200 likes | 331 Views
Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus. Žilvinas Šilėnas , LLRI 2013. Kodėl reikia įsileisti privatų finansavimą, paslaugų teikėjus. Viešoji gėrybė – 2 požymiai. Viešoji gėrybė – 2 požymiai. Viešoji gėrybė – 2 požymiai. Taigi.
E N D
Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus Žilvinas Šilėnas, LLRI 2013
Kodėl reikia įsileisti privatų finansavimą, paslaugų teikėjus
Taigi... • Valstybė gali būti švietimo paslaugų teikėja, bet neprivalo, ar neprivalo būti vienintelė
Konkurencijos lygmenys Prielaidos: -Nėra finansavimo krepšeliu sistemos; -Švietimo paslaugos pirkėjai (moksleiviai, studentai ir pan.) tiesiogiai nemoka priemokų, o visa švietimo kaina yra padengiama valstybės (pavyzdžiui, institucinis finansavimas); - Gali būti tam tikra laisvė renkantis mokyklą Konkurencija -Mokyklos konkuruoja dėl aukštesnių pasiekimų, geresnių moksleivių, darbuotojų ir pan. -Tokia konkurencija vyko net planinės ekonomikos laikais.
Konkurencijos lygmenys • Prielaidos: • „pinigai paskui mokinį (studentą)“. • pasirinkimo laisvė. • Vien valstybinis paslaugos teikėjas • Konkurencijos lygmuo čia priklauso nuo to, ar paskui klientą eina visos lėšos ar tik jų dalis (pavyzdžiui, ūkio išlaidų krepšelis), ar egzistuoja teritorinis suskirstymas ir kiti vartotojo pasirinkimą stabdantys veiksniai. • Konkurencija • Valstybinės mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus). • Nesėkmingos turi keistis arba užsidaryti, jungtis ir pan.
Konkurencijos lygmenys • Prielaidos: • „pinigai paskui mokinį (studentą)“. • Įstaigos pasirinkimo laisvė. • Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas. • ar valstybinės įstaigos negauna papildomų subsidijų (pavyzdžiui, pastatais, spec. investicijomis ir pan.)? • Konkurencija • Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus). • Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan. • Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi
Konkurencijos lygmenys • Prielaidos: • „pinigai paskui mokinį (studentą)“. • Įstaigos pasirinkimo laisvė. • Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas. • Skirtingi tiekėjai gali teikti skirtingą turinį • Konkurencija • Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus). • Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan. • Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi. • Sėkmingas turinys ir mokymo metodai populiarėja
Konkurencijos lygmenys • Prielaidos: • „pinigai paskui mokinį (studentą)“. • Įstaigos pasirinkimo laisvė. • Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas. • Skirtingi tiekėjai gali teikti skirtingą turinį. • Šalies viduje gali veikti užsienio šalių tiekėjai, vartotojai gali rinktis paslaugas užsienio šalyse • Konkurencija • Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus). • Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan. • Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi. • Sėkmingas turinys ir mokymo metodai populiarėja • Įsijungia skirtingų šalių patrauklumo veiksnys (studijos, karjeros galimybės)
Konkurencijos ateitis - Ilgainiui konkurencija švietimo sistemoje valingai ar nevalingai pasieks stadiją, kuomet įstaigoms reikės konkuruoti aukščiausiame lygmenyje su užsienio mokyklomis ir universitetais. - Valstybė neišgalės būti konkuruojantis tiesioginis paslaugos teikėjas ir bus priversta pereiti į lėšų skirstytojo (paslaugų pirkėjo) vaidmenį. - Toks vaidmuo yra visiškai tinkamas ir logiškas. Daugelyje ūkio sektorių valstybė perka paslaugas iš teikėjų, o ne teikia jas tiesiogiai.
Arba net... • - Informacinių technologijų pagalba dalis švietimo paslaugų tampa vis labiau multiplikuotinos, mechanizuotos; • - Dėl didelio klientų skaičiaus jų suteikimo sąnaudos sparčiai mažėja; • Globalūs, visą pasaulį pasiekiantys, tarpusavyje konkuruojantys švietimo tinklai; • Chaotiška centralizacija ar fragmentacija? (nuo www iki mokymo namie)
Valstybės ateitis švietime • - Todėl valstybė (ar jos institucijos) neturi siekti būti vienintelė švietimo paslaugų teikėja. • - Jei valstybė apsisprendžia skirti dalį mokesčių mokėtojų pinigų būtent švietimui, tuomet valstybė turi prievolę užtikrinti, kad pinigai būtų naudojami efektyviai. • - Tokiu būdu valstybė (ir jos institucijos) turi persiorientuoti iš paslaugos teikėjo į paslaugos pirkėjo (pirkimų koordinatoriaus) vaidmenį.
Švietimas gali būti individualus, laisvas, privatus; • Tai ne prieštarauja tikslui turėti išsilavinusią, atsakingą visuomenę, bet • Atvirkščiai – padeda tai pasiekti. • Receptų, krypčių, būdų yra begalybė.