NESĖKMINGO MOKYMOSI PRIEŽASTYS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE IR MOKINIŲ POŽIŪRIS Į JAUNIMO MOKYKLAS

1. NESĖKMINGO MOKYMOSI PRIEŽASTYS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE IR MOKINIŲ POŽIŪRIS Į JAUNIMO MOKYKLAS Vytauto Didžiojo universitetas Spalio mėn. 22 d. Rolandas Bulotas

2. Problemos aktualumas • Nesudaromos sąlygos vaikams nuosekliai mokytis, pereinat iš klasės į klasę iki sėkmingo bendrojo lavinimo mokyklos užbaigimo. • Spręsdamos tokių vaikų problemas, mokyklos nepakankamai pasinaudoja ir kitų specialistų paslaugomis(psichologų, socialinių pedagogų ir kt.), kurie galėtų kartu su mokyklos administracija, vaikais, tėvais(globėjais), mokytojais sudaryti veiksmingas strategijas vaikų mokymosi sunkumų įveikimui.

3. Tyrimo objektas – nesėkmingo mokymosi priežastys ir mokinių požiūris į jaunimo mokyklas Tyrimo tikslas – atskleisti nesėkmingo mokymosi priežastis bendrojo lavinimo mokyklose ir mokinių požiūris į jaunimo mokyklas

4. Tyrimo uždavinys (teorinis) • Pateikti bendrojo lavinimo mokyklų nelankymo ir mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežasčių teorines prielaidas;

5. Mokyklos nelankymo priežaščių veiksniai

6. Tyrimo uždavinys • Empiriškai pagrįsti mokinių požiūrį į jaunimo mokyklas

7. Mokinių požiūris apie mokymąsi Jaunimo mokykloje Metodai Anketinė apklausa. Anketų klausimai sudaryti naudojant atvirus ir uždarus diagnostinius klausimus. Panaudoti klausimai, kuriuos aprobavo ir taikė autoriai(Dereškevičius, Rimkevičienė, Targamadzė, 2000; Rimkevičienė, Barkauskaitė, Targamadzė, Gaigalienė, Indraškienė, Malinauskienė, 2005). Faktorinė analizė. Kintamųjų tinkamumo faktorinė analizė atlikta panaudojant KMO (Kaizer-Mayer-Olkin) koeficientą.. Faktorinės analizės proceso metu naudojama faktoriaus aprašomoji sklaida. Faktorius interpretuojamas bei paaiškinamas, remiantis sklaidos koeficientu.

8. Mokinių požiūris apie mokymąsi Jaunimo mokykloje • Respondentai Tyrime dalyvavo 378 mokiniai. Iš jų vaikinų (72,3 proc.), merginų - 26,7 proc. Tyrime dalyvavo: Alytaus, Biržų, Jonavos, Joniškio, Kauno Prano Eimučio, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Ukmergės, Utenos jaunimo mokyklų mokiniai.

9. Rezultatai. Mokinių mokymosi nesėkmių priežastys ankstesnėje mokykloje

10. Mokinių patekimo į jaunimo mokyklas priežastys

11. Mokinių patekimas į Jaunimo mokyklą

12. Mokinių savijauta mokykloje

13. Mokinių mokymosi sąlygų sudarymo vertinimas

14. Mokinių nurodyti asmenys, į kuriuos dažniausia kreipiamasi pagalbos

15. Mokinių nuomonė apie jaunimo mokyklos paskirtį

16. IŠVADOS • Dabartinė situacija rodo, kad į šias mokyklas patenka mokiniai, turintys ne tik mokymosi motyvacijos sunkumų, elgesio-emocinių problemų, bet ir akademiškai atsilikę dėl sunkių socialinių-ekonominių sąlygų namuose. • Į jaunimo mokyklas mokiniai dažniausiai ateina mokytis patys savarankiškai apsisprendę ar patarus artimiausios aplinkos žmonėms (mamai, giminėms, draugams, pažįstamiems). • Mažiau negu pusė patekimo į jaunimo mokyklas atvejų sietini su ankstesnės mokyklos administracijos, specialistų rekomendacijomis. Tai rodo, kad mokyklose ne visi vaikai vertinami kaip asmenybės, nežinomi visų vaikų poreikiai, neskiriama pakankamai dėmesio atsiradusių vaikų problemų sprendimui, nesidomima vaiko gyvenimu.

17. Jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai: mažas mokinių skaičius klasėse, galimybė klausti ir konsultuotis, jautimasis laisviau individualiai atsiskaitant, aukštesni mokymosi pasiekimai, nesijautimas negabiu, įdomesnis mokymasis ir kt. . • Jaunimo mokyklos mokinių požiūris į mokytojus yra teigiamas. • Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažino dauguma jos mokinių (tik 3,8 proc. nurodė, kad mokykla niekam nereikalinga). Mokinių nuomone, mokykla ypač reikalinga tiems mokiniams, kuriems sunku, nesiseka mokytis, kurie turi elgesio, drausmės problemų, nesutariantiems su mokytojais, neturtingų tėvų vaikams, kitų nesuprastiems, droviems, vienišiems, turintiems žalingų įpročių, antramečiavusiems, keitusiems mokyklas.

18. AČIŪ UŽ DĖMESĮ