Lietuvos kolegijų elektroninio katalogo kokybė . K atalogo redagavimo problemos

1. Lietuvos kolegijų elektroninio katalogo kokybė.Katalogo redagavimoproblemos Gelmina Vaikšnorienė Lietuvos kolegijų elektroninio katalogo vyriausioji redaktorė tvark@bl.vtu.lt 2007-04-03, Vilnius

2. 2003 m. 20 kolegijų bibliotekųįsijungusiosį LABT projektą pradėjo pildyti suvestinį kolegijų elektroninį katalogą (SKK). 2004 m. pastebėjus daug klaidingų įrašų, priimtas sprendimas redaguoti kolegijų katalogą. Parengti suvestinio kolegijų katalogo rengimo nuostatai. Organizuoti praktiniai kolegijų bibliotekų darbuotojų mokymai VGTUB, VSDKB ir KUB: 2004–2006 m. vyko 6 mokymų etapai komplektavimo, paieškos, katalogavimo ir dalykinimo klausimais. 2005 m. pradėtas redaguoti suvestinis kolegijų katalogas.

3. Išrinktos 3 atsakingosios redaktorės Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų bibliotekoms. Redaktorės per 2 metus peržiūrėjo 26 500 bibliografinių įrašų: 2005 m. peržiūrėta 15 000 įrašų. 2006 m. peržiūrėta 11 500 įrašų.

4. Buvo pastebėta ir ištaisytaper 11268 klaidingų bibliogafinių įrašų. Kolegijų bibliotekų darbuotojos buvo mokomos ir konsultuojamos: telefonu elektroniniu paštu seminarų-mokymų metu.

5. Šiandien kolegijų kataloge – 32929 bibliografiniai įrašai. Iš jų 16 441 įrašai sukurti kolegijų bibliotekininkų, o 16 448 kopijuoti iš LIBIS, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos bei aukštųjų mokyklų bibliotekų katalogų.

7. Vykdant SKK redagavimą pastebėta: • Redagavimo pradžia buvo sunki, nes: • darbuotojams trūko teorinių žinių. • neturėjo metodinių priemonių (ISBD, UNIMARC vadovo, dalykinimo metodikos ir kt.) • praktinių įgūdžių. • Periodiniai kolegijų bibliotekų darbuotojų mokymai keitė suvestinio katalogo kokybę: • Darbuotojai išmoko pasirinkti geriausius, teisingiausius kitų bibliotekų įrašus kopijavimui. • savarankiškai pradėjo kurti įrašus. • Išmoko taisyti redaktorių atsiųstas klaidas.

8. Vykdant SKK redagavimą pastebėta: • 2006 m. pabaigoje pastebėta, kad kolegijų bibliotekų darbuotojos dalyvavę visuose mokymuose (teoriniuose ir praktiniuose): • išmoko teisingai kurti bibliografinius įrašus, • redaguoti nukopijuotus iš kitų bibliotekų įrašus, • išmoko pastebėti ir taisyti klaidingus įrašus.

9. Vykdant SKK redagavimą pastebėta: • Darbuotojų kaita labai neigiamai veikia katalogo kokybę: • Nauji darbuotojai kuria nekorektiškus įrašus. • Nemoka redaguoti kopijuotų įrašų. • Nemoka ištaisyti redaktorių atsiųstų klaidų. • Lėčiau pildomas katalogas naujais įrašais.

10. SKK redagavimo problemos • Išsiuntus klaidų protokolus ne visada sulaukiama patvirtinimo apie jų gavimą ir klaidų ištaisymą. • Redaktorių pataisytų įrašų, nebegali taisyti kiti darbuotojai. (pvz., daugiatomiai leidiniai). • Trūksta informacijos apie darbuotojų ir jų kontaktinių duomenų pasikeitimus.

11. Pasikeitus darbuotojams, suprastėja katalogo kokybė. Kuriami ir kopijuojami nekorektiški įrašai. Individualus darbuotojų mokymas telefonu ar el. paštu reikalauja daugiau laiko sąnaudų ir mažiau efektyvus nei grupiniai mokymai ar probleminiai seminarai. Daug klaidų atsirado pasikeitus daugiatomių leidinių tvarkymo taisyklėms. Leidinių modulyje pradėjus registruoti daugiatomius leidinius be reikšminių antraščių kiekviena biblioteka pradėjo savaip rašyti tomus, puslapius. Todėl paieškoje matomi labai nekorektiški įrašai. Būtina juos redaguoti. Tai atima daug laiko, kai didelis egzemplioriškumas. SKK redagavimo problemos

12. Ačiū už dėmesį