MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS VERSLO IR VADYDOS KATEDRA

1. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAVERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETASVERSLO IR VADYDOS KATEDRA KRISTINA MIŠKINIENĖ VERSLUMO PRINCIPŲ TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI MOKYMO ĮSTAIGOSE Marijampolė 2009

2. Verslumas – tai asmens mąstymo būdas ir socialinės, vadybinės bei asmeninės kompetencijos, ne tik leidžiančios turimas žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime, ne tik organizuoti savo veiklą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus.

3. Verslumas – tai naujos rizikingos veiklos kūrimo ir naujai sukurtos rizikingos veiklos pelningumo augimo procesas.

4. Verslumas apima: • norą kažką keisti pačiam; • sugebėjimą priimti bei palaikyti naujoves, atėjusias iš išorės; • prisiimti atsakomybę už savo teigiamus ir neigiamus veiksmus;

5. užbaigti tai kas pradėta; • žinoti, kur einama; • iškelti tikslus ir jų siekti bei tikėtis juos pasiekti.

6. Konkurencingumas šiandien siejamas su moksline technine pažanga ir žinių ekonomika, tačiau labai svarbu yra iniciatyvumas ir verslumas.

7. Lietuvai pats svarbiausias dalykas – pakelti žmonių iniciatyvą ir verslumą, nes verslumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES (jis matuojamas pagal įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų).

8. Siekiant skatinti verslumą Lietuvoje • turi būti skiriamas dėmesys smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai; • turi būti tobulinama verslininkų ruošimo ir mokymo sistema, pradedant moksleivių ir studentų rengimu.

9. Kodėl SVV plėtrai svarbus verslumas? • Smulkaus verslo būklė turi lemiamą poveikį bendram ekonomikos augimui ir socialiniam stabilumui. • Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių gausa – tai vienas iš augančios konkurencingos ekonomikos požymių.

10. Ekonomikos teorija paprastai išskiria tris veiksnius, kurie būtini kuriant ir gaminant bet kokį produktą. Tai - žemė, kapitalas ir darbas. • Tačiau pastaruoju metu dalis teoretikų prie šio sąrašo linkę prijungti ir verslumą, be kurio konkurencinga ekonomika sunkiai įsivaizduojama.

11. Verslumo skatinimas yra naudingas tiek ekonomine, tiek socialine prasme. • Tai ne tik naujų darbo vietų sukūrimas, konkurencingumo didėjimas, bet ir prisidėjimas prie socialinių tikslų įgyvendinimo.

12. Verslumas skatina SVV plėtrą Nes verslumo bruožų turintis verslininkas: • turi gebėjimą pastebėti ir įvertinti verslo galimybes; • sutelkti tam reikalingus išteklius ir inicijuoti atitinkamus veiksmus.

13. Verslumas yra vykstančių pokyčių priežastis, nes jam būdinga: • Naujų produktų sukūrimas ir pateikimas į rinką ar naujos kokybės jiems suteikimas; • Naujų gamybos ar veiklos būdų sukūrimas; • Naujų rinkų įsisąvinimas; • Naujų veiklos sričių sukūrimas.

14. Į verslumą orientuotas verslas yra • Inovatyvus; • Linkęs rizikuoti; • Sugebantis mokytis; • Sugebantis spręsti problemines situacijas; • Taikantis grupinio ir komandinio darbo metodus.

15. Verslumą apibūdinančio elgesio elementų sistema Naujo verslo sukūrimas ir/ar plėtra Antrepreneriškas elgesys Nauji produktai, procesai, rinkos, organizacija Kūryba Novacijos Rizika Finansinė, materialinė , socialinė , psichologinė rizika Korporatyvinis valdymas Laukiami tikslai Aukšti augimo tempai ir/ar laukiamas pelnas Vadovavimas verslui ir išteklių paskirstymas

16. Verslininkui svarbu • Būti įžvalgiam – pastebėti galimybes ten, kur kiti jų nemato. • Sugebėjimas įsivaizduoti rezultatus, rinką, vadovavimą, motyvus, finansus ir techninę verslo pusę. • Sugebėjimas gauti ir apdoroti atitinkamą informacijos kiekį. • Sugebėjimas priimti, toleruoti ir valdyti riziką.

17. Ar galima išmokyti verslumo? • Ar kas nors gali būti išmokytas būti verslininku? • Ar kas nors gali būti išmokytas būti muzikantu?

18. Ar galima išmokyti verslumo? • Taip – gali būti, tačiau tai priklauso nuo charakterio, gabumų, žmogaus noro...... • Taip pat žmonės gali būti išmokyti būti verslininkais!

19. Verslumo ugdymo tikslas - Ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus jiems kaip individams ir kaip visuomenės nariams savarankiškai gyventi ir pozityviai veikti savo, šeimos ir visuomenės labui, kad jie sugebėtų prisiimti atsakomybę bei mokėtų gyventi visuomenėje, pagrįstoje rinkos ekonomikos sąlygomis.

20. Visas asmenybės verslumo ugdymas turi būti nukreiptas į galutinį rezultatą – išugdyti asmenybę, gebančią savarankiškai ir atsakingai veikti.

21. Veiklai organizuoti tinka visi aktyvaus mokymo/mokymosi metodai: • Mokymasis bendradarbiaujant; • Komandinis darbas; • Projektinis metodas; • Situacijų analizė; • Modeliavimas, pasiskirstymas vaidmenimis. • Problemų sprendimo metodai; • Proto šturmas; • Kiti.

22. Siekiant įgyti verslumo mokymo įstaigose reikia ugdyti verslo suvokimo žinias ir gebėjimus: Verslo idėjų ir atradimų sritis: • Gebėti vertinti aplinką; • Generuoti verslo idėjas; • Apibrėžti idėjų realistiškumą, mokėti jas vertinti

23. Sąvokų, tiesiogiai susijusių su verslo aplinka supratimas • Suprasti verslo planavimo svarbą; • Naudojant verslo plano elementus aprašyti verslo idėją; • Įvertitni su įmonės veikla susijusią riziką.

24. Ištekliai: • Suvokti skirtumą tarp skolos ir nuosavybės kuriant įmonę; • Pasirinkti įmonės finansavimo šaltinius; • Įvertinti su ištekliais susijusius kaštus ir naudą.

25. Realizavimas/įgyvendinimas: • Paaiškinti verslo sistemų ir procedūrų poreikį; • Paaiškinti verslo operacijų naudojimą; • Paaiškinti paslaugos teikimo, prekės gamybos operacijas, mokėti suteikti paslaugą. • Gebėti priimti kūrybiškus verslo ir veiklos vystymo sprendimus.

26. Rezultatai: • Paaiškinti, kaip įvertinami verslo rezultatai; • Gebėti įvertitni tolesnės verslo veiklos perspektyvas; • Numatyti pasitraukimo iš verslo strategijas.

27. Įgyti verslumo moksleiviai gali dalyvaudami ir verslo modeliavimo konkursuose.

28. Jaunimo ekonominio švietimo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) jau skaičiuoja nemažą išaugintų jaunųjų verslininkų derlių. • Per visus gyvavimo metus į jų programas įsitraukė per 160.000 moksleivių, kurie jau perprato ekonomikos pagrindus, susipažino su verslo pasauliu.

29. Vėliau žinias jie galės pritaikyti ne tik kurdami savo įmones, bet taip pat kasdien priimdami politinius sprendimus, planuodami asmeninį biudžetą.

30. Šiais metais Briuselyje buvo rengiami du verslo modeliavimo konkursai. • Viename jų moksleiviai turėjo valdyti bendrovę ir priimti tokius sprendimus, kurie galiausiai jų įmonę padarytų geriausią, t.y. pelningiausią. • Kitame – didžiausio pelno siekė jaunieji bankų valdytojai.

31. virtualiai moksleiviai konkuravo su kitomis komandomis, • reguliavo palūkanų normas, • ieškojo geriausių verslo sprendimų.

32. Verslumo konkursai, tokie kaip moksleivių mokomosios bendrovės ar virtualus verslo modeliavimas, suburia moksleivius išbandyti savo jėgas ir pamiklinti protus.

33. Marijampolės kolegijoje studentų verslumui ugdyti taip pat skiriamas dėmesys.

34. Paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu taikomi aktyvūs mokymo/mokymosi metodai – studentai įgyja gebėjimų: reikšti nuomonę; analizuoti problemas; vertinti aplinką ir galimybes; skatinamas kūrybinis potencialas ir pan.

35. Mokymo proceso eigoje studentai turi galimybę įvertinti įgytas teorines žinias praktikoje. • Studentai atlieka praktiką, konkrečiose įmonėse, kurių veiklą vertina pagal parengtą praktikos programą.

36. Verslumui ugdyti Marijampolės kolegijoje įkurta: • Imitacinė įmonė “Ratas”; • Maitinimo įmonė “Studentų svetainė”; • Parduotuvė “Marko verslas”.

37. Studentai dalyvauja įvairiuose respublikinuose ir tarptautiniuose verslumo ugdymo renginiuose/konkursuose: “Įdomiausia,novatoriškiausia verslo idėja”; “Profas” ir kituose.

38. “Senovėje turtingiausios buvo tos šalys, kurių dosnesnė buvo gamta: Dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis žmogus”. H.T. Boklis

39. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!