1 / 21

Dalykas, ugdymo sritis: Tema: Klasė:

Vasaros kalendorinės šventės. Pasaulio pažinimas. Žmonių gyvenimo kaita. Vasaros kalendorinės šventės 3 klasė Apibendrinti mokinių patirtį ir žinias apie kalendorines šventes, supažindinant su žymiausiomis vasaros kalendorinėmis šventėmis.

conlan
Download Presentation

Dalykas, ugdymo sritis: Tema: Klasė:

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Vasaros kalendorinės šventės Pasaulio pažinimas. Žmonių gyvenimo kaita. Vasaros kalendorinės šventės 3 klasė Apibendrinti mokinių patirtį ir žinias apie kalendorines šventes, supažindinant su žymiausiomis vasaros kalendorinėmis šventėmis. 2.1. Išdėstyti istorijos įvykius chronologine tvarka, vartojant kasdienius terminus (seniau, dabar, ateityje; anksčiau, vėliau; kažkada, kada nors ir kt.); 2.2.Palyginti žmonių gyvenimo būdą, užsiėmimus bei laisvalaikį seniau ir dabar. Rasa Kasperavičiūtė, pradinių klasių vyr. mokytoja Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla Dalykas, ugdymo sritis: Tema: Klasė: Priemonės paskirtis:Ugdomi gebėjimai pagal Bendrąsias programas:Autorius:Mokykla:

  2. PELYTĖS VASARA Mažoji pelytė vasarą atostogavo kaime. Vieną vakarą ji išgirdo nuostabias dainas, o jos akutes apšvietė liepsnojantis laužas. Susidomėjusi nuskubėjo pasižiūrėti. - Kaip įdomu! - susižavėjusi net rankutėmis suplojo. Vyresnės pelės jai paaiškino, kad visi švenčia Rasas arba Jonines – ilgiausios metų dienos šventę. Pelytė buvo šventusi gimtadienį, bet Joninių šventės nebuvo girdėjusi.

  3. Nebuvo girdėjusi pelytė ir apie Sekmines, ir apie Žolinę, ir apie išskrendančių gandrų šventę... Bet vasarodama gražiame Lietuvos kaime tiek daug visko sužinojo! Tas kaimas buvo ypatingas – jo žmonės ypač gerbė mūsų senolių papročius, išsaugojo ir puoselėjo senųjų kalendorinių švenčių tradicijas. Visą vasarą pelytė šmirinėjo tarp švenčių dalyvių, stebėjo ir mokėsi naujų liaudiškų žaidimų, dainų, sužinojo apie švenčių prasmę ir tradicijas. Paklausykime pelytės ir sužinokime, kokias vasaros šventes šventė mūsų senoliai, kokia jų prasmė ir tradicijos. Būk atidus ir neatsilik nuo pelytės!

  4. Nurodyk šventę, kuri nėra švenčiama vasarą Joninės Užgavėnės Sekminės Žolinė

  5. Vasarą švenčiamos šventės siejasi su (pažymėk netinkamą teiginį) gamtos suvešėjimu žmonių vasaros darbais vasarai būdingais gamtos reiškiniais gamtos apmirimu

  6. Laikas apie Sekmines – tai pats gamtos šėlsmas, kai svaigina kvapai ir sninga žiedais. Kalendoriuje tai augimo, gyvulių globos ir piemenėlių dienos. Sekminės (arba Augumo šventė) švenčiamos vėlų pavasarį ar ankstyvą vasarą. Būtinai–praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Berželis – šios šventės pagrindinis simbolis. Berželių šakelėmis puošiami kiemo vartai, namų durys, trobų vidus. Piemenėliai šventės išvakarėse net neina miegoti – laukia lakštingalos pragystant. Su aušra išgena gyvulėlius į ganyklas, pina jiems vainikus. O vakarop – apeina būriu kaimo šeimininkes, linkėdami sėkmės ūkio darbuose. Šeimininkės apdovanoja kiaušiniais, sūriu, dešra, ar net pinigėlį įduoda. Tada piemenėliai pamiškėje surengia bendras vaišes. SEKMINĖS

  7. Kada švenčiamos Sekminės? Tai kilnojamoji šventė, kuri švenčiama 7 savaitės iki Velykų. Tai kilnojamoji šventė, kuri švenčiama praėjus 7 savaitėms po Velykų. Ši šventė visada švenčiama vasaros pradžioje.

  8. Sekminių rytą piemenukas gali būti apšauktas „Spirgučiu“, jeigu atsikels kuo anksčiau atsikels kuo vėliau pusryčiams valgys lašinių

  9. Namų vidus, durys, kiemo vartai per Sekmines puošiami girliandomis žvakėmis beržų šakelėmis

  10. JONINĖS Didžiausia vasaros šventė, kuria pažymima ilgiausia metuose diena ir trumpiausia naktis – vasaros saulėgrįža. Dabar švenčiama birželio 24 d., o kadaise – šios šventės apeigos trukdavo net iki dviejų savaičių. Joninių (senieji šventės pavadinimai – Rasos, Kupolės) išvakarėse, dar saulei nenusileidus, merginos eidavo į pievas kupoliauti žolynų – kupolių. Iš jų pindavo vainikus, juos plukdydavo upėje, mesdavo į ugnį, dėdavo po pagalve. Žoles rinkdavo ir vaistams, ir burtams. Po Kupolinių, manyta, žolynai nebeturi vaistingųjų galių. Ant kalnelių kuriami laužai arba iškeliamos kartys su jų viršūnėje pritvirtintu ratu. Jaunimas, susirinkęs prie laužo, žaidžia žaidimus, dainuoja, šokinėja per ugnį. Nepaprastos gyvybinės galios, tikėta, turi rytmetinė rasa. Joje pabraidžioti skuba jaunos merginos.

  11. Kaip dar vadinamos Joninės? (pažymėk netinkamą pavadinimą) Kupolės Vasaros saulėgrąža Rasos Kupolinės Vasaros saulėgrįža

  12. Kurio Joninių papročio nepaminėjo pelytė? Deginti laužus Plukdyti vainikėlius Ieškoti paparčio žiedo Braidyti po rasą Kupoliauti, rinkti žolynus

  13. Sakoma, kad per Jonines žydintys rugiai „plaukia“. Kodėl? į vandenį metamos rugių varpos žydinčių rugių laukas primena banguojantį vandenį rugiai plukdomi valtyse

  14. Kuris iš dainos motyvų skamba per Jonines? Kupolio rože, kupolijyte... Čiūž čiūžela... Leliumoj...

  15. ŽOLINĖ Žolinė švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Jos metu šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai. Senovėje Žolinė buvo skirta apeigoms didžiajai Deivei Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Iš gilios senovės ėjo paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Ankstų Žolinės rytą žmonės eina į laukus rinkti 9 rūšių augalų, kurie vėliau būna šventinami. Pašventintus žolynus rūpestingai sudžiovindavo ir pasidėdavo namų šventame kampelyje. Manyta, kad jie apsaugos namus nuo gaisro, piktųjų dvasių. Žolinėje pašventintus žolynus negalima išmesti, nes tuos namus aplankys didelė nelaimė. Dabar Žolinė laikoma dažniau bažnytine švente, kuri Lietuvoje paskelbta ir valstybine švente.

  16. Žolinė.... Yra kilnojamoji šventė Yra bažnytinė ir valstybinė šventė Švenčiama liepos 15 d.

  17. Per Žolines bažnyčioje šventinami žolynai, javų varpos ir net daržovės. Kodėl? Tikima, kad jie apsaugos nuo ligų, gaisrų, nelaimių. Manoma, kad tik tada augalai įgys gydomųjų savybių. Tikima, kad daržovės bus gardesnės.

  18. Vasarą švenčiamos ir kitos šventės. Nurodyk jas apibūdinantį paveikslėlį. Šienapjūtės pradžia (Antaninės) (06.13) Pirmojo derliaus šventė (Oninės) (07.26) Gandrų išskridimo diena (Baltramiejus)(08.24)

  19. Apvesk paveikslėlius, vaizduojančius vasaros šventes.

  20. Įsivertink savo žinias apie vasaros kalendorines šventes. Nupiešk saulutei tinkamą veiduką.

  21. Paveikslėlių šaltiniai: http://www.centrehotel.lt/lt/partneriai/jonines__/ http://www.main.lt/wiki/index.php?title=Jonin%C4%97s http://www.doze.lt/kaune-triju-dienu-jonines- http://www.kaisiadoriumuziejus.lt http://jaunimogidas.lt/ http://foto.delfi.lt http://alkas.lt/wp-content/uploads/2012/06/Vasaros_zolynai_efoto.jpg http://www.evangelicaloutreach.org/fruit-or-fire.htm http://www.alytausrajonovsb.lt/ http://www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Gamta/ http://stovyklosmatiskeje.blogspot.com http://laurazivile.blogas.lt/patarles-ir-priezodziai-113.html http://tradition.lf.lv/photo_files/Vasara6.JPG http://www.sos03.lt/files/images/Visi%20metu%20laikai.png http://fotokudra.lt/files/I26158.jpg http://www.sododizainas.lt/wp-content/uploads/2009/05/velykos-11.jpg http://www.forest.lt/forest/m/m_images/wfiles/i5xtdz5602.jpg http://ansamblis-lietuva.lt/wp-content/uploads/2012/05/imagesCA2TT2YC.jpg http://3.bp.blogspot.com/-TQUYoMZm3eQ/TdIUMAXcvsI/AAAAAAAADzQ/fzqwvPoucLo/s400/milda6.jpg http://www.aukuras.lt/gyvoji-istorija/zoline.html

More Related