1 / 51

Mokymų programa

coral
Download Presentation

Mokymų programa

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. VALSTYBINĖ VETERINARINĖ PRIEŽIŪRA GYVULIŲ IR PAUKŠČIŲ SKERDYKLOSE: SKERDIMO, SKERDENŲ APDOROJIMO, ATLIEKŲ RINKIMO IR TVARKYMO ETAPAI. VETERINARINĖS-SANITARINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMAS SKERDYKLOSE. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ VALSTYBINĘ VETERINARINĘ PRIEŽIŪRĄ GYVULIŲ IR PAUKŠČIŲ SKERDYKLOSE, APŽVALGA Gintautas ČereškaVeterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojasValstybinis veterinarijos inspektoriusTel.: (8-5) 249-17-07Faks.: (8-5) 249-17-17El. paštas: gcereska@vet.lt 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  2. Mokymų programa 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  3. Higienos paketo reglamentai • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 2002 m. sausio 28 d. nustatantis • maisto įstatymo principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis • su maisto saugos klausimais susijusias procedūras • Maisto tvarkymo subjektų • įsipareigojimai • Kompetentingos institucijos • įsipareigojimai • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas • (EB) Nr. 852/2004 2004 m. balandžio 29 d. • dėl maisto produktų higienos (H1) • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. • 882/2004 2004 m. balandžio 29 dėl valstybinės kontrolės, • kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, • ar laikomasi pašarus ir maistą Reglamentuojančių teisės • aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) • Nr. 853/2004 2004 m. balandžio 29 d. nustatantis • konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų • higienos reikalavimus (H2) • Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) • Nr. 854/2004 2004 m. balandžio 29 d. nustatantis • specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti • žmonėms, valstybinės kontrolės taisykles (H3) • Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB 2004 m. balandžio 21 d. panaikinanti tam tikras • direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos • ir sveikatos sąlygų ir iš dalies pakeičianti direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (H5)

  4. Kiaulių ir galvijų skerdyklų įrengimo ir higienos kontrolės teisinis reguliavimas. • Reglamentai: • Pagrindiniai (higienos paketo) • (EB) Nr. 852/2004 “Bendrieji higienos reikalavimai”, • (EB) Nr. 853/2004 “Specialieji higienos reikalavimai”, • (EB) Nr. 854/2004 “Oficialios (valstybinės) kontrolės taisyklės”, • Įgyvendinantys higienos paketo reglamentų reikalavimus • (EB) Nr. 2073/2005 “Mikrobiologiniai kriterijai”, • (EB) Nr. 2075/2005 “Trichineliozės tyrimo taisyklės”, • (EB) Nr. 1069/2009 “ŠGP reglamentas”, • (EB) Nr. 142/2011 “ŠGP reglamento įgyvendinimas”, • Kiti reglamentai (ženklinimo, maistingumo teiginių, .....) 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  5. Pagrindiniai žemės ūkio rinkų reguliavimo reglamentai Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)

  6. Gyvūninių produktų BRO reglamentai: • Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo; • Reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo; • Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo; • Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo; • Reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo; • Reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo; • - Reglamentas (EB) Nr. 797/2004 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas

  7. Reglamentas (EC) 178/2002 – nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus • Reglamentas nustato: • Maisto produktus reglamentuojančių įstatymų bendruosius principus: • Pagrindinius tikslus • Rizikos analizę • Atsargumo principą • Vartotojų interesų apsaugą • Skaidrumo principus: • Visuomenės konsultavimą, informavimą • Bendruosius įsipareigojimus dėl prekybos maistu • Maisto produktus reglamentuojančių įstatymų bendruosius reikalavimus: • Saugos reikalavimus • Atsekamumą • Maisto verslo operatorių įsipareigojimus • Atsakomybę

  8. Reglamentas (EC) 882/2004 – dėl oficialios kontrolės • Šis kontrolės reglamentas nustato bendruosius principus: • Bendruosius oficialios kontrolės organizavimo principus • Kontrolės institucijų veiklos kriterijus • Reikalavimus oficialią kontrolę atliekantiems darbuotojams • Skaidrumo ir konfidencialumo principus • Kontrolės ir patikrinimų procedūras • Kontrolės ataskaitas • Kontrolės veiklą, metodus ir būdus • Mėginių ėmimą ir analizės metodus • Rizikos ir krizių valdymą • Importo kontrolę • Oficialios kontrolės finansavimą • Įmonių įregistravimą ir patvirtinimą • Daugiamečių kontrolės planų sudarymą • Kontrolės darbuotojų mokymus • Veiksmus ir priemones nustačius neatitikimus (sankcijas)

  9. Reglamentas (EC) 852/2004 dėl maisto produktų higienos • Reglamentas nustato: • Maisto tvarkymo subjektų įsipareigojimus • Bendruosius ir specialiuosius higienos reikalavimus • RVASVT ir GHP sistemų diegimą ir įgyvendinimą • Bendruosius higienos reikalavimus pirminei gamybai (ūkininkams ir t.t.) • Bendruosius higienos reikalavimus visiems maisto gamintojams • Specialiuosius reikalavimus maisto tvarkymo patalpoms • Reikalavimus maisto pervežimo transportui, įrengimams • Reikalavimus atliekų tvarkymui, vandens tiekimui, asmens higienai • Reikalavimus maisto produktams • Reikalavimus maisto produktų pakavimui, vyniojimui • Reikalavimus hermetiškai uždarytų produktų terminiam apdorojimui • Personalo mokymą maisto higienos klausimais

  10. Reglamentas (EC) 853/2004 nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus • Reglamentas nustato: • Maisto tvarkymo subjektų įsipareigojimus • Įmonių patvirtinimą ir registravimą • Produktų žymėjimą sveikumo ir identifikavimo ženklu • Informacijos pateikimą maisto grandinėje • Specialiuosius reikalavimus gyvūnų vežimui į skerdyklas, įmonių konstrukcijai ir įrangai, skerdimo, mėsos išpjaustymo, smulkinimo, perdirbimo, išpjaustymo higienai, reikalavimus žaliavai ir pagamintam produktui • Specialiuosius reikalavimus įmonėms tvarkančioms ir perdirbančioms moliuskus, žuvininkystės produktus, • Gyvūnų sveikatos reikalavimus gaminant žalią pieną, higienos reikalavimus pieno ūkiams ir perdirbimo įmonėms, kriterijus žaliam pienui, reikalavimus pieno gaminiams • Specialiuosius reikalavimus įmonėms tvarkančioms ir perdirbančioms kiaušinius, želatiną, sraigių mėsą ir kitus gyvūninio maisto produktus • Gyvūninių maisto produktų laikymui ir pervežimui

  11. Reglamentas (EC) 2073/2005 – dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų • Reglamentas nustato: • Bendruosius reikalavimus reglamento įgyvendinimui • Specialiąsias tyrimo ir mėginių ėmimo taisykles • Ženklinimo reikalavimus smulkintai mėsai ir mėsos pusgaminiams (nuoroda – prieš vartojimą gerai išvirti) • Priemones nustačius nepatenkinamus rezultatus • Maisto saugos kriterijus: • Ėmimo planus, ribas, analizės metodus, taikymo etapus • Proceso higienos kriterijus: • Ėmimo planus, ribas, analizės metodus, taikymo etapus, veiksmus gavus nepatenkinamus rezultatus, tyrimo rezultatų interpretavimą, • Tiriamų mėginių ėmimo ir paruošimo taisykles, • Skerdenų, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių, mechaniškai atskirtos mėsos ir šviežios paukštienos mėginių ėmimo dažnumą

  12. Skerdimo proceso mikrobiologinių kriterijų kontrolė, vertinimas • Maisto produktuose neturėtų būti tiek mikroorganizmų arba jų toksinų arba metabolitų, kad jie keltų nepriimtiną riziką žmonių sveikatai. • Mikrobiologiniais kriterijais galima vadovautis sprendžiant, ar maisto produktai ir tų produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo procesai yra priimtini. • Mikrobiologiniai kriterijai turėtų būti visada naudojami įgyvendinant RVASVT paremtas procedūras ir kitas higienos kontrolės priemones. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  13. Skerdimo proceso mikrobiologinių kriterijų kontrolė, vertinimas • Maisto produktų sauga daugiausiai užtikrinama naudojant prevenciją, tokią kaip GHP įgyvendinimas ir procedūrų, paremtų RVASVT principais, taikymas. • Mikrobiologiniai kriterijai gali būti naudojami patvirtinant ir tikrinant RVASVT procedūras bei kitas higienos kontrolės priemones. • Todėl yra nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomas procesų priimtinumas, o taip pat maisto saugos mikrobiologiniai kriterijai, nubrėžiantys ribą, kurią peržengus maisto produktas būtų laikomas nepriimtinai užterštu mikroorganizmais. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  14. Skerdimo proceso mikrobiologinių kriterijų kontrolė, vertinimas • Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnį maisto verslo operatoriai turi laikytis mikrobiologinių kriterijų. • Operatoriai turi atlikti tyrimus pagal kriterijams nustatytas vertes, imdami mėginius, atlikdami analizę ir įgyvendindami korekcinius veiksmus, vadovaudamiesi maistui skirtais teisės aktais ir kompetentingos institucijos nurodymais. • Todėl reglamente nustatytos įgyvendinančios priemonės, susijusios su analizės metodais, įskaitant mėginių ėmimo planą, mikrobiologines ribas, analizinių vienetų, kurie turėtų atitikti tas ribas, skaičių. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  15. Skerdimo proceso mikrobiologinių kriterijų kontrolė, vertinimas • Be to nustatytos įgyvendinančios priemonės, susijusios su maisto produktu, su proceso taškais, kuriuose taikomas kriterijus, bei su veiksmais, kurių reikia imtis neatitikties kriterijui atveju. • Taip pat priemones, kurių turi imtis maisto verslo operatoriai, siekdami užtikrinti atitiktį kriterijams, apibrėžiantiems proceso priimtinumą. • Oficiali kontrolė turi užtikrinti, kad maisto verslo operatoriai taikytų reglamente nustatytus kriterijus. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  16. Skerdimo proceso mikrobiologinių kriterijų kontrolė, vertinimas • Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslo komitetas (VPVSMK, angl. Scientific Committee on Veterinary Measures relating to Public Health) pateikė savo nuomonę, kad taikant galutinio produkto mikrobiologinį standartą dėl verotoksiną gaminančios E. coli (VTEC) O157, vargu ar pavyktų reikšmingai sumažinti atitinkamą riziką vartotojams. • Todėl mikrobiologinės gairės, skirtos fekalinio užteršimo sumažinimui maisto grandinėje, gali prisidėti prie rizikos, įskaitant ir VTEC riziką, visuomenės sveikatai sumažinimo. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  17. Mėsos ir mėsos produktų higienos proceso kriterijai

  18. Galvijų, kiaulių, avių ir arklių skerdenų mėginių ėmimo taisyklės • Mėginiai imami iš penkių skerdenų, pasirinktinai • Enterobakterijų ir aerobinių kolonijų sk. tyrimui iš skerdenos 4 vietų. • Paimama 20 cm2 naudojant ardomąjį metodą arba nuo 100 cm2 naudojant paviršinį metodą. • Kai mėginiai imami Salmonella tyrimui, šiurkščia kempinėle, mažiausias plotas 400 cm2

  19. Skerdenų mėginių ėmimo dažnumas • Skerdyklose mėginiais mikrobiologiniams tyrimams imami mažiausiai kartą per savaitę. • Mėginių ėmimo diena kiekvieną savaitę yra vis kita, kad mėginiai būtų imami visas savaitės dienas. • Enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičiaus tyrimams atveju, mėginių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas tiek, kad tyrimai būtų atliekami kas dvi savaites, jeigu šešias savaites iš eilės gaunami patenkinami rezultatai • Salmonelių mėginių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas tiek, kad tyrimai būtų atliekami kas dvi savaites, jeigu 30 savaičių iš eilės buvo gaunami patenkinami rezultatai.

  20. Tyrimo rezultatų aiškinimas • Tyrimo rezultatai rodo ištirto proceso mikrobiologinę kokybę. • Enterobakterijų ir aerobinių kolonijų skaičius galvijų, avių, ožkų, arklių ir kiaulių skerdenose: • — patenkinama, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra ≤ m, • — priimtina, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra tarp m ir M, • — nepatenkinama, jeigu dienos vidurkio logaritmas yra > M. • Salmonella skerdenose: • — patenkinama, jeigu Salmonella randama maksimaliame c/n mėginių kiekyje, • — nepatenkinama, jeigu Salmonella randama daugiau nei c/n mėginių. • Po kiekvieno mėginių ėmimo įvertinami paskutinių dešimties mėginių ėmimų rezultatai, siekiant gauti mėginių n skaičių.

  21. Nepatenkinami rezultatai • Kai pagal higienos proceso nustatytus kriterijus tyrimų rezultatai yra nepatenkinami, maisto verslo operatoriai imasi priemonių ir korekcinių veiksmų, numatytų jų RVASVT paremtose procedūrose, bei kitų veiksmų, būtinų apsaugoti vartotojų sveikatą. • Be to, siekdami užkirsti kelią nepriimtino mikrobiologinio užteršimo pasikartojimui, jie imasi priemonių išaiškinti nepatenkinamų rezultatų priežastį. Tokios priemonės gali būti RVASVT paremtų procedūrų arba kitų taikomų maisto higienos kontrolės priemonių pakeitimai. • Kai pagal maisto saugos kriterijus tyrimai duoda nepatenkinamus rezultatus, produktas arba maisto produktų partija pašalinama arba atsiimama. Tačiau mažmeninės prekybos lygio dar nepasiekusius, į rinką pateiktus produktus, galima pateikti tolesniam perdirbimui, kurio metu apdorojant pašalinamas atitinkamas pavojus. Tokį apdorojimą gali atlikti tik maisto verslo operatoriai, išskyrus mažmeninės prekybos lygio maisto verslo operatorius. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  22. Reglamentas (EC) 854/2004 nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, valstybinės kontrolės taisykles • Šis gyvūninių produktų kontrolės reglamentas nustato: • Įmonių patvirtinimo sąlygas • Bendruosius gyvūninių produktų valstybinės kontrolės principus • Specialiuosius šviežios mėsos, gyvų dvigeldžių moliuskų, žuvininkystės, žalio pieno ir pieno produktų valstybinės kontrolės reikalavimus • Gyvūninių produktų importo bendruosius principus ir sąlygas • Oficialaus veterinarijos gydytojo užduotis: • audito; patikrinimo; ženklinimo sveikumo ženklu; • sprendimus atlikus kontrolę; • atsakomybę ir kontrolės dažnumą; • profesinę kvalifikaciją • specialius reikalavimus gyvūnų patikrinimui prieš skerdimą ir skerdenų bei jos dalių patikrinimui po skerdimo; • patikrinimo rezultatų pranešimą • Ypatingus rizikos veiksnius • Reikalavimus importo prekių lydimiems sertifikatams

  23. Bendrieji principai, taikomi gyvūninės kilmės produktų valstybinei kontrolei • 1. Maisto tvarkymo subjektai privalo sudaryti sąlygas valstybinei kontrolei atlikti: • − suteikia leidimą patikrinti visus pastatus, patalpas, įrangą ar kitą infrastruktūrą; • − pateikia dokumentus ir įrašus, kaip to reikalauja teisės aktai ar kompetentinga institucija, siekianti įvertinti esamą situaciją. • 2. Kompetentinga institucija vykdo valstybinę kontrolę, siekdama įvertinti, ar maisto tvarkymo subjektai laikosi reikalavimų, nustatytų: • a) Reglamente (EB) Nr. 852/2004; • b) Reglamente (EB) Nr. 853/2004; bei • c) Reglamente (EB) Nr. 1069/2009.

  24. Audituojant GHP - tikrinama ar tinkamai taikomos nustatytos procedūros, ypač dėl: • a) informacijos pateikimo maisto grandinėje; • b) patalpų ir įmonės įrengimo ir priežiūros; • c) gamybos proceso higienos; • d) asmens higienos; • e) higienos ir darbo procedūrų mokymo klausimais; • f) parazitų kontrolės; • g) vandens kokybės; • h) temperatūros kontrolės; bei • i) maisto įvežimo ir išvežimo iš įmonės bei lydinčių dokumentų kontrolės.

  25. Audituojant RVASVT sistemą, patikrinama ar nuolat ir tinkamai taikomos procedūros, ar jos užtikrina, kad produktai: • a) atitiktų Bendrijos teisės aktuose nustatytus mikrobiologinius kriterijus; • b) atitiktų Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius medžiagų likučius, teršalus ir uždraustas medžiagas; bei • c) neturėtų savyje pašalinių medžiagų ar būtų susiję su kitais rizikos veiksniais.

  26. Vykdydama auditą, kompetentinga institucija siekia: • nustatyti, ar įmonės darbuotojai ir jų veikla visose gamybos stadijose atitinka reglamento reikalavimus. • įvertinti atitinkamus maisto tvarkymo subjekto įrašus; • prireikus paimti mėginius laboratorinei analizei atlikti; bei • įtvirtinti dokumentuose faktus, į kuriuos buvo atsižvelgta, bei audito išvadas.

  27. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Patikrinimas prieš skerdimą • reikia patikrinti ir išanalizuoti su paskersti skirtais gyvūnais pateiktą atitinkamą informaciją iš kilmės ūkių • reikia atsižvelgti į gyvūnus lydinčius sertifikatus, bei veterinarijos gydytojų paaiškinimus. • reikia atsižvelgti į vykdomas maisto saugos maisto grandinėje priemones

  28. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Patikrinimas prieš skerdimą • turi atlikti visų gyvūnų patikrinimą prieš skerdimą; • - patikrinimas turi įvykti per 24 valandas nuo atvykimo į skerdyklą ir likus mažiau kaip 24 valandoms iki skerdimo. • nustatyti, ar yra požymių, rodančių, kad: • - konkretaus patikrinto gyvūno gerovei kilo pavojus; arba • - esamos sąlygos gali neigiamai paveikti žmonių ar gyvūnų sveikatą

  29. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Gyvūnų gerovė • Reikalaujama patikrinti, ar laikomasi atitinkamų nuostatų dėl gyvūnų gerovės kaip, pavyzdžiui, nuostatų dėl gyvūnų apsaugos skerdžiant ar transportuojant.

  30. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Patikrinimas po skerdimo • Skerdenos ir susijusios skerdienos dalys nedelsiant po skerdimo turi būti patikrintos. • Skerdimo linijos greitis ir patikrinimą atliekančių darbuotojų skaičius turi sudaryti sąlygas tinkamai atlikti patikrinimą.

  31. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Patikrinimas po skerdimo • Prireikus turi būti atlikti papildomi tyrimai, pavyzdžiui, skerdenos dalių ir atliekamų skerdienos dalių palpacija ir pjūvis bei laboratoriniai tyrimai, siekiant: • a) nustatyti aiškią diagnozę; arba • b) nustatyti: • i) gyvūno ligą, • ii) likučius ir teršalus, viršijančius Bendrijos teisės aktuose nustatytas normas, • iii) mikrobiologinių reikalavimų pažeidimus; arba • iv) kitus faktus, kuriais remiantis turėtų būti paskelbta, kad mėsa yra netinkama vartoti žmonėms arba jos vartojimas turėtų būti apribotas, ypač jeigu gyvūnai buvo priverstinai paskersti.

  32. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Patikrinimas po skerdimo • Atliekant patikrinimą, būtina imtis atsargumo priemonių, siekiant, kiek įmanoma, sumažinti mėsos užkrėtimo riziką palpacijos, pjaustymo ar pjūvio metu. • Jeigu atliekamas priverstinis skerdimas, po skerdimo prieš pateikiant skerdeną vartoti žmonėms ji turi būti patikrinta, kiek galima anksčiau.

  33. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Konkrečios pavojingos medžiagos ir kiti šalutiniai gyvūninės kilmės produktai • OVturi : • patikrinti tokių produktų pašalinimą, atskyrimą ir tam tikrais atvejais ženklinimą. • užtikrinti, kad maisto tvarkymo subjektas imtųsi visų reikalingų priemonių, siekdamas išvengti mėsos užteršimo konkrečiomis pavojingomis medžiagomis skerdimo metu, įskaitant apsvaiginimą, bei pašalinti konkrečias pavojingas medžiagas

  34. VALSTYBINIO (OFICIALAUS) VETERINARIJOS GYDYTOJO UŽDUOTYS • PATIKRINIMO UŽDUOTYS • Laboratoriniai tyrimai • OV turi užtikrinti, kad būtų atlikta mėginių atranka, jie būtų tinkamai identifikuoti, sutvarkyti bei nusiųsti atitinkamai laboratorijai, siekiant: • atlikti gyvūnų ligų ir gyvūnų ligų sukėlėjų stebėseną ir kontrolę; • b) atlikti specialius USE nustatymo laboratorinius tyrimus, • c) nustatyti neleistinas medžiagas ar produktus ir atlikti reglamentuojamų medžiagų kontrolę, ypač atsižvelgiant į nacionalinius likučių planus, • d) nustatyti gyvūnų ligas dėl kurių nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės. • Be to, valstybinis veterinarijos gydytojas turi užtikrinti, kad būtų atlikti bet kokie kiti reikalingi laboratoriniai tyrimai.

  35. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU • OV turi prižiūrėti veterinarinį ženklinimą ir naudojamus žymenis. • 2. OV turi ypač užtikrinti, kad: • sveikumo ženklas būtų dedamas tik gyvūnams patikrintiems prieš skerdimą ir po skerdimo bei nesant priežasčių, leidžiančių mėsą paskelbti netinkama vartoti žmonėms. • Tačiau veterinarinis ženklinimas gali būti naudojamas prieš gaunant trichineliozės tyrimų rezultatus, jeigu OV įtikinamas, kad konkretaus gyvūno mėsa bus patiekta į rinką tik tuo atveju, kai gauti rezultatai bus patenkinami; • sveikumo ženklas būtų dedamas tik ant išorinio skerdenos paviršiaus, naudojant rašalo pagrindu padarytą ženklą arba įspaudą taip, kad supjausčius skerdenas į skerdenų puses ar ketvirčius arba puses supjausčius į tris dalis, ant kiekvienos iš šių dalių būtų matomas sveikumo ženklas

  36. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU • 3. Sveikumo ženklas turi būti mažiausiai 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio ovalus ženklas, kuriame būtų aiškiai ir įskaitomai pateikta tokia informacija: • ženkle turi būti nurodytas šalies, kurioje yra įmonė, pavadinimas, kuris visas gali būti parašytas didžiosiomis raidėmis arba, vadovaujantis atitinkamu ISO standartu, gali būti nurodomas kaip dviraidis kodas. • b) ženkle turi būti nurodytas skerdyklos veterinarinis patvirtinimo kodas; bei • c) ženkle turi būti nurodyti sutrumpinimai EB, jeigu ženklas buvo uždėtas Bendrijos skerdykloje. • 4. Raidės turi būti mažiausiai 0,8 cm aukščio, o skaičiai – mažiausiai 1 cm aukščio. Atliekant ėriukų, ožkiukų ir paršelių ženklinimą, ženklo išmatavimai ir simboliai gali būti mažesni.

  37. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU • 5. Dažai, naudojami žymėti sveikumo ženklą, turi atitikti Bendrijos taisykles dėl dažymui naudojamų medžiagų panaudojimo maisto produktuose. • 6. Sveikumo ženklas taip pat gali turėti nuorodą apie valstybinį veterinarijos gydytoją, atlikusį veterinarinį mėsos patikrinimą. • 7. Priverstinai paskerstų už skerdyklos ribų gyvūnų mėsa turi būti paženklinta specialiu sveikumo ženklu, kurio nebūtų galima supainioti su numatytu sveikumo ženklu ar su identifikaciniu ženklu, • 8. Laukinių gyvūnų, kurių oda nebuvo nudirta, mėsa neturi būti paženklinta sveikumo ženklu, nebent nudyrus odą laukinės mėsos tvarkymo įmonėje po skerdimo ji buvo patikrinta ir paskelbta tinkama vartoti žmonėms.

  38. PATIKRINIMO REZULTATŲ PRANEŠIMAS • OV turi fiksuoti ir vertinti patikrinimo veiklos rezultatus. • Jeigu atliekant patikrinimus nustatomos kokios nors ligos ar sąlygos, galinčios pakenkti visuomenės ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei, OV turi pranešti tai maisto tvarkymo subjektui. • Jeigu problemos kilo pirminės gamybos metu, OV turi pranešti tai gyvūnų ūkiui ar jame besilankančiam veterinarijos gydytojui • Jeigu gyvūnai buvo išauginti kitoje valstybėje, OV turi pranešti tai valstybės kurioje yra įmonė, KI. • Inspekcijų ir tyrimų rezultatai turi būti įtraukti į atitinkamas duomenų bazes. • įtariant ligos sukėlėjo buvimą, OV turi nedelsdamas pranešti tai KI ir imtis visų reikalingų priemonių, siekdamas užkirsti kelią ligos protrūkiui.

  39. INFORMACIJOS PATEIKIMAS MAISTO GRANDINĖJE • OV turi patikrinti, kad gyvūnai būtų skerdžiami tik po to, kai skerdyklos operatorius gauna atitinkamą informaciją, susijusią su maisto grandine, ir ją patikrina. • Negalima gyvūnų priimti skersti, išskyrus atvejus, kai laikomasi taisyklių, skirtų pašalinti žmonėms ar gyvūnams keliančius rizikos veiksnius, jeigu lydintys įrašai, dokumentai ar kita informacija rodo, kad: • gyvūnai gabenami iš įmonės ar vietos, kuriai yra taikomi judėjimo draudimai ar kiti apribojimai; • nebuvo laikomasi veterinarinių gydymo priemonių naudojimo taisyklių; arba • yra bet kokių kitų sąlygų, keliančių pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai. • Kompetentinga institucija turi imtis atitinkamų priemonių, jeigu nustato, kad lydintys įrašai, dokumentai ar kita informacija neatitinka tikrosios situacijos gyvūnų kilmės įmonėje ar realių aplinkybių, susijusių su gyvūnais, arba jais siekiama sąmoningai suklaidinti OV.

  40. FVO rekomendacijos įgyvendinimas po 2013 m. audito Lietuvoje dėl kenksmingų liekanų kontrolės • Buvo nustatytas faktas, kai gyvuliai atvežti iš kitos šalies (Latvija) nebuvo pateikta informacija apie veterinarinių vaistų naudojimą. • Turi būti reikalaujama, kad be veterinarinio sertifikato butų pateikta ir informacija maisto grandinėje dėl veterinarinių vaistų naudojimo. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  41. SPRENDIMAI DĖL GYVŲ GYVŪNŲ • OV turi patikrinti, ar : • skersti priimti gyvūnai tinkamai paženklinti. • ar maisto tvarkymo subjektas laikosi savo įsipareigojimų, kad gyvūnai, kurių kailis, oda ar vilna skerdimo metu gali sukelti mėsos užkrėtimo pavojų, būtų skerdžiami tik juos nuvalius • Skerdžiami tik sveiki • Pagal reglamento 853/2004 II priedo II skirsnį Skerdyklos privalo parengti RVSVT procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad: • Gyvūnai būtų identifikuoti • Pateikta informacija iš ūkio • Neatvežti iš teritorijų, kurioms taikomi apribojimai • Būtų švarūs • Sveiki • Gerovė atitiktų reikalavimus

  42. Gyvūnų švara • Reikalavimai dėl gyvūnų švaros yra nurodyti keliose naujų higienos taisyklių dalyse: • Ūkininkai privalo kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų gyvūnų, vežamų į skerdyklą, švarumą (Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priedo A dalies II.4 c punktas); • Skerdyklų operatoriai turi užtikrinti, kad gyvūnai būtų švarūs (Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio IV skyriaus 4 punktas); • Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi patikrinti, ar laikomasi reikalavimo užtikrinti, kad gyvūnai, sergantys tokiomis kailio, odos ar vilnos ligomis, kurios sukelia nepriimtiną mėsos užkrėtimo riziką skerdimo metu, nebūtų skerdžiami, jei jie prieš tai nebus išvalyti (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio III skyriaus 3 punktas). • Šio reikalavimo pagrindas yra tai, kad yra pagrįstų įrodymų, kai nešvarūs gyvūnai buvo skerdenos užkrėtimo ir vėlesnio maisto apnuodijimo šaltinis. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  43. Gyvūnų švara • Tikslas yra išvengti mėsos užkrėtimo skerdimo metu, užtikrinti, kad mikrobiologinė kokybė atitiktų keliamus reikalavimus. • Yra įvairių priemonių pasiekti šį tikslą, įskaitant: • veiksmingą gyvūnų valymą arba • gyvūnų rūšiavimą pagal švarumą parengiant atitinkamą skerdimo schemą, arba • priemones turinčias apsaugoti skerdeną nuo bereikalingo užteršimo, • kitas atitinkamas procedūras. • Užduotis kompetentingai institucijai – patikrinti ar skerdyklų parengtos procedūros yra tinkamai atliekamos. 2013-11-13 Biržai, Mokymai skerdyklų veterinarijos gydytojams

  44. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • DĖL GYVŲ GYVŪNŲ • Gyvūnų, kaip įtariama, sergančių, ar turinčių ligos, galinčios sukelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, požymių, skerdimas turi būti atidėtas. • Tokie gyvūnai turi būti prieš skerdimą išsamiai patikrinti, siekiant nustatyti ligos diagnozę. • Be to, OV gali nuspręsti, kad be patikrinimo po skerdimo turi būti atlikta mėginių atranka ir laboratoriniai tyrimai. • Prireikus gyvūnai turi būti paskersti atskirai arba įprasto skerdimo pabaigoje, imantis visų reikalingų priemonių, siekiant išvengti kitos mėsos užteršimo. • Gyvūnai, pristatyti į skerdyklą paskersti, paprastai ten ir turi būti paskersti. • Tačiau išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, esant rimtam skerdyklos įrengimų gedimui, OVgali suteikti leidimą tiesioginiam pervežimui į kitą skerdyklą.

  45. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL GYVŪNŲ GEROVĖS • Jeigu skerdimo metu nesilaikoma taisyklių dėl gyvūnų apsaugos, OV turi patikrinti, ar skerdykla nedelsdama ėmėsi reikalingų priemonių ir užkerto kelią pasikartojimui. • Siekdamas kovoti su pažeidimais, OV turi imtis tinkamų ir progresyvių priemonių, pradedant nuo konkrečių nurodymų ir baigiant daliniu ar visišku gamybos sustabdymu, atsižvelgiant į problemos pobūdį ir rimtumą. • Tam tikrais atvejais OV turi pranešti KI apie problemas, susijusias su gyvūnų gerove. • Jeigu nesilaikoma gyvūnų apsaugos taisyklių juos pervežant, OV turi imtis visų reikalingų priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti ir nesikartotų

  46. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL MĖSOS • Mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: • a) priklauso gyvūnams, nepatikrintiems prieš skerdimą, išskyrus sumedžiotus laukinius gyvūnus; • b) priklauso gyvūnams, kurių skerdienos dalys nebuvo patikrintos prieš skerdimą, • c) priklauso gyvūnams, mirusiems iki skerdimo, gimusiems negyviems, negimusiems arba paskerstiems jaunesniems nei septynių dienų amžiaus; • d) yra dūrimo vietos nuopjova;

  47. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL MĖSOS • Mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: • e) priklauso gyvūnams, sergantiems OIE A sąraše ar tam tikrais atvejais OIE B sąraše nurodyta liga, • f) priklauso gyvūnams, sergantiems visuotinai išplitusia liga, pavyzdžiui, visuotinai išplitęs kraujo užkrėtimas, piemija, toksemija ar viremija; • g) neatitinka mikrobiologinių reikalavimų, numatytų Bendrijos teisės aktuose, siekiant nustatyti, ar maistas gali būti patiektas į rinką; • h) yra apkrėsta zooparazitais, išskyrus IV skirsnyje nurodytus atvejus;

  48. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL MĖSOS • Mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: • turi likučių ir teršalų, viršijančių Bendrijos teisės aktuose nustatytas normas. • j) nepažeidžiant labiau specialių Bendrijos teisės aktų, priklauso gyvūnams ar skerdenoms, kuriuose yra likučių ar draudžiamų medžiagų, arba kuriuos auginant buvo panaudotos draudžiamos medžiagos; • k) susideda iš kepenų ir inkstų, priklausančių gyvūnams, vyresniems negu dveji metai ir kilusiems iš regionų, kurių aplinkoje buvo nustatyti sunkieji metalai;

  49. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL MĖSOS • Mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: • l) buvo neteisėtai apdorota kenksmingas medžiagas šalinančiomis medžiagomis; • m) buvo neteisėtai apdorota jonizuojančiais ar ultravioletiniais spinduliais; • n) turi svetimkūnių, išskyrus medžiagas, naudotas medžiojant laukinius gyvūnus; • o) viršija leidžiamą maksimalų radioaktyvumo lygį, nustatytą Bendrijos teisės aktuose; • p) turi patofiziologinių pakitimų, konsistencijos anomalijų, pasižymi nepakankamu kraujavimu, išskyrus laukinius gyvūnus, arba taip pat turi organoleptinių anomalijų, ypač stiprų lytinį kvapą;

  50. PRIEMONĖS ATLIKUS KONTROLĘ • SPRENDIMAI DĖL MĖSOS • Mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: • q) priklauso išsekusiems gyvūnams; • r) turi konkrečių pavojingų medžiagų, • s) yra užteršta žemėmis, fekalijomis ar kitais teršalais; • t) susideda iš kraujo, galinčio sukelti pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai dėl gyvūno, kuriam ji priklauso, sveikatos būklės arba užkrėtimo skerdimo metu; • u) įvertinus visą susijusią informaciją, OV nuomone, gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, arba dėl kurios nors kitos priežasties yra netinkama vartoti žmonėms.

More Related