2012-02-13 Jurgita Nemanien ė

1. Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas(rengė darbo grupė iš ŠMM, UPC, VPU)http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/ 2012-02-13 Jurgita Nemanienė

2. Vaiko sveikatos ugdymui įtakos turi Šeima Asmenybė

3. 2008 m. ir 2011 m. Bendrosios programos • Dalykinėsesminės kompetencijos • Bendrosios kompetencijos: • Asmeninė: Teigiamai vertina save, pasitiki savimi, moka sutelkti jėgas siekdamas užsibrėžtų tikslų. Atsparus nesėkmėms ir konfliktams, moka įveikti stresą, ieškoti paramos ir ją priimti. Sąžiningai ir atsakingai veikia, geba numatyti savo elgesio padarinius, rūpinasi savo ir kitų sveikata, saugiai elgiasi, saugo aplinką. • Integruojamosios programos: • Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, Kultūrinio sąmoningumo ir Prevencinės programos, įgyvendinamosper visų dalykų pamokas, neformalaus ugdymo veikloje, mokyklos bendruomenės renginiuose.

4. Įvairių prevencinių programų temų integravimas (pvz., Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa) Vidurinio ugdymo bendrosiose programose: 4

5. Nacionalinės programos: „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa” (2004 m.); „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa” (2006 m.); „Socialinių įgūdžių ugdymo programa pradinių klasių mokiniams“ (2001 m.); „Mokykla be narkotikų“(2002 m.); Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų socialinės integracijos bei ugdymo programa (rengėjas LR ŠMM, Jaunimo karjeros centras, 2001 m.); Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“ (rengėjas N. Sturlienė, 2008 m.); „Kaip nuo narkomanijos apsaugoti „Svajonių“ mokyklą“ (rengėjas Lietuvos AIDS centras, 2002 m.); „Įveikiame kartu“(rengėjas O. Monkevičienė, I. Bieliauskienė, 2006 m.) ir kt.

6. Kūno kultūra, 7-8 kl.Sveika gyvensena

7. Biologija 7-8 kl.

8. Valstybės rūpestis Lietuvos žmonių sveikataprof. Juozas Pundzius Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas • apibrėžti “sveiko maisto“ sąvoką; • skatinti palankių sveikatai produktų (daržovių, vaisių, grūdinių gaminių, augalinių aliejų ir kt.) suvartojimą ir jų teisinę protekciją; • apriboti nepalankių sveikatai produktų (saldumynų, konditerijos gaminių, greito “negyvo maisto”, saldikliais konservuotų, Coca Colos ir į ją panašių gėrimų) suvartojimą, ribojant jų reklamą, o galbūt apmokestinant papildomu akcizu; • apriboti produktų, prisotintų skonio ir kvapo stiprikliais (E 621, mononatrio gliutamatu ir kitais), užmaskuojančiais nekokybišką maistą ir skatinančiais kuo gausesnį valgymą, vartojimą, tiesiogiai vedantį prie nutukimo. Galbūt galimi papildomi akcizai tokiam maistui apriboti;. • propaguoti sveiko paprasto (čiaupo) vandens, kuris yra saugus ir geros kokybės Vilniuje, Kaune ir daugelyje kitų gyvenviečių, vartojimą.

9. Sveikatą ir jos rodiklius įtakojančių veiksnių santykis (PSO duomenų bazė) • Sveikatos politikos prioritetaiturėtų būti pagrįsti sveikatą ir jos rodiklius įtakojančių veiksnių santykiu. • Deja, Lietuvoje gyvensenos ugdymui praktiškai neskiriama dėmesio ir išteklių

10. Tarptautinis sveikatos tyrimasHBSC; 11,13,15 metų vaikai Tarptautinė mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studija (Health Behaviour in School-aged Children).

11. Psichosomatiniai nusiskundimai tarp Lietuvos mokinių, HBSC 2010 m. ATSAKYMAI: beveik kiekvieną dieną, dažniau nei kartą per savaitę ir beveik kiekvieną savaitę- bendras procentas

12. Patyrę patyčias mokiniai, 2010 m.

13. Mokinių patyčių sąsajos su rizikinga elgsena, 2002 m.

14. Patyrę patyčias mokiniai, HBSC – 2005/2006

15. Sveikatos veiksniai Fiziniai, psichiniai, socialiniai, dvasiniai veiksniai

16. Mokinių sveikatos, kurią didžiausia dalimi lemia elgesys, ugdymo kokybės žingsniai 1. Susitarimas, kokius pasiekimus reikia ugdyti – programos turinys (projektas parengtas) 2. Kas ir kaip turi tai daryti: – kokio dalyko mokytojas – netradicinė pamoka ir netradiciniai tikslai (sveikatai palankus elgesys) 3. Tinkama aplinka: – sąlygos mokykloje – metodinė pagalba mokytojams

17. Sveikatos ugdymo bendrosios programos projektas • Sveikata – tai visapusė fizinė, dvasinė, psichinė ir socialinė gerovė, ne vien ligos ar negalios nebuvimas • Sveika gyvensena – tai kasdienis, visuminis sveikatai palankus elgesys. • Tikslas – padėti mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus bei įpročius, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, rinktis sveiką gyvenimo būdą.

18. Sveikatos kompetencija

19. Kad sveikatos kompetenciją suformuotume, reikės pasiekti, kad kiekvienas: • Brandins vertybinės nuostatas: – vertinti sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę. – rūpintis ir būti atsakingu už savo, artimųjų, bendruomenės sveikatą, kurti darną su savimi ir aplinka; prisidėti prie saugios ir sveikos aplinkos bei visuomenės kūrimo. • Gebės.... mankštintis, sveikai maitintis, laikytis darbo ir poilsio ritmo, teigiamai vertinti save, priimti palankiausius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai, surasti, atsirinkti patikimą informaciją sveikatos puoselėjimui, kritiškai vertinti įvairią įtaką, pasinaudoti savo fizinėmis, psichinėmis, dvasinėmis galiomis, kurti sveikatai palankią aplinką... • Žinos ir supras ...sveikatą, kaip dvasinio prado persmelktą fizinės, psichinės, socialinės sričių visumą ... pozityvaus mąstymo, savivertės, emocijų ir jausmų darnos bei tarpasmeninių santykių ir vaidmenų suvokimo reikšmę sveikatai ir gerovei.

20. 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata (mokinių gebėjimų raida)

21. 2. Fizinė sveikata2.3. Veikla ir poilsis

22. 3. Psichikos sveikata3.2. Emocijos ir jaumai3.3 Pozityvus mąstymas

23. 4. Socialinė sveikata(Bendravimas, rizikingo elgesio prevencija)

24. Įgyvendinimas • Sveikatos ugdymo programa yra bazinė programa, nustatanti sveikatos ugdymo tikslus, principus ir turinį. • Išskirtinis šios programos bruožas yra tas, kad ugdymo rezultatas – sveikatai palankus elgesys, kuris atsiskleidžia per vertybines nuostatas, įpročius, gebėjimus, grįstus giliu supratimu ir žinojimu. • Sveikatos ugdymo programos koordinatoriumi ir/ar mokytoju gali būti bet kuris mokyklos pedagogas (?), kuris yra įgijęs būtiną kvalifikaciją ir atitinka šiuos reikalavimus: pripažįsta sveikatą kaip vertybę, yra sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, gyvena sveikai, geba kurti sveikatai palankią aplinką, įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikatinimo veiklas, organizuoti ir vadovauti sveikatos ugdymo procesui, turi moksliškai pagrįstą, holistinę sveikatos sampratą.

25. Siūlomi įgyvendinimo variantai • Bendrosios nuostatos • Norint sėkmingo sveikatos ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo ji turi būti integruojamaį kitus mokomuosius dalykusirkartu nuo 5 klasės turėtų būti numatytas bent minimalus sveikatos ugdymo pamokų skaičius, kurios būtų skirtos sveikatos kompetencijos ugdymui, integravimui į visumą, esminių principų įtvirtinimui. Sveikatos ugdymą ypač svarbu integruoti į labiausiai susijusius su sveikata dalykus (kūno kultūrą, etiką, psichologiją, biologiją ir kt.); • už programos įgyvendinimą kartu su sveikatos ugdymą integruojančiais mokytojais turi būti atsakingas sveikatos ugdymo koordinatorius/mokytojas mokykloje.

27. Sveikatos ugdymo dalykas pagrindiniame ugdyme

28. Klausimai biologijos ir kūno kultūros mokytojų darbo grupėms 1. Pastabos programos projekto turiniui. 2. Ar be integruojančių veiklų visų dalykų pamokose, turėtų būti atskira sveikatos ugdymo pamoka? Jei taip, kiek pamokų pagrindiniame ugdyme (5-10 kl. kasmet/ kas antri metai/koncentruojantis į pasirinktas klases? – pasirenkant mokyklai?), viduriniame ugdyme? 3. Kas šią programą turėtų koordinuoti ir įgyvendinti: • kūno kultūros mokytojas • biologijos mokytojas • sveikatos priežiūros specialistas • sveikatos ugdytojas • sprendžia mokykla 4. Kokia reikalinga pagalba mokytojui?