Klausimynai

1. Klausimynai

2. Planas • Klausimynų konstravimo principai • Sukurtų klausimynų naudojimas • Originalių klausimynų kūrimo principai • Neatsakymo mažinimas • Pristatymas • Klausimų rūšys, klausimų pateikimas • Seka, ilgis • Klausimynų pagrįstumas ir patikimumas

3. Tradicinis empirinis kiekybinis tyrimų metodas yra apklausa. Jos tikslas – iš nedidelės populiacijos dalies (imties) gauti išvadas apie visos populiacijos elgesį. Visa populiacija dažniausiai tiriama tik atliekant gyventojų surašymą.

4. Klausimynas tai • tyrimo instrumentas • formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.

5. Tyrėjas turi nuspręsti: • Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai • Ar yra tokio pobūdžio naudotų instrumentų? • Ar bus kuriamas originalus klausimynas?

6. Kitų tyrėjų sukurti ir naudoti klausimynai • Leidimas • Ne lietuvių k. – vertimas • Sulyginimas • Testavimas su maža grupe dėl supratimo (g. būti ne vieną kartą iki min)

7. Klausimyno vertimas ir įvertinimas Vertimo fazė Pagrįstumo (validity) ir patikimumo įvertinimo fazė

8. Originalaus klausimyno sudarymo nuoseklumas 1. Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga (min) 2. Pasirinkti apklausos būdą 3. Sumažinti respondento nenorą ar nesugebėjimą atsakyti 4. Įvertinti klausimo esmę 5. Pasirinkti klausimo struktūrą 6. Parinkti tinkamus žodžius 7. Išdėstyti klausimus anketoje 8. Nustatyti anketos formą 9. Patikrinti anketą

9. Neatsakymo sumažinimas • Veiksmai prieš pateikiant anketą (išankstinis bendravimas) • Pateikimo technikos (ilgis, lydimasis laiškas/supažindinimas, atgalinis vokas, suasmenintas adresas, paskatinimai) • Technikos išsiuntus (priminimai) • Klausimų tinkamumas (kad atsakytų, teisingai) • Koks tinkamiausias klausimo formatas • Kokia turi būti klausimų seka • Kokią informaciją realu surinkti

10. Pristatymo informacija • Apie ką čia kalbama? • Kas tai nori žinoti? • Kodėl jiems to reikia? • Ar tai yra svarbu? • Kodėl aš buvau pasirinktas tyrimui? • Ar tai bus labai sunku? • Kiek laiko tai užsims? • Ar tai man kainuos? • Ar aš būsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimiškai? • Kokiais tikslais tai bus panaudota? • Kokia man bus iš to nauda? • Kada ir per kiek laiko aš tai turiu padaryti?

11. Klausimų rūšys • Uždari klausimai Likerto skalė • 5-7 kategorijos • “Nežinau” svarstytina • Atviri klausimai (gerai pradėti temą) • Plataus pasirinkimo klausimai (galimi keli pasirinkimai)

12. Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai Privalumai: • Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo • Suteikia daugiau informacijos (gim.m. vietoj amžiaus) • Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jį atsakytų Trūkumai • Sunku sudaryti kodavimo sistemą

13. Klausimo konkretumas • Ar jūs perkate jogurtą? patariama atsakyti į klausimus kas / ką / kada / kur / kodėl / kaip. a. Ar jūs esate tas žmogus šeimoje, kuris atsakingas už jogurto pirkimą? b. Ar jūs pirkote jogurtą vakar?

14. Tinkami žodžiai • Paprasti/suprantami • Nedviprasmiški (retai, kartais; daug, vidutiniškai, mažai)

15. Dvigubi klausimai • Kuriame mieste gyvena jūsų tėvai? • Ar jūs turite žalingų įpročių (ar rūkote/geriate/vartojate narkotikus)? • Kaip vertinate Vilniaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą?

16. Neaiškūs klausimai • Kokios jūsų pajamos? • Nurodykite prašau, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi jūsų asmenines pajamas, gaunamas per mėnesį, atskaičius mokesčius: • 1. iki 1000 litų • 2. 1000-1500 litų • 3. 1501-2000 litų • 4. 2001-2500 litų • 5. 2501-3000 litų • 6. 3001 ir daugiau litų

17. Kiti neaiškumai • Nurodantys klausimai • Juk taip...? • Intervalų persiklojimai Kuriai amžiaus kategorijai jūs priklausote? • Iki 18 metų • 18-30 metų • 30-40 metų • 40-50 metų • 50 ir daugiau metų

18. Klausimo ilgis • Atsakymai išsamesni į ilgesnius, pvz. • Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus? • Kitu klausimu jūsų teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes klausiame kiekvieno žmogaus šio tyrimo metu. Kokių sveikatos problemų jūs turėjote per pastaruosius metus?

19. Klausimų išdėstymo anketoje principai • Informacija iš klausimyno: • Pagrindinė (susijusi su tyrimo problema) • Klasifikavimo (socialinės ir ekonominės bei demografinės charakteristikos) • Identifikavimo (pavardės/pavadinimai, adresai, telefono nr.) • Sudėtingi klausimai vėliau, kad neišgąsdintų

20. Grafinis išdėstymas • Optimalaus ilgio • Stulpeliai • Nurodymai, ką daryti pasirinkus vieną ar kitą atsakymą • Klausimas ir pasirinkimo variantai viename lape

21. Klausimyno pagrįstumas ir patikimumas • Pagrįstumas (validity) - tyrėjo taikomų tyrimo instrumentų kompleksinė savybė, nusakanti, kokiu mastu ši priemonė atitinka savo paskirtį, tai yra ja renkama ta ir tik ta pirminė informaciją, kuri reikalinga mokslinėms išvadoms gauti. • parodo, ar tikrai matuojama tai, kas turėtų būti matuojama • Patikimumas (reliability) - testo rezultatų pastovumo matas.

22. Pagrįstumas • Ar klausimynas pagrįstas? Ar jis matuoja tai, ką turi matuoti? • Ar atspindi turinį? • Ar tinkamas tai imčiai / populiacijai? • Ar klausimynas pakankamai išsamus, kad surinktų visą informaciją, atsakančią į iškeltus tyrimo tikslus ir uždavinius? • Ar instrumentas panašus į klausimyną? Tips for Developing and Testing Questionnaires/Instruments Rama B. Radhakrishna Associate Professor The Pennsylvania State University University Park, Pennsylvania

23. Klausimyno pagrįstumo ir patikimumo tikrinimas • Žvalgomasis tyrimas • Pakartotinio testavimo įverčių pastovumas (test-retest) • Cohen Kappa • ICC (intraclass correlation) • Cronbach α

24. Test-retest • Tam, kad ištirti išorinį testo patikimumą, reikia pakartoti testo atlikimą po kurio laiko. • Gautus rezultatus koreliuojame. • Koreliacijos koeficientas turėtų būti apie 0,75-0,8. • Tai reikš, kad testas yra išoriškai patikimas.

25. Test-retest Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir paprastas patikimumo koeficiento nustatymas. Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami į klausimus.

26. Kappa Palyginami dviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to paties subjekto arba du kartus atliktos apklausos). Patikimumas • labai mažas, kai koeficientas mažesnis nei 0,20 • mažas, kai koeficientas 0,20 - 0,39, • patenkinamas, kai koeficientas 0,40 - 0,59, • didelis, kai koeficientas 0,60 - 0,79, • labai didelis, kai koeficientas 0,80ir daugiau

27. Kappa koeficientas (kategoriniams) Ao – bendras stebėtas sutapimas Ac – bendras sutapimas dėl atsitiktinumo N – didžiausias galimas sutapimas

28. Kappa skaičiavimo pvz.(dvinariams)

29. Kappa skaičiavimo pvz.

30. Kiti • Svertinis kappa (weighted) ordinaliems • ICC (intraclass correlation) - skaitmeniniams

31. Cronbach alfa Vidinio suderinamumo (internal consistency) koeficientas, atspindintis vidinį klausimų homogeniškumą klausimyne. • iki 0,60 – žemas homogeniškumas, • 0,60 - 0,70 – pakankamas, • 0,70 – 0,90 – aukštas.

32. Straipsnio pavyzdys Olga Riklikienė, Kazimieras Pukėnas. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir psichometrinis įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2007; 43(11). http://medicina.kmu.lt/0711/0711-09l.pdf SUSIPAŽINTI SU STRAIPSNIU IKI PASKAITOS, KAD GALĖTUME APTARTI!

33. Pabaiga!!! ☺ Ačiū už dėmesį