1 / 64

Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos

Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos Veiksmingų programų charakteristikos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Lietuvos Respublikoje privalomas i r garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas

dawn
Download Presentation

Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Bendrosios mokyklos nelankymo prevencijos priemonių rengimo nuostatos • Veiksmingų programų charakteristikos

  2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas • Lietuvos Respublikoje privalomasir garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas • Pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai • Mokinys privalo mokytis pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų

  3. Vietos savivaldos įstatymas 7 straipsnis. Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos • Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas • savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 m. mokymosi bendrojo lavinimo ar kitoje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas 31 straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos • Seniūnija renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai

  4. Kodėl vaikai nelanko mokyklos Pagrindinės nelankymo priežastys • Mokymosi turinio neįsisavinimas, “spragos” žiniose, laiku nesiteikta individuali mokytojų ar specialistų pagalba (specialioji pedagoginė, psichologinė, specialioji ar kt.) • Psichologiniai asmenybės ypatumai, emocijų ir elgesio sutrikimai ir konfliktiški santykiai su mokytojais • Nepatenkinamos socialinės – ekonominės mokinio ir jo šeimos sąlygos • Nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti neturinčius motyvacijos, nereguliariai mokyklą lankančius mokinius bei neigiamos nuostatos į juos

  5. Kas yra mokyklos nelankantis vaikas • “Prarastieji ir nerastieji mokiniai” • Nesantys LR gyventojų registre • Išvykę su tėvais į užsienį, tačiau esantys LR gyventojų registro sąrašuose • Neatėję į pirmąją klasę • Palikę mokyklą (“iškritę”)

  6. Įsakyme „Dėl mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ suformuluotas apibrėžimas yra abstraktus, tad mokyklose, kurių surinkti duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos asmenis patenka į LR švietimo ir mokslo ministerijos vedamą iškritusiųjų iš švietimo sistemos apskaitą, interpretuojamiskirtingai. Tai apsunkina problemos mastų ir prielaidų supratimą.

  7. Valstybinėje vaikų grąžinimo į mokyklasprogramoje, pasiūlyta nauja mokyklosnelankančių vaikų apibrėžtis: • nelankantis mokyklos vaikas – tai vaikas, kuris nesimoko pagalpradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 metų amžiaus; • nereguliariai mokyklą lankantis vaikas – tai vaikas,kuris yra mokyklos sąrašuose ir per tris mėnesius praleido daugiaukaip trečdalį pamokų be pateisinamos priežasties. • Taigi koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amžiumi, o ne į pagrindinių žinių ir įgūdžiųįgijimą. • Programos įgyvendinimoir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankančių vaikų skaičius, o nereguliariai mokyklą lankančių vaikų skaičius kaipvertinimo kriterijus lieka nepaminėtas.

  8. Tikslinės grupės susiaurinimo iki 16 metų trūkumai • Europos Sąjungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinėje politikoje dėmesys skiriamas visiems asmenims iki 25 metų, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą ir toliau nesimokantiems. • Vaiko teisių konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 metų. • Kursą kartojantys asmenys sulaukę 16 metų, tačiau neįgiję pagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencinės politikos objektais. • Daugelis profesinio mokymo programų reikalauja pagrindinio mokslo atestato. • Profesinėse ir jaunimo mokyklose daugelis mokinių, besimokančių pagal pagrindinio išsilavinimo programą, yra vyresni nei 16 m.

  9. Problemos sprendimokryptys Socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose Valstybės paramavaikams Mokinių pavėžėjimas Ugdymo sistemos, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas Ugdymo įstaigų įvairovė Duomenų bazių, registrų tvarkymas Tyrimai, leidiniai Projektai, akcijos ES struktūrinių fondų lėšų naudojimas

  10. Socialinių pedagogų etatųįvedimas ugdymo įstaigose • 2001–2005 m. Socialinių pedagogų etatų steigimo programa • Įgyvendinant 2003 m. rugpjūčio 12 d. LRV nutarimą Nr. 1016, nuo 2004 m. sausio 1 d. socialinių pedagogų etatų finansavimas vykdomas iš Mokinio krepšelio lėšų, o įstaigose, kuriose netaikomas moksleivio krepšelis, etatus finansuoja steigėjas • Lietuvoje dirba daugiau kaip 1000 socialinių pedagogų

  11. Mokinių pavėžėjimas • Mokiniai sugaišta mažiau laiko, geriau lanko mokyklą • 2000-2002 m. m. - 149 mokykliniai autobusai • 2006-2007 m.m. - 390 mokyklinių autobusų • Savivaldybių duomenimis į mokyklas yra vežiojama apie 99 tūkst. mokinių iš jų – daugiau kaip 15 tūkst. – geltonaisiais autobusais

  12. Ugdymo sistemos ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas • Ugdymo turinio kaitos strategija ir priemonių planas • Krūvio mažinimo priemonių planas • Ugdymo pasiekimų vertinimo tobulinimas • Psichologinio mikroklimato gerinimo projektai mokyklose • Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas • Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir pagalba pedagogams

  13. Ugdymo įstaigų įvairovė • nuo 1993 m. šalyje veikia jaunimo mokyklos, skirtos praradusių mokymosi motyvaciją ir nelankančių mokyklos vaikų problemoms spręsti • Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2549 patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija • Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr., ISAK-1388 patvirtintas Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas

  14. Tyrimai • "Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija" (Viešosios politikos ir vadybos institutas) • Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas (Šiaulių universiteto socialinių tyrimų mokslinis centras) • Absolventų, baigusių edukologijos krypties studijas, pasirengimas dirbti švietimo sistemoje ir jų įsidarbinimo analizė (UAB Factus Dominus) • Prevencinių darbo grupių mokyklose ir koordinavimo grupių savivaldybėse veiklos vertinimas (UAB Factus Dominus) • Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams (tyrėjų grupė) • Jaunimo mokyklų veiksmingumas (tyrėjų grupė)

  15. Tyrimų išvados Pagrindinės rekomendacijos šiomis kryptimis: • Anksti pasitraukusiųjų bei rizikos grupės apskaita; • Tinkamas viso mokymo proceso organizavimas ir gera psichologinė atmosfera mokykloje; • Pagalbos teikimas laiku tiems, kam jos reikia; • Vaikų popamokinis užimtumas; • Darbas su šeima ir tėvų švietimas; • Daugiau finansuoti “prevenciją”, o ne pasekmių šalinimą; finansuoti tik veiksmingas priemones; • Mokytojų kompetencija tinkamai mokyti, suprasti vaikus, padėti jiems, dirbti su šeima.

  16. Tyrimų išvados Mokyklos nelankymo prevencijos veiksniai : • „mokyklos lygio“ moksleivių lankomumo politika; • moksleivių lankomumo registracija, (sisteminė) stebėsena, kontrolė (ypač didelėms mokykloms); • mokyklos nelankymo problemos sprendimo organizavimas (individuali atsakomybė, koordinavimas); • bendradarbiavimas tarp mokyklos ir specialiųjų tarnybų; • mokymoir ugdymo procesų stebėsena bei kaita; • palankus mokyklos klimatas bei mokyklos lankomumo skatinimo priemonės; • individualus socialinis darbas su vaikais, mentorystė; • tėvų informavimas; tėvų dalyvavimas ir jo skatinimas.

  17. Tyrimų išvados Mokyklos nelankymo prevencijos reglamentavimas : • moksleivių lankomumo registracija, stebėsena, kontrolė bei atsakomybė už jos vykdymą turėtų būti griežčiau reglamentuota (nepalikta vien mokyklai spręsti); • Kitoms prevencijos priemonėms (kuriant rajonų ar mokyklos nelankymo problemų sprendimo strategijas) turėtų būti didesnė laisvė; reikėtų siūlyti gaires bei principus, tuo tarpu modelius (politiką) bei priemones turėtų rinktis pačios mokyklos.

  18. Akcija “Mokyklon? Pakeliui!” • Tikslas - paskatinti visuomenę prisidėti pritraukiant į mokyklą jos nelankančius arba nepastoviai lankančius vaikus. • Esmė - skambinant nemokamu telefono numeriu 8-800-10118, pranešama apie nelankančius mokyklos vaikus, priežastis, trukdančias noriai lankyti mokyklas, teikiamainformacija, gauti duomenys persiunčiami savivaldybių atsakingoms tarnyboms.

  19. ES struktūrinių fondų finansuojami projektai • Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ES struktūrinių fondų lėšomis nuo 2005 m. vykdo valstybinės svarbos projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ • Per dvejus metus buvo vykdoma per 20 projektų, skirtų iškritimo iš nuosekliojo švietimo sistemos prevencijai bei “antrosios galimybės” suteikimui už 19,5 mln. Lt. • Nuo 2008 m. pradėtas įgyvendinti projektas “MTP plius”, turintis komponentą “Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas”, jam įgyvendinti numatoma skirti 10 mln. Lt.

  20. Mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atitinkančio rinkos poreikius (MTP +), programa 12 komponentas: Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas (SPPC) Planuojama, kad 2012 m. bus: • Sukurta mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistema ir įdiegta visose savivaldybėse; • 20 savivaldybių sukurta ir tobulinama nauja alternatyvi ugdymo forma - užimtumo grupė - iškritusiems iš švietimo sistemos vaikams; • Paruošta ir apmokyta 120 konsultantų, kurie galės teikti metodinę pagalbą mokykloms, kaupti prevencines programas sprendžiant iškritusių iš mokyklos vaikų grąžinimo problemą; • Parengta, įgyvendinta ir patobulinta 20 prevencinių programų; • 100 mokyklų ir visos šalies pedagoginės psichologinės tarnybos aprūpintos prevencinėmis programomis ir metodine medžiaga; • Patobulinta 1000 švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, darbui su rizikos grupės mokiniais ir šeimomis.

  21. Vaikų sugrąžinimo į mokyklas gairės (2005 m. gruodžio 14 d. Įsakymas Nr. ISAK-2571) • Paskirtis – numatyti veiksmų kryptis, grąžinant į mokyklas jas palikusius vaikus ir numatant prevencines priemones problemai išvengti • Uždaviniai • Bendradarbiavimo skatinimas • švietimo formų įvairovė ir mokymosi aplinkos pritaikymas • Pagalbos sistemos tobulinimas • Tėvų atsakomybės didinimas • Specialistų kompetencijos tobulinimas

  22. Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa • LRV 2006 – 2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plano priemonė “Parengti mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programą” Terminas – 2008 m. I ketvirtis Atsakingi vykdytojai – ŠMM, SADM, VRM • Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. ISAK-1897 dėl darbo grupės sudarymo programos projektui parengti

  23. Programos tikslas Mažinti mokyklos nelankančių ir nereguliariai mokyklą lankančių vaikų skaičių

  24. Programos uždaviniai • Stiprinti savivaldybių atsakomybę už jos teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas • Koordinuoti švietimo pagalbos teikimą, didinti jos prieinamumą, plėtoti socialinių paslaugų ir paramos šeimai teikimą • Tobulinti mokytojų ir kitų specialistų rengimą ir jų kvalifikaciją • Didinti mokyklos ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas

  25. Laukiami programos rezultatai • Padidės savivaldybių atsakomybė už jos teritorijoje gyvenančių vaikų mokymąsi • Pagerės pedagoginių, psichologinių ir socialinių paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumas ir jų kokybė • Mokytojai ir kiti specialistai bus geriau pasirengę dirbti su įvairių mokymosi sunkumų turinčiais vaikais • Pagerės bendradarbiavimas tarp mokyklos ir tėvų sprendžiant mokyklos nelankymo ar nereguliaraus jos lankymo problemą

  26. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai • Mokyklos nelankančių vaikų skaičius • Nereguliariai mokyklą lankančių vaikų skaičius • Kvalifikaciją tobulinusių mokytojų ir kitų specialistų skaičius darbo su mokyklos nelankančiais ar nereguliariai ją lankančiais vaikais ir jų tėvais temomis • Informacijos priemonių, renginių ir pan. skaičius

  27. Tęstinės ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemonės • Krūvių mažinimas; • Psichologinio klimato gerinimas (įvairios programos, vykdomos pačių mokyklų bei savivaldybių); • Socialiniai pedagogai mokyklose; • Psichologai mokyklose; • Prevencinio darbo grupės mokyklose ir koordinavimo grupės savivaldybėse; • Pavėžėjimas (geltonieji autobusiukai);

  28. Prevencinio darbo koordinavimo grupės bendradarbiavimas Neformaliojo švietimo įstaigos Prokuratūra Šeimos ir vaiko gerovės centras Vaikų teisių apsaugos tarnyba Psichikos Sveikatos centras Prevencinio darbo grupė Pedagoginė- psichologinė tarnyba Policija Apskritis Profesinės mokyklos Bendrojo lavinimo mokyklos Vaikų globos namai

  29. PREVENCINIO DARBO GRUPĖ Mokyklos prevencinio darbo grupės paskirtis – spręsti prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją, įgyvendinti šios srities prevencines programas, organizuoti švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą. (Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238).

  30. PREVENCINIO DARBO GRUPĖS ATSAKOMYBĖS rengia prevencinio darbo planus, nagrinėja prevencinio darbo klausimus, įgyvendina teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo ir kitus prevencinius projektus;

  31. PREVENCINIO DARBO GRUPĖS ATSAKOMYBĖS vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse; organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir teisėtiems vaiko atstovams;

  32. PREVENCINIO DARBO GRUPĖS ATSAKOMYBĖS kasmet rengia prevencinio darbo ataskaitas ir mokyklos vadovui teikia siūlymus dėl šio darbo tobulinimo; teikia siūlymus savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupei dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo

  33. PDG FUNKCIJOS TURĖTŲ BŪTI REALIZUOJAMOS: Institucijos lygmeniu Grupės lygmeniu Individualiu lygmeniu

  34. INSTITUCIJOS LYGMENIU MOKYKLOS PDG: Vertina ir stebi situaciją. PDG atlieka tyrimus, susijusius su tesės pažeidimais, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo, mokyklos nelankymo ir kitais klausimais tyrimus, numato prevencines priemones rizikos veiksniams šalinti, jas įgyvendina bei atlieka vertinimą; Inicijuoja ir įgyvendina įvairius prevencinius projektus, susijusius su teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, ŽIV ir AIDS;

  35. INSTITUCIJOS LYGMENIU MOKYKLOS PDG: Vykdo mokyklos bendruomenės švietimą ir vaiko teisių apsaugą: rengia paskaitas, seminarus, diskusijas, konferencijas; rengia ir leidžia šviečiamąją medžiagą mokinimas, mokytojams ir tėvams; rengia ugdymo priemones, metodinę literatūrą, atskleidžiančią šių neigiamų reiškinių priežastis; formuoja sveikos gyvensenos nuostatas; parengia ir numato socialinių įgūdžių ugdymą integravimą į mokomuosius dalykus; Organizuoja laisvalaikio užimtumo veiklas: renginius, sporto šventes ir pan.

  36. GRUPĖS LYGMENIU PDG organizuoja savipagalbos, atvejų analizės, socialinių įgūdžių ugdymo ar konsultacines grupes. prevencijos formos gali būti labai įvairios, jų įvairovė priklauso nuo konkrečių specialistų, jų žinių apie problemą, jų kūrybiškumo, išradingumo.

  37. INDIVIDUALIU LYGMENIU PDG: Teikia individualias konsultacijas bei organizuoja pagalbą mokiniui, šeimai, mokytojui. Individualios prevencijos formos yra orientuotos į individualių atvejų analizę, problemų sprendimą. Tai gali būti asmeninės konsultacijos, tarpininkavimas kreipiantis į atsakingas institucijas ar specialistus ir kt.

  38. PREVENCINIO DARBO GRUPĖS KŪRIMO IR VEIKLOS ETAPAI Iniciatyvinėsgrupės sutelkimas Prevencinio darbo grupės narių atranka Prevencinio darbo grupės narių mokymai Prevencinio darbo grupės veiklos planavimas Prevencinio darbo grupės veiklos organizavimas Prevencinio darbo grupės veiklos vertinimas ir įsivertinimas

  39. INICIATYVINĖS GRUPĖS SUTELKIMAS Kokia šios grupės vieta mokyklos sistemoje? Kam ši grupė bus pavaldi? Kokia galima šios grupės struktūra? Koks galimas grupės valdymas? Kokie reikalavimai keliami grupės nariams? Kokius gebėjimus ir įgūdžius turi turėti grupės nariai? Kokios pagrindinės galimos veiklos kryptys? Koks turėtų būti grupės dydis?

  40. GRUPĖS NARIŲ ATRANKA

  41. PDG NARIŲ ATRANKA PDG narių atrankos kriterijai: • žinios ir specifiniai gebėjimai • motyvacija (noras veikti) • idėjų turėjimas • emocinis priimtinumas

  42. PDG NARIŲ ATRANKA(Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238) Mokyklos prevencinio darbo grupė sudaroma iš: mokyklos vadovo pavaduotojo ugdymui, mokytojų, klasės auklėtojų, psichologo, socialinio pedagogo, kitų asmenų (mokinių, vaiko atstovų, mokyklos savivaldos atstovų, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, pedagoginės psichologinės tarnybos atstovų ir kitų asmenų, kurie gali prisidėti prie prevencinės veiklos organizavimo mokykloje)

  43. PDG NARIŲ ATRANKA(Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1238). Mokyklos prevencinio darbo grupei vadovauja mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui. Mokyklos prevencinio darbo grupė veikia pagal mokyklos vadovo patvirtintą darbo reglamentą

  44. PDG SUDĖTIS IR ATSAKOMYBĖS • Kiekvienas grupės narys atlieka konkretų vaidmenį bendrai užduočiai atlikti • Grupės narių bruožai, padedantys komandai geriau įvykdyti duotą užduotį • Vaidmenys grupėje nėra griežtai nustatyti ir statiški • Vienas asmuo gali turėti ne vieną vaidmenį grupėje

  45. PDG DYDIS • Grupės efektyviai veikia, kai jas sudaro optimalus narių skaičius užduočiai atlikti • Labai mažose grupėse(2–3 žmonės) trūksta nuomonių įvairovė • Didelėse (daugiau nei 13 narių) grupėse neįmanoma efektyvi sąveika, dalyvavimas, sudėtingesnis veiklų koordinavimas • Optimalus grupės narių skaičius yra 5–9 žmonės

  46. PDG NARIŲ KOMPETENCIJOS Prevencinės darbo grupės narys turi turėti: profesinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių atlikti grupės užduotis, taikyti tinkamus metodus; atsakomybės jausmą, pagarbos kitiems jausmą, siekdamas grupės darbo efektyvumo vadovaujasi moralinėmis vertybėmis, gebėjimą kritiškai vertinti save, tobulėjimo siekį, grupės organizavimo ir valdymo pagrindų.

  47. PDG NARIO POREIKIŲ ANALIZĖ Kokie poreikiai skatina dalyvauti mokyklos PDG veikloje?

  48. PDG NARIŲ POREIKIAI Užduotis: IŠVARDINKITE jūsų mokyklos PDG narius; APTARKITE, kokios naudos kiekvienas grupės narys gali gauti iš dalyvavimo prevencinės darbo grupės veikloje.

  49. PARTNERIŲ ĮTRAUKIMAS Į PDG VEIKLĄ Užduotis: Išvardinkite jūsų mokyklos socialinius partnerius ir nurodykite socialinės partnerystės uždavinius

More Related