SVEIKATOS UGDYMO MODELIAI

1. SVEIKATOS UGDYMO MODELIAI

2. Biomedicininis modelis • Modelio tikslas – sumažinti sergamumą ir ankstyvą mirtingumą. • Jis skirtas bendruomenei ir aukštos rizikos asmenims ar jų grupėms, taikant profilaktinius sveikatos patikrinimus ir imunizaciją, sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas. • Šis modelis yra pagrįstas moksliniais epidemiologiniais tyrimais ir orientuotas į ankstyvą susirgimų išaiškinimą, tačiau ignoruoja asmens indėlį, pvz. medikai skiria gydymą ir reikalauja laikytis režimo. Asmenys informuojami ir mokomi atpažinti gydymui svarbius savo negalavimo simptomus, vykdyti sveikatos priežiūros specialistų nurodymus.

3. Biomedicininis modelis • Ar modelis gali būti pritaikomas šiuolaikinės mokyklos sveikatos ugdymo procese, kurį įgyvendina mokytojai ir mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, siekiantys pirminės prevencijos tikslų – padėti jauniems žmonėms stiprinti ir ugdyti sveikatą bei išvengti susirgimų?

4. Biomedicininis modelis • Mokiniai su fizinės ir/ ar psichikos sveikatos negalavimais, sergantys lėtiniais susirgimais reikalauja į specialius jų asmens sveikatos priežiūros poreikius orientuotų mokyklos mediko veiksmų ir konsultacijų.

5. Biomedicininis modelis • Mokinių asmens sveikatos priežiūros situacijų valdymas reikalauja klinikinės mokyklos mediko kompetencijos, struktūruotų ryšių su vaikų asmens sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais ir mokinių tėvais. • Profesionalios pagalbos teikimo procesas apima edukacinį momentą – aiškių nuorodų, instrukcijų mokiniui suteikimą ir savirūpos mokymą.

6. Biomedicininis modelis • Modelio taikymas praktikoje susilaukia kritikos dėl asmens laisvo pasirinkimo, autonomijos priimant su sveikata susijusius sprendimus ignoravimo. • Mokyklos medikas yra įsipareigojęs ir pasirengęs atpažinti pagalbos vaikams situacijas, kurios reikalauja ryžtingų profesionalių sprendimų, vadovaujant ir įtikinėjant mokinį (ar net tėvus (globėjus), stokojančius vaikų sveikatos priežiūros gebėjimų), jog rizikinga sveikatai situacija būtų efektyviai ir savalaikiai sprendžiama.

7. Tikėjimo sveikata modelis (HBM) • Tikslas - skatinti asmenis vengti rizikingo elgesio individualios sveikatos atžvilgiu. • Manoma, kad žmonės tiki sveikatos išlaikymu ir yra linkę atlikti prevencinius sveikatos patikrinimus ir kontroliuoti savo sveikatos būklę. • Vadovaujamasi tikėjimu ir lūkesčiais, kad sveikatos ugdymo ir prevencinės priemonės gali sumažinti sveikatos sutrikimus, kad asmens(ų) gebėjimas suprasti ir paaiškinti savo rizikingą elgesį bei imlumą susirgimams gali daryti įtaką elgesio keitimui.

8. Tikėjimo sveikata modelis (HBM) • Imlumo susirgimui supratimą - asmuo išreiškia savo nuomonęapie įtikinamas galimybes susirgti ar priartinti nesveikatos būsenas; • Susirgimo sunkumo supratimą– asmuo pateikia požiūrį apie susirūpinimą savo sveikata; • Naudos supratimą– asmuo išsako nuomonę apie rekomenduojamų prevencinių veiksmų, priemonių efektyvumą, siekiant sumažinti riziką sveikatai; • Įsivaizduojamų kliūčių (sunkumų pripažinimą) – asmuo apibūdina rekomenduojamų atlikti prevencinių priemonių „psichologinę kainą“; • Saviveiksmingumą (asmens aktyvinimą) – sveikatos ugdytojas motyvuoja veikti ir stimuliuoja elgesį, pastiprina asmenį patyrus sėkmės jausmą, išmokus „naujos kokybės“ veiksmų, skatina asmens aplinkos poveikio veiksnių supratimą

10. Juntamas jautrumas ir ligos sunkumas Suvokiama grėsmė Amžius Lytis Etniškumas Asmenybė Socialinė ekonomika Žinios Individualus elgesys Suvokiama nauda Suvokiamos kliūtys Užuomenos veikti Suvokiamas saviveiksmingumas

11. Tikėjimo sveikata modelis (HBM) • Atlikdamas sveikatos ugdytojo vaidmenį specialistas nesiekia daryti spaudimo, bet siekia suprasti asmenų elgesį ir kartu atrasti efektyvias edukacines priemones ar būdus vystydami tarpusavio pasitikėjimą. • Modelio taikymas siejamas su atskiromis ir tikslinėmis mokinių grupelėmis, nustačius sveikatos ugdymo ar prevencijos poreikius, bendradarbiaujant mokyklos medikui, mokytojams, mokinių tėvams ir įvertinus vaikų amžiaus ypatumus kartu padedant jauniems žmonėms išvengti neigiamų pasekmių sveikatai

12. Elgesio pokyčių modelis • Modelis taikomas tikslinėse prevencinėse rūkymo, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo programose, tačiau akcentuoja į procesą integruotas stadijas. • Elgesio pasikeitimas čia apibūdinamas ne kaip įvykis, o kaip šešių stadijų procesas, pasižymintis individualia asmens motyvacija keistis. Sveikatos ugdytojams aktualu parinkti tinkamą pasikeitimo stadiją konkrečiam asmeniui

13. Elgesio pokyčių modelis • Iki svarstymo (precontemplation) stadijoje asmuo neturi ketinimų imtis veiksmų artimiausioje ateityje. Šioje stadijoje asmenys arba nėra informuoti arba neturi pakankamos informacijos apie jų rizikingo elgesio sveikatai padarinius, arba nepasitiki savo gebėjimais. Šie asmenys charakterizuojami kaip besipriešinantys, nemotyvuoti ar „sunkiai pasiekiami“ klientai, nepasiruošę dalyvauti prevencinėse programose.

14. Elgesio pokyčių modelis • Svarstymo (contemplation) stadijoje asmuo rimtai svarsto ir išreiškia norą keisti savo elgesį per artimiausius šešis mėnesius. Asmuo vertina pasikeitimo kainą ir naudą. Ši stadija dar vadinama chroninio svarstymo arba delsimo stadija.

15. Elgesio pokyčių modelis • Pasiruošimo (preparation) stadijoje asmuo planuoja įgyvendinti numatytą veiksmų planą (dalyvauja sveikatos ugdymo pamokose, ateina į konsultacijas, kalbasi su sveikatos priežiūros specialistais, perka knygas sveikatos stiprinimo klausimais ir kt.). • Veiksmai (action) – asmuo atvirai ir ryžtingai įgyvendina kartu su sveikatos ugdytojais sudarytą veiksmų planą ir siekia keisti rizikingą elgesį ir aplinką.

16. Elgesio pokyčių modelis • Rėmimas / palaikymas (maintenance) – asmuo tęsia pageidaujamus veiksmus (laikosi nuoseklumo, sveikatos ugdytojų rekomendacijų ir siekia išvengti praradimų ar elgesio recidyvo). • Užbaigimas (termination) – asmuo pasiekia mažo susidomėjimo arba mažos pagundos stadiją, yra įgijęs gebėjimus įveikti žalingo sveikatai elgesio atkritimus. • Šis procesas apibūdinamas kaip ciklinis ar spiralinis, nes asmuo gali keletą kartų atsidurti svarstymo stadijoje, kartoti užsibrėžtus veiksmus kol galiausiai tampa laisvas nuo priklausomo žalingo elgesio.

17. Elgesio keitimo pakopos(Prochaska, Di Clemente, 1992) Parama

18. Elgesio numatymo modelis • Modelis pripažįsta ne tik elgesio poveikį sveikatai, bet ir “visas” valios pastangas. • Manoma, kad socialinis elgesys yra sąmoningai kontroliuojamas. Asmens ketinimas čia yra vienokio ar kitokio elgesio veiksnys. Ketinimas aiškinamas kaip asmens pozityvi arba negatyvi nuostata apie elgesį.

19. Elgesio numatymo modelis • Pagrindiniai šio modelio komponentai: • asmens ketinimai, • nuostatos, • laukiamas rezultatas ir tų rezultatų įvertinimas, • socialinės normos ir tikėjimas, • motyvacija laikytis normų, elgesio kontrolės supratimą ir jo kontrolę

20. Elgesio numatymo modelis • Mokykloje taikant šį sveikatos ugdymo modelį, aktualu įvertinti jauno žmogaus socialinę aplinką, jam artimų žmonių pavyzdžius ir sveikatą lemiančius jų poelgius, kurie gali padėti išmokti naujų veiksmų, nuslopinti nepageidaujamą elgesį.

21. Vartotojo apdorotos informacijos modelis • Modelis remiasi problemų sprendimo ir informacijos apdorojimo studijomis, specialiai nesiekia paaiškinti su sveikata susijusį elgesį, bet rekomenduojamas taikyti sveikatos ugdymo praktikoje.

22. Vartotojo apdorotos informacijos modelis • Pagrindinė modelio idėja yra ta, kad asmenims yra būdingas informacijos apimties apdorojimo limitas, todėl siekiant stiprinti informacijos praktinį pritaikomumą sveikatos ugdytojams rekomenduojama reikšmingą informaciją perteikti skaidant t.y. mažinti jos apimtis, kad siekiamų sprendimų priėmimas vyktų lengviau ir greičiau. • Pagrindinė taisyklė yra ta, kad vartotojas turi turėti galimybę išsirinkti iš kelių alternatyvių informacijos šaltinių. Tai nuolatinis informacijos paieškos, pasirinkimų, informacijos naudojimo ir mokymosi, perspektyvinių sprendimų priėmimo ir grįžtamojo ryšio procesas.

23. Sveikatos ugdymo (asmens sveikatos lygmuo) modelių charakteristikos • Biomedicininis modelis - žinių ir informacijos bei nurodymų teikimas; • Tikėjimo sveikata modelis - stiprinamas asmens pasiryžimas keisti rizikingą elgesį ir tikėjimas sveikatos rezultatