SPECIALYBĖS KALBA

1. SPECIALYBĖS KALBA

2. Specialybės kalbos dalykas priklauso Kalbos kultūros katedrai Katedra yra centriniuose Universiteto rūmuose 323 kab., tel. (8 5) 271 4583. El. paštas – kkk@mruni.eu

3. Dalyko apimtis – 2 kreditai. • Rašomi 5 kontroliniai darbai:2 darbai rašomi savarankiškai, naudojantis visais įmanomais šaltiniais;3 darbai rašomi universitete. • Galutinė atsiskaitymo forma – įskaita.

4. Pradžioje reikia išstudijuoti įvadines temas iš vadovėlio. 1. Valstybinė kalba 1.1. Valstybinės kalbos įteisinimo istorija. 1.2. Valstybinės kalbos politika. 1.3. Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimas. 1.4. Teisės aktai ir institucijos, sudarančios sąlygas valstybinei kalbai funkcionuoti.

5. 2. Kalbos norma 2.1. Kalbos norminimo istorija. 2.2. Kalbos norma ir jos požymiai. 2.3. Kalbos kodifikavimas. 2.4. Rašytinės ir sakytinės kalbos ypatybės.

6. 3. Specialybės kalba 3.1. Specialybės kalbos samprata. 3.2. Specialybės kalbos santykis su dėstomų dalykų kalba, su profesine kalba, su specializacijos kalba; profesinio žargono samprata ir vertinimas.

7. Oficialiųjų teisės ir valdymo institucijų, dokumentų, pareigų ir kt. pavadinimų rašymas

8. 1. Pagrindinė taisyklė Sudėtinių įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentų, apdovanojimų, istorinių epochų, įvykių, švenčių pavadinimų tik pirmasis žodis pradedamas rašyti didžiąja raide. Pvz.:

9. a. • Teismų departamentas, • Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, • Nacionalinė mokėjimų agentūra, • Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, • Socialinio draudimo fondas, • Aplinkos strategijos ir investicijų skyrius, • Biudžeto kontrolės poskyris, • Tėvynės sąjunga ir pan.

10. b. • Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, • Valstybinių pensijų įstatymas, • Baltijos tautų teisių deklaracija, • Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis ir pan.

11. c. • Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, • Sausio 13-osios atminimo medalis, • Nacionalinė premija ir pan.

12. d. • Šviečiamasis amžius, • Antrasis pasaulinis karas, • Nepriklausomybės atkūrimo diena.

13. Pastabos 1 pastaba. Jeigu tokie pavadinimai prasideda žodžiais Lietuvos Respublikos, Lietuvos Arba kitu tikriniu geografiniu ar asmens pavadinimu, tai didžiąja raide pradedamas rašyti tik tas tikrinis žodis, o žodžiai, einantys po to tikrinio, rašomi mažąja raide. Pvz.:

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, • Vilniaus miesto mero sprendimas, • Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas ir pan.

15. 2 pastaba. Jeigu oficialusis pavadinimas trumpinamas, didžioji raidė irgi pasislenka, bet tik iki nomenklatūrinio žodžio. Pvz.:

16. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Užsienio reikalų ministerija, • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas  Eismo automobilių keliais įstatymas, • Lietuvos mokslų akademija  Mokslų akademija ir pan.

17. 3 pastaba. Tekste ir nomenklatūrinis žodis gali būti parašytas didžiąją raide: a) jeigu specialiai (žodžiu toliau) parodoma, kad nomenklatūrinis žodis atitinka oficialųjį pavadinimą: Tada Apeliacinis teismas (toliau – Teismas) privalėjo atlikti dar kelias teisines procedūras.

18. b) kai akivaizdu, kad tekste nomenklatūrinis žodis atitinka oficialųjį pavadinimą: Kontrolė pavesta Valstybinei darbo inspekcijai. Ši Inspekcija sudaro dokumentų, kuriuos reikia pateikti, sąrašą.

19. 2. Sudėtiniuose pavadinimuose esantys kiti oficialūs padalinių pavadinimai pradedami rašyti didžiąja raide. Pvz.:

20. Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Valdymo teorijos katedra, • Teisingumo ministerijos Teismų departamentas, • Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pan.

