1 / 14

Suaugusiųjų švietimo strategija ES ir Lietuvoje

Suaugusiųjų švietimo strategija ES ir Lietuvoje. Tatjana Bulajeva, VU. Kokie pagrindiniai ES dokumentai daro į tak ą auk štojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo politikai Lietuvoje?. Bolonės deklaracija ( 1999 ) Mokymosi visą gyvenimą memorandumas ( 2000 )

aaron-keith
Download Presentation

Suaugusiųjų švietimo strategija ES ir Lietuvoje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Suaugusiųjų švietimo strategija ES ir Lietuvoje Tatjana Bulajeva, VU

  2. Kokie pagrindiniai ES dokumentai daro įtaką aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo politikai Lietuvoje? • Bolonės deklaracija (1999) • Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2000) • Europos Sąjungos užimtumo gairės (European Employment Guidelines) • Europos Sąjungos švietimo strategija (2002)

  3. Bolonijos deklaracijos tikslai • Iki 2010 m. sukurti vieningą ES aukštojo mokslo erdvę • stiprinti intelektinę, kultūrinę, socialinę, mokslinę ir technologinę dimensijas bei tarptautinį aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą • Skatinti mobilumą ir studijų internacionalizavimą • Plėsti kooperaciją studijų ir mokslinių tyrimų srityje • Sukurti bendrą ir aiškią akademinių laipsnių sistemą visose ES šalyse

  4. Pagrindiniai tikslai kuriant vieningą aukštojo mokslo erdvę: • Sukurti vieningą kreditų pripažinimo, perkėlimo ir įskaitymo sistemą (ECTS, 1 akademiniai metai=60 ECTS kreditų) • Sukurti 2 pakopų (2 main cycles) universitetinių studijų sistemą (dabar kalbama apie 3 pakopą) • 1) Pagrindinės (bakalauro) studijos – 3-4 metai • 2) Antros pakopos (magistro) studijos –ne mažiau kaip metai • 3) Trečia pakopa - doktorantūra

  5. Mokymosi visą gyvenimą strategija akcentuoja: • universalią ir nenutrūkstamą mokymosi galimybę, siekiant įgyti įgūdžių , reikalingų žinių visuomenei • investicijas į žmogiškuosius išteklius, kad prioritetą įgytų brangiausias Europos turtas- žmonės • formalaus, neformalaus ir informalaus (savaiminio mokymosi) švietimo sąveiką, • mokymosi ypač neformaliojo ir savaiminio (informaliojo) rezultatų vertinimą ir pripažinimą • prieinamą kokybišką informaciją ir konsultavimą apie mokymosi galimybes ES per visą gyvenimą • mokymosi sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų

  6. Europos Sąjungos švietimo strateginiai tikslai: 1. Gerinti ES švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir efektyvumą 1.1.Tobulinti mokytojų ir instruktorių švietimą ir mokymą 1.2.Ugdyti gebėjimus, reikalingus žinių visuomenėje 1.3.Užtikrinti IKT prieinamumą visiems 1.4.Didinti studijuojančiųjų gamtos ir technikos mokslus skaičių 1.5.Tinkamiausiai naudoti išteklius

  7. ES švietimo strateginiai tikslai: 2. Garantuoti švietimo ir mokymo sistemų prieinamumą visiems 2.1. Kurti atvirą mokymosi aplinką 2.2. Didinti mokymosi patrauklumą 2.3. Remti aktyvų pilietiškumą, lygiais galimybes ir socialinę sanglaudą

  8. ES švietimo strateginiai tikslai: 3. Atverti švietimo ir mokslo sistemas platesniam pasauliui 3.1. Stiprinti ryšius su darbiniu gyvenimu, mokslo tiriamuoju darbu ir plačiąja visuomene 3.2. Ugdyti iniciatyvumą ir veiklumą 3.3. Tobulinti užsienio kalbų mokymąsi 3.4. Plėtoti mobilumą ir švietimo mainus 3.5. Stiprinti Europos bendradarbiavimą

  9. Lietuvos švietimo gairės (2003-2012) ir Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (projektas) Daugiausia dėmesio skiriama pirminiam profesiniam rengimui ir tęstiniam profesiniam mokymui, nes: • technologinės kaitos ir globalizacijos sąlygomis nyksta nekvalifikuoti ir mažai kvalifikuoti darbai • žengiantys į darbo rinką negali tikėtis visą gyvenimą dirbti viename darbe, turėti tik vieną specialybę ir visą laiką išlikti viename ūkio sektoriuje • tampa nebeįmanoma jauniems žmoniems iki 25 m. įgyti gebėjimų ir kvalifikacijų rinkinį visam gyvenimui

  10. Kaip profesinio rengimo sistema prisitaiko prie darbo rinkos poreikių? • Profesinio rengimo sistema nepakankamai išplėsta, neužtikrina mokymo prieinamumo ir tėstinumo • Lietuvoje darbo jėgos išsilavinimas yra gana aukšto lygio(80% turi aukštesnį nei vidurinį) • Dalies darbo jėgos turima profesinė kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų: • 80% asmenų, registruotų darbo biržoje, turima kvalifikacija netenkina darbo rinkos poreikių • 40% bedarbių iki 25 metų amžiaus neturi formalios kvalifikacijos, kas antro turima kvalifikacija neturi paklausos arba neatitinka dabdavių reikalavimų

  11. Kokia situacija tęstinio suaugusiųjų mokymosi sektoriuje? • Nėra pakankamai išplėtotas • Lietuvoje tik 10% suaugusiųjų dalyvauja mokymosi programose (ES - 40%), • tik 20% įmonių vykdo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą • ribojamas valstybinis finansavimas, • turintiems žemas pajamas tęstinis mokymasis tampa per brangus • nėra teisinės bazės (pvz.,neįteisinta darbuotojo teisė į atostogas mokymosi tikslams)

  12. Koks aukštųjų mokyklų vaidmuo įgyvendinant suaugusiųjų švietimo strategiją? Lietuvos aukštajam mokslui įsijungus į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę • bus stiprinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinką, regionų ekonominę plėtrą • Išplečiamos aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugos jaunimui ir suaugusiems • bus kuriama formalaus ir neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka bei įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo sistema

  13. Kodėl ES politikoje skiriama tiek daug dėmesio suaugusiųjų švietimui? • Europa eina link žiniomis grindžiamos visuomenės ir ūkio • Besimokanti visuomenė, kaip idealusis informacinės visuomenės modelis,reiškia, kad dauguma jos narių turi aukštąjį išsilavinimą • Iš europiečių tikimasi aktyvaus pilietiškumo, mokymosi gyventi kultūrinės, etninės, kalbinės įvairovės sąlygomis • Galimybė dirbti ir išsaugoti darbą - aktyvaus pilietiškumo rodiklis, lemiama sąlyga, siekiant visiško užimtumo, stiprinant Europos konkurencingumą ir gerovę

  14. Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai (2005) • Bendravimas gimtąja kalba; • Bendravimas užsienio kalbomis; • Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; • Skaitmeninis raštingumas; • Mokymasis mokytis; • Tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; • Verslumas ir • Kultūrinė išraiška

More Related