Maisto produktų pasirinkimas ir saugumas

1. Maisto produktų pasirinkimas ir saugumas Doc. dr. S. Ustilaitė

3. Susipažinsime su: • Mitybos įpročiais ir jų įtaka sveikatai • Lietuvos gyventojų mitybos ypatumais • Sveikų maisto produktų pasirinkimo rekomendacijomis • Informacija vartotojui

4. Netinkamos mitybos sukeliamos ligos • Įgimtos fermentopatijos • Ligos, kuriomis susergama, kuomet racione trūksta tam tikrų maisto medžiagų (avitaminozės, baltymų stoka- besivystančiose šalyse) • Lėtinės ligos, atsirandančios, kai maiste per gausu energetinių medžiagų, gyvulinių riebalų, mažai ląstelienos ir pan.

5. Lietuvos suaugusiųjų žmonių mitybos ypatumai Lietuvos gyventojai suvartoja daugiau negu rekomenduojama riebalų, t. y. apie 42-45 proc. viso maisto davinio (rekomenduojama - iki 35 proc.). KMU suaugusiųjų faktinės mitybos tyrimų duomenys

6. Nepakankamai vartoja angliavandenių tik 39-43 proc. (rekomenduojama daugiau nei 55 proc.) • Daugiau, negu rekomenduojama, suvartoja natrio (valgomoji druska) apie 3400 - 5300 mg (norma - iki 1600 mg/d)

7. Pozityvūs pokyčiai • Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. • Padidėjo žmonių, bent tris dienas per savaitę vartojančių šviežias daržoves, skaičius.

8. Suaugusių žmonių, kasdien valgančių daržoves, dalis (proc.)

9. Suaugusių žmonių, kasdien valgančių šviežius vaisius, dalis

10. Lietuvos vaikų mitybos ypatumai • Daugelyje mokyklų pietų davinio energinė vertė neatitinka vyresnių moksleivių rekomenduojamo energijos poreikio. • Patiekalų porcijų išeigos yra per mažos vyresnio amžiaus vaikams. Visuomenės sveikatos centrų faktinės mokinių mitybos tyrimų duomenys

11. Pietų metu moksleiviai gauna labai mažai daržovių, visai negauna vaisių. • Dažnai pietums gaminami žemą mitybinę vertę turintys patiekalai, pvz., dešrelės, blynai. • Retai moksleiviams duodama žuvų, natūralios mėsos patiekalų.

12. Lietuvos vaikams būdinga: • Nevalgo pusryčių; • Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai; • Geria daug saldžių gėrimų;

13. Mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.; • Vartoja mažai daržovių; • Bando įvairias dietas, ypač merginos; • Mažai vartoja pieno produktų.

15. Saldžiuosiuose gėrimuose dažniausiai pasitaikantys priedai: • Sintetiniai: rūgštingumą reguliuoja natrio nitratas E 331, ortofosforo rūgštis E 338, dažo tartazinas E 102, saulėlydžio geltonasis E 110, azorubinas E 122, karamelė E 150d, saldina acesulfamas K E 950, aspartamas E 951, natrio ciklamatas E 952. • Natūralių medžiagų – citrinos rūgštis, beta karotinas, konservantai – benzoatas, sorbatas.

16. Saldieji gėrimai kenkia dantims. Jie padengia dantis plėvele, kuri žaloja emalį ir sukelia kariesą. • Pavojus nutukti ir susirgti diabetu gresia dažnai besimėgaujantiems saldžiais gazuotais gėrimais

17. Vaikai jau pradinėje mokykloje pradeda vartoti “energetinius” gėrimus. • Į daugumą saldžių gazuotų gėrimų dedama tonizuojamųjų medžiagų (kofeino) • Metalinėje pakuotėje tonizuojamojo gėrimo yra maždaug pusė kofeino porcijos, esančios 50-yje gramų stiprios kavos.

18. Kofeino poveikis • Gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, padidėti jaudrumas; • Kofeinas suaktyvina druskos rūgšties gamybą skrandyje, nerekomenduojami sergantiems skrandžio opalige, gastritu, kamuojamiems rėmens; • Vaikams iki 3 metų amžiaus negalima duoti jokių gazuotų gėrimų.

19. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika • Antsvoris, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje - yra svarbūs rizikos susirgti širdies kraujagyslių ligomis veiksniai. • Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 55 proc. gyventojų mirčių priežasčių ir dabar tai yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis.

20. Pusės suaugusių Lietuvos gyventojų kraujospūdis yra padidėjęs, todėl yra rizika, kad juos ištiks insultas ar infarktas. • Žmonės nežino, kaip vertinti kraujospūdį Susirūpinti jau reikia kai kraujospūdis pasiekia 140/90 mm Hg ribą.

21. Riebus maistas ir neracionali mityba sąlygoja padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, aterosklerozės išsivystymą, o tai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jeigu cholesterolio kiekis kraujyje didesnis nei 5 mmol/ litre, būtina susirūpinti savo gyvensenos įpročiais.

22. Vėžio rizika • Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga 1,2 proc. gyventojų. • Sergamumas vėžiu kasmet padidėja vidutiniškai 1 - 1,5 procento. • Rūkymas sukelia 30 proc. visų piktybinių auglių (plaučių vėžį net 90 proc.). • Alkoholis sukelia vėžį maždaug 6 proc. ligonių. • Žmogus, gyvendamas sveikai, gali išvengti 30 - 60 proc. piktybinių auglių.

23. 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos. • Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų.

24. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų, vengti vartoti kiaušinius, padažus, riebią mėsą, riebius pieno produktus.

25. Kuo daugiau riebalų suvalgome, tuo daugiau jų nesuvirškintų pasiekia žarnyną ir sutrikdo virškinimą. • Daugelis kancerogenų tirpsta riebaluose, todėl vartojant daug riebalų padidėja kancerogenų kiekis organizme. • Kepenys daugiau gamina tulžies rūgščių, kurios keičia storosios žarnos struktūrą ir ji tampa jautri kancerogenų poveikiui.

26. Japonijoje mažiausiai sergama onkologinėmis ligomis,o riebalų ten suvartojama 2-3 kartus mažiau nei Europos šalyse ar JAV. • Riebus maistas yra krūties, storosios žarnos, gimdos ir priešinės liaukos vėžio rizikos veiksniai.

27. Nutukę žmonės dažniau serga priešinės liaukos, kasos, gimdos, storosios žarnos, kiaušidžių, inkstų vėžiu. • Nutukusiųjų kūne intensyviau dauginasi vėžio ląstelės, nes jame sumažėja imuninių ląstelių, kurios stabdo vėžio vystymąsi.

28. Nutukimas mažina organizmo imunitetą.

29. Kodėl nereikėtų vartoti rūkytų produktų? • Rūkytoje žuvyje ir mėsoje yra benzpirenų, o dūmuose - formaldehidų. Šios medžiagos skatina onkologinių ligų, ypač skrandžio vėžio vystymąsi.

30. Perkaitintuose riebaluose yra toksinių medžiagų, sukeliančių skrandžio polipus, opas, gastritus, vėžį. • Nepatariama dažnai vartoti keptą maistą. Nenaudoti tų pačių riebalų kelis kartus, vengti riebaluose keptų ar skrudintų produktų.

31. Karštas maistas gali būti stemplės vėžio priežastimi. • Sūrus maistas turi reikšmės skrandžio vėžio išsivystymui. Sūri mėsa sąlygoja nitrozaminų, veikiančių kancerogeniškai, susidarymą.

32. Maiste neturi būti kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, hormonų, antibiotikų, nitratų pertekliaus. • Maisto produktai, kuriuose yra maisto priedų(dažų, konservantų ir kt.), vartotini saikingai. • Patariama rinktis ekologiškus produktus.

33. Vėžio vystymasis susijęs su laisvųjų radikalų susidarymu organizme. • Laisvieji radikalai - tai labai agresyvūs sužadinti atomai ir molekulės. Jų susidarymą skatina žalingi veiksniai: jonizuojanti radiacija, ozonas, pesticidai, rūkymas, nitratai, psichologinis stresas. • Laisvieji radikalai taip pat silpnina imunitetą ir gali sukelti insultą, širdies ir kraujagyslių ligas, kataraktą.

34. Praktinė užduotis • Įvertinkite savo mitybą:

35. Nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio organizmą saugo antioksidantai - vitaminai A, E, C, beta karotinas, mikroelementas selenas.

36. Vitamino A yra piene, grietinėje, svieste, kiaušiniuose. Vitamino E yra grūduose, grikių, avižų kruopose, kepenyse ir kt. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, raugintuose kopūstuose. Beta karotino randama morkose, įvairių rūšių kopūstuose, salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose, uogose, vaisiuose. Seleno yra mėsoje ir grūdiniuose maisto produktuose.

37. Mokinio mityba

38. Mitybos piramidės principai

43. Ugdytojų uždaviniai formuojant pozityvų kūno įvaizdį • Savalaikis informavimas • Mokymas kritiškai vertinti maisto reklamą, pasirinkti sveikus produktus • Sveikos mitybos įpročių formavimas mokykloje, būsimųjų tėvų švietimas

44. INFORMACIJA VARTOTOJUI • Skaityti etiketes (svarbi informacija dažnai būna užrašyta labai smulkiu šriftu). • Galiojimo laikas. • Kritiškai vertinti reklaminius triukus (aliejus be cholesterolio, biovarškė ir pan.) • Nebūtinai brangesnis produktas yra geresnės kokybės.

45. Ką turite žinoti apie maisto prekes? Gamintojas privalo jį gaminti taip, kad jis būtų tinkamas vartoti dar trečdalį laiko. Pvz.: • jei produkto galiojimo laikas 9 mėnesiai, jis tinkamas vartoti 12 mėn. • jei produkto galiojimo laikas 3 dienos, jis turi būti tinkamas vartoti 4 dienas.

46. jei maisto produkto galiojimo laikas trumpesnis nei 3 mėn. – nurodoma tik diena ir mėnuo; • jei maisto produkto galiojimo laikas 3 – 18 mėn. – nurodoma mėnuo ir metai; • jei maisto produkto galiojimo laikas ilgesnis nei 18 mėn. – nurodomi tik metai.

47. Jei vartotojas nepatenkintas: Skundas Gamintojas, platintojas, paslaugos tiekėjas Vartotoją ginanti institucija Teismas