Download
1 / 7
E N D
Žolės deginimas Dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, aukštapelkes, durpynus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Kartais ši nelaimė baigiasi tragiškai. Pernai dėl padegtos žolės per gaisrus žuvo 6 gyventojai. Šiemet, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai jau 550 kartų vyko gesinti degančių atvirų plotų. Aplinkos ministerija primena, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus į krūvas šiaudus. Net ir surinktų atliekų negalima deginti miškuose, aukštapelkėse ar šiaip durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo šių vietų. Kartais uždegdami daržo atliekų krūvą žmonės stengiasi atsikratyti ir kitų sodyboje susikaupusių šiukšlių – skudurų, polietileno, padangų ir pan. Taip elgtis draudžiama, nes degant šioms šiukšlėms į atmosferą patenka ypač toksiškos medžiagos. Asmenį, kuris degina sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, pažeisdamas aplinkosaugos reikalavimus, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai gali nubausti nuo 50 Lt iki 400 Lt, o pareigūną – nuo 100 Lt iki 500 Lt bauda. Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 100 Lt iki 500 Lt, o pareigūnui – nuo 200 Lt iki 600 Lt bauda. Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję, kad jų žemėje dega žolė, ražienos ar nesugrėbti (nesurinkti) šiaudai, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali tekti sumokėti nuo 50 Lt iki 300 Lt baudą. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti gamtai padarytą žalą.
Gaisro liepsnos nuo žolės, vėjui papūtus, persimetė ant netoliese stovėjusių namų ir paliko be pastogės keletą šeimų.
