1 / 43

“””” Per mažai, per vėlai? Kodėl Europa turėtų padaryti daugiau dėl neišnešiotų naujagimių.

“””” Per mažai, per vėlai? Kodėl Europa turėtų padaryti daugiau dėl neišnešiotų naujagimių. Parengė Dagnė Andrulytė Agnė Kilmanienė. Tikslas.

blake
Download Presentation

“””” Per mažai, per vėlai? Kodėl Europa turėtų padaryti daugiau dėl neišnešiotų naujagimių.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. “”””Per mažai, per vėlai? Kodėl Europa turėtų padaryti daugiau dėl neišnešiotų naujagimių. Parengė Dagnė Andrulytė Agnė Kilmanienė

  2. Tikslas Europos fondas naujagimių priežiūrai skelbia šį pranešimą, turėdamas vieną labai aiškų tikslą: atkreipti dėmesį į pačią pažeidžiamiausią, tačiau pamirštą grupę – neišnešiotus naujagimius.

  3. EFCNI tikisi, kad: • šio pranešimo išvados bus paspirtis pradėti europinio masto debatus neišnešiotų naujagimių klausimu • padės pakreipti politiką taip, kad sumažėtų neišnešiotų naujagimių skaičius ir pagerėtų tokių situacijų baigtis.

  4. Pranešime pateikiamos 13 ES šalių ataskaitos : Austrijos Belgijos Čekijos Danijos Prancūzijos Vokietijos Italijos Olandijos Lenkijos Portugalijos Ispanijos Švedijos Jungtinės Karalystės

  5. Duomenys Kiekvienos šalies ataskaitoje pateikiami duomenys apie neišnešiotų naujagimių : • Paplitimą ir išlaidas susijusias su jų priežiūra • Vyriausybės sveikatos politiką • Naujagimių sveikatos politiką • Priešlaikinio gimdymo prevenciją ir atrankines patikras • Gydymą ir priežiūrą • Vėlyvąją ir ilgalaikę priežiūrą • Socialinę ir finansinę paramą • Perspektyvas

  6. Šį pranešimą atliko Europos Fondas Naujagimių priežiūrai (EFCNI) 2009 metų antroje pusėje Pranešimas nėra mokslinis darbas ir jis daugiau atspindi šiuo metu esančią situaciją, įvertinus prieinamą informaciją ir suinteresuotų šalių nuomones.

  7. Patikimumas • Išvados buvo daromos remiantis tikslinių mokslinių tyrimų ir individualių pokalbių su nacionaliniais politikais bei suinteresuotomis šalimis rezultatais. • Galiausiai pranešimas buvo pateiktas profesionaliausių akušerių ginekologų ir neonatologų ekspertizei.

  8. Tyrimai, atlikti 13 ES šalių atskleidė nemažai svarbių atradimų, kurie turėtų būti atidžiai apsvarstyti žmonių, kurie formuoja ateities gimdyvių, kūdikių ir naujagimių sveikatos ir socialinę politiką, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.

  9. Statistika, surinkta 13 Europos šalių, rodo didelį ir vis didėjantį priešlaikinio gimdymo dažnumą ir su tuo susijusias išlaidas. Nors dauguma duomenų nėra lengvai palyginami dėl skirtingų analizės metodų, vis dėlto aiškiai matomas šios pažeidžiamos pacientų grupės dydis ir augimas, taip pat trumpalaikė ir ilgalaikė finansinė našta, tenkanti Europos ekonomikai. Statistika

  10. Pastebėjimai (1) Įvertinus 2008 metų Europos Perinatalinės Sveikatos ataskaitą, kuri apima duomenis nuo 2004 metų, bei statisktiką, surinktą iš nacionalinių šaltinių, galima daryti šiuos pastebėjimus: • Nuo 2004 metų neišnešiotų naujagimių gimstamumas Europos šalyse varijuoja nuo 6,3% (Švedija, Prancūzija) iki 11,4% (Austrija). • 8 iš 13 šalių neišnešiotų naujagimių gimstamumas viršija 7%. • Mažiausiai neišnešiotų naujagimių gimsta Švedijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje, nors jie vis dar sudaro daugiau nei 6% iš gyvų gimusių naujagimių.

  11. Per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo neišnešiotų naujagimių gimstamumas. Itin neišnešioti naujagimiai (mažesni nei 32 savaičių gestacijos) sudaro mažiau nei 1% iš visų gyvų gimusių. Mažėjantis neišnešiotų kūdikių mirtingumas pastebimas daugelyje Europos šalių. Pastebėjimai (2)

  12. Pastangos • Čekija, Olandija, Švedija, Jungtinė Karalystė pradėjo gerinti duomenų rinkimo kokybę • Švedija ir Jungtinė Karalystė įdiegė struktūrines programas.

  13. Išvados (1): Šiuo metu nėra nei vieno naujo šaltinio, kuris palygintų neišnešiotų naujagimių paplitimą, sergamumą, mirtingumą Europoje. Duomenys apimantys priešlaikinio gimdymo rizikos faktorius, naujagimių sveikatos priežiūros rezultatus ir valdymą nėra nuolat renkami ir analizuojami ES šalyse. Turimi duomenys aiškiai rodo: vis didėjantį neišnešiotų naujagimių gimstamumą visose ES šalyse (išskyrus Švediją). didelį neišnešiotų naujagimių gimstamumo rodiklio netolygumą Europos šalyse. Duomenų rinkimo sistema dažniausiai būna savanoriška, todėl labai skiriasi išsamumas, naudojami rodikliai, rodiklių apibrėžimai ir net neišnešiotų naujagimių apibrėžimas.

  14. Labai nedaug šalių numatė tikslinę neišnešiotų naujagimių politiką. Neišnešiotų naujagimių klausimas dažniausiai priskiriamas kitoms, bendresnėms sveikatos ir socialinės politikos kryptims. Ten, kur vyriausybės pasirinko naujagimių sveikatos klausimą kaip prioritetinį, neišnešiotų naujagimių gimsta mažiau už Europos vidurkį. Kai kuriose šalyse dabartinė ekonominė krizė laikoma svarbiausiu veiksniu, neigiamai veikiančiu naujagimių sveikatos politikos plėtrą. Išvados (2):dos (2):

  15. Priešlaikinio gimdymo politika Šiuo metu Europoje tik Portugalija ir Jungtinė Karalystė turi paskelbusios tikslinę nacionalinę politiką, skirtą neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams Ispanija turi bendrą nacionalinį planą, apimantį motinų ir kūdikių sveikatą, tačiau jame nėra nuostatų dėl neišnešiotų naujagimių. Daugelyje šalių nėra motinų, naujagimių ar kūdikių sveikatos priežiūros programų (Austrija, Vokietija).

  16. Profilaktika ir atrankinė patikra Tyrimas taip pat atskleidė, kad nėra nacionalinės politikos ir programų priešlaikinio gimdymo rizikoje esančioms nėščioms moterims.

  17. Tėvams trūksta infomacijos apie rizikos faktorius, įspėjančius simptomus ir rekomenduojamą gyvenimo būdą, tam, kad būtų išvengta priešlaikinių gimdymų.

  18. Medicininis gydymas ir priežiūra Neišnešiotų naujagimių priežiūra įprastai yra organizuojama skirtingais lygiais atsižvelgiant į tai, kokia priežiūrayra reikalinga. Įvairiose šalyse buvo bandoma įgyvendinti nemažai iniciatyvų tam, kad būtų įvykdyta neonatologijos skyrių centralizacija ir specializacija. Pagrindinis tikslas lieka užtikrinti vienodą prieigą specialiai pagalbai ir saugiems pervežimams, jei jie reikalingi. Tolimesnė reikalinga priežiūra visiems neišnešiotiems naujagimiams nėra struktūrizuota. Nors kai kurios šalys ir organizuoja tolimesnės priežiūros patikrinimus labai neišnešiotiems naujagimiams, bet mažiau neišnešiotiem naujagimiam priežiūra reta, o dažniausiai, jos visai nėra.

  19. Finansinė ir socialinė parama Daugumai ES šalių trūksta socialinės politikos, kuri padėtų apsaugoti neišnešiotus kūdikius ir jų šeimas. Šeimoms nėra suteikiama jokia specifinė socialinė ar finansinė parama, nebent kūdikis turi specifinių negalių. Paprastiems žmonėms nėra žinoma jokių egzistuojančių paramos schemų. Labai nedaug šalių jau įdiegė programas tėvams, kurios padėtų jiems susiorientuoti. Keletas šalių jau pratęsė motinystės/tėvystės atostogas neišnešiotą kūdikį auginančioms šeimoms, pvz. Austrija, Danija, Prancūzija ir Vokietija.

  20. Geriausi pavyzdžiai

  21. Portugalija Portugalijai pavyko sumažinti prieš tai buvusį aukštą naujagimių ir kūdikių mirtingumą iki vieno mažiausių Europoje (ir pasaulyje). Dešimto dešimtmečio pradžioje, imantis reformų, motinų ir vaikų sveikatai buvo pradėta skirti daug dėmesio, vėliau priimant nacionalinę motinų ir kūdikių sveikatos programą. Šis išsamus ir visapusiškas požiūris į neonatalinę priežiūrą apėmė: pasikeitimus gimdyvių, naujagimių, vaikų ir paauglių sveikatoje, taip pat suteikiant pagalbą šeimoms.

  22. Portugalija Pagerino prevencijos ir atrankinės patikros programų prieinamumą. Pristatė centralizuotos priežiūros sistemą su patobulinta kūdikių specialistų priežiūra ir multidisciplininėmis komandomis, įskaitant psichologus. • Buvo įsteigta transportavimo sistema nėščioms moterims ir naujagimiams • Podiplominėse studijose buvo rengiama daugiau neonatologijos specialistų. • Vyriausybė taip pat pristatė reguliarias pasiekimų peržiūras su ekspertais ir tėvais. • Šios programos vykdymas padėjo sumažinti su neišnešiotų naujagimių gimstamumu susijusį sergamumą ir mirtingumą.

  23. Švedija Švedijoje neišnešiotų naujagimių gimstamumo rodiklis yra gerokai mažesnis nei kitose ES šalyse. Tai yra tiesiogiai susiję su naujagimių intensyvios terapijos skyrių centralizacija. Švedija investavo į mokslinius tyrimus, specializuotus sveikatos priežiūros specialistų mokymus, įrangą ir tinkamas patalpas. Papildomos socialinės paramos priemonės, ilgalaikė priežiūra ir sekimo programos, pratęstos motinos ar tėvo vaiko priežiūros atostogos, taip pat pasirodė labai svarbios naujagimių ir jų šeimų gerovei. Kita priežastis, gali būti griežtesnė in vitro fertilizacijos gydymo kontrolė, siekiant apsisaugoti nuo daugiavaisio nėštumo, kuris dažnai siejamas su priešlaikiniu gimdymu.

  24. JK Neseniai Jungtinė Karalystė ėmėsi konkrečių veiksmų spendžiant neišnešiotų naujagimių priežiūros klausimą. Buvo priimtas “Priemonių rinkinys aukštos kokybės neonatalinėms paslaugoms” (Toolkit for High-Quality Neonatal Services) Priemonių rinkinys nurodo aiškius politikos prioritetus ir tikslus bei nustato rodiklius neonatalinių paslaugų organizavimo, valdymo, lyginamosioms analizėms, specializuoto personalo mokymų ir struktūrizuotų tolimesnių veiksmų programas komandoms.

  25. Veiksniai, kurie nulemia efektyvią ir sėkmingą politiką sprendžiant neišnešiotų naujagimių klausimus, apima: Nacionalines naujagimių sveikatos politikas/ programas Oficialius dialogus tarp vyriausybės, sveikatos priežiūros profesionalų ir tėvų Nėščiųjų priežiūros ir prevencinių patikrų programų prieinamumą Intensyvios terapijos skyrių centralizaciją Nacionalinę transportavimo sistemą neišnešiotiems kūdikiams ir rizikos grupėje esančioms motinoms Nacionalines gydymo ir priežiūros gaires Struktūrizuotas vėlesnės ir ilgalaikės tolimesnės priežiūros programas Specializuotą sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir lavinimą Finansinę ir socialinę paramą neišnešiotų kūdikių šeimoms Pagrindiniai sėkmės veiksniai

  26. Rekomendacijos ES turėtų pripažinti: Didėjančią neišnešiotų naujagimių problemą Europoje ir didelę to įtaką kūdikių sergamumui ir mirtingumui. Sveikatos ir socialines nelygybes, susijusias su neišnešiotais naujagimiais, kurios egzistuoja visose ES valstybėse.

  27. Atkreipti dėmesį į palyginamųjų duomenų apie neišnešiotus naujagimius Europoje trūkumą Remti ir stiprinti duomenų, su bendrais vertinimo kriterijais, rinkimo sistemas. Rekomendacijos

  28. Kelti naujagimių priežiūros kokybės standartus visoje Europoje. Įgyvendinti Europos medicinos gaires ir teikti paramą jų vystymui neišnešiotų naujagimių prevencijos, gydymo ir ilgalaikės priežiūros aspektais. Rekomendacijos

  29. Teikti pirmenybę ir tuo pačiu skirti ES finansavimą, kad būtų paremti bendri Europos neonataliniai ir perinataliniai moksliniai tyrimai Remti Europos mokslinių tyrimų centrų ir tinklų įkūrimą. Rekomendacijos

  30. Remti studentų studijas perinatalinėje ir neonatalinėje srityse tam, kad būtų pakelta sveikatos priežiūros profesionalų kvalifikacija ir pagerintas jų prieinamumas. Rekomendacijos

  31. Nacionalinės politikos rekomendacijos Nacionalinės vyriausybės turėtų: Pripažinti priešlaikinio gimdymo problemą ir jos didelę įtaka kūdikių mirtingumui ir sergamumui. Atkreipti dėmesį į sveikatos ir socialinius veiksnius, susijusius su priešlaikiniu gimdymu, kurie egzistuoja kitose šalyse.

  32. Teikti pirmenybę tikslinės naujagimių sveikatos politikos kūrimui ir įgyvendinimui. Ji turėtų būti kuriama dalyvaujant suinteresuotoms šalims (ypač tėvams ir medicinos specialistams), bei integruojama į bendrąją motinų sveikatos ir socialinių paslaugų politiką. Nacionalinės politikos rekomendacijos

  33. Sumažinti priešlaikinio gimdymo mastus vystant ir plėtojant įrodymais pagrįstas prevencijos programas. Pagerinti naujagimių sveikatos problemų išeitis didinant aukštos kokybės motinų ir naujagimių sveikatos priežiuros paslaugų prieinamumą. Nacionalinės politikos rekomendacijos

  34. Skatinti specializuotų įstaigų, skirtų neišnešiotų naujagimių vystymosi gerinimui, atsiradimą ir prieinamumą. Plėtoti ir vystyti struktūrizuotas programas ir sistemas medicininių patikrinimų dokumentavimui ir vėlesnei priežiūrai. Nacionalinės politikos rekomendacijos

  35. Didinti profesionalios psichologinės pagalbos ir paramos prieinamumą šeimoms, auginančioms neišnešiotus naujagimius. Suteikti didesnę finansinę ir socialinę paramą pratęsiant motinystės ir tėvystės atostogas. Nacionalinės politikos rekomendacijos

  36. Ačiū už dėmesį!

More Related