21. 3. Masiškai paplitusių padalinių pavadinimai paprastai yra bendriniai ir pradedami rašyti mažąja raide. Pvz.:

22. Mykolo Romerio universiteto kanceliarija, • Strateginio valdymo fakulteto dekanatas, • Mokslo akademijos prezidiumas ir pan.

23. 4. Valstybių, svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių valdymo institucijų, svarbiausių dokumentų sudėtinių pavadinimų visi savarankiški žodžiai pradedami rašyti didžiąja raide. Pvz.:

24. a. Lietuvos Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Europos Sąjunga, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Izraelio Valstybė ir pan.

25. b. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentas (Prezidentūra), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Tarptautinis Žmogaus Teisių Teismas, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir pan.

26. c. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Helsinkio Baigiamasis Aktas, Europos Sąjungos Konstitucinė Sutartis ir pan.

27. 5. Į oficialiuosius pavadinimus įeinantys simboliniai pavadinimai rašomi kabutėse, pradedami rašyti didžiąja raide. Pvz.: Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“,Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ ir pan.

28. Pastaba. Jeigu oficialusis pavadinimas yra simbolinis, prieš jį einantis nomenklatūrinis žodis ar žodžių junginys sakinyje pradedamas rašyti mažąja raide. Pvz.: aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, saugos tarnyba „Skydas“ ir pan.

29. 6. Kabutėse rašomi dokumentų pavadinimai, dažniausiai prasidedantys prielinksniu dėl; jų nomenklatūrinis žodis, einantis pavadinimo pradžioje, sakinyje pradedamas rašyti mažąja raide. Pvz.:

30. nutarimas „Dėl turto vertintojų kvalifikacinio egzamino laikymo tvarkos“, aktas Nr. 12-3E „Dėl matavimo prietaisų priežiūros“ ir pan.

31. 7. Pareigų pavadinimai sakinyje paprastai rašomi mažąja raide. Pvz.: vidaus reikalų ministras, departamento direktorius, ministerijos valstybės sekretorius, universiteto rektorius, fakulteto dekanas ir pan.

32. Išimtys. a. Iš pagarbos (tik nuosekliai tekste) didžiosiomis raidėmis gali būti pradedami rašyti aukščiausių valstybės pareigūnų pavadinimų žodžiai: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas (Premjeras).

33. b. Prašymuose ir kituose administraciniuose tekstuose, kai kreipiamasi į pareigūną: Mykolo Romerio universiteto Rektoriui profesoriui Alvydui Pumpučiui, tarnybiniame pranešime, Ministre, esu jums nurodęs, kad ... ir pan.

34. Teisės ir valdymo terminų ir specialiosios leksikos kirčiavimas I. Priešpaskutinio (antro nuo galo) skiemens kirčiavimo taisyklė

35. Pastabos. a. Taisyklė taikoma linksniuojamiems žodžiams ir veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos formoms. b. Atraminės formos: linksniuojamų žodžių – vienaskaitos galininkas, veiksmažodžių – 3 asmuo. c. Taisyklę patogiausia yra išdėstyti dalimis.

36. Pirma dalis Jeigu linksniuojamų žodžių priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, tai kirtis į galūnę nušoka šių linksnių formose:

37. 1) moteriškosios giminės vienaskaitos vardininke, jei galūnė yra -i(a): baũdą – baudà , prokuratūrą – prokuratūrà, skõlą – skolà, valdžią – valdžià ir pan. Pastaba: atliekant praktinę kirčiavimo užduotį kitokios galūnės vns. vard. neimti.

38. 2) vienaskaitos įnagininke, jeigu neprisideda skiemuo -mi: prokuratūrą – (su)prokuratūrà, sprendìmą – (su)sprendimù, tyrìmą – (su)tyrimù, vadõvę – (su)vadovè, bet skaĩčių – (su)skaĩčiumi.

39. 3) vyriškosios giminės vienaskaitos vietininke, jeigu galūnė yra -e: leidìmą – leidimè, paragrãfą – paragrafè, teĩsmą – teismè, tyrìmą – tyrimè. Pastaba: atliekant kirčiavimo kontrolinį darbą, asmenų pavadinimų vietininką rašyti skliaustuose – asmenų pavadinimų vietininko forma yra įmanoma, bet nevartojama: minìstrą – (ministrè), vadõvą – (vadovè).

40. 4) visada kirtis nušoka į galūnę daugiskaitos galininke: grupuõtę – grupuotès, muĩtą – muitùs, leidìmą – leidimùs, tyrìmą – tyrimùs, vadõvę – vadovès ir pan.

41. Antra dalis Jeigu linksniuojamų žodžių priešpaskutinis skiemuo yra tvirtapradis, nurodytuose linksniuose kirtis į galūnę nenušoka. Pvz.: aplinkýbę – (su)aplinkýbe, aplinkýbėje, aplinkýbes, káiną – káina, (su)káina, káinoje, káinas, téisę – téise, téisėje, téises ir pan.

42. Trečia dalis Jeigu esamojo arba būtojo kartinio laiko 3 asmens priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas kirčiuotas, tai kirtis šoka į šių laikų vienaskaitos 1 ir 2 asmenų galūnes. Pvz.:

43. atliẽka – atliekù, atliekì; atlìko – atlikaũ, atlikaĩ rẽmia – remiù, remì; rėmė – rėmiaũ, rėmeĩ steĩgia – steigiù, steigì; steĩgė – steigiaũ, steigeĩ teĩkia – teikiù, teikì; teĩkė – teikiaũ, teikeĩ ir pan.

44. Ketvirta dalis Jeigu esamojo arba būtojo kartinio laiko 3 asmens priešpaskutinis skiemuo yra tvirtapradis, tai kirtis nešoka į šių laikų vienaskaitos 1 ir 2 asmenų galūnes. Pvz.:

45. pagróbia - pagróbiu, pagróbi; pagróbė - pagróbiau, pagróbei prisíekia - prisíekiu, prisíeki; prisíekė - prisíekiau, prisíekei skélbia - skélbiu, skélbi; skélbė - skélbiau, skélbei suvókia - suvókiu, suvóki; suvókė - suvókiau, suvókei ir pan.

46. Kirčiuotės Linksniuojamų žodžių kirčiuotės žodynuose žymimos taip: (1), (2), (3), (4) (3a), (3b), (34a) (34b) ... Turi būti nurodyta, kas tvarko pãgeležinkeles (36b).

47. Terminų ir kitų linksniuojamų žodžių kirčiuotės nustatomos pagal kirčio vietą daugiskaitos naudininko ir galininko linksniuose. Ar skirtingų kirčiuočių žodžių kirčio vieta pastovi, ar kirtis tam tikruose linksniuose šoka iš kamieno į galūnę, galima nustatyti dviem būdais: a) pagal išlinksniuotų ir sukirčiuotų atitinkamų kirčiuočių žodžius pavyzdžius, b) pagal apibendrinamąsias kirčio vietos lenteles.

48. II. Įsidėmėtini įvairių kirčiuočių terminai ir dažniau vartojami žodžiai (1) antstolis, ãsmeniškas, pilietýbė, paveldėjimas, rinkliava... (2) asmenìnis, dokumentas, gynìmas, ieškõvas, piliẽtis ..., (3) áiškus, reikšmė, tóks, žénklas ...,

49. (3a) Lietuvà, darbdavỹs, ieškinỹs ..., (3b) mažumà, nusikalstamas, pareigà, sutartìs ..., (34a) nuolaidumà ..., (34b) Pabaltijỹs, pasiuntinỹs ..., (4) bylà, baigtìs, efektyvùs, grėsmė, skolà ... .

50. Būdvardžių su priesaga -inis, -ėkirčiavimas 1. Jeigu pamatinio žodžio daugiskaitos kilmininkas kirčiuojamas galūnėje, būdvardis turi kirtį priesagoje, paprastai kirčiuojamas pagal 2 kirčiuotę. Pvz.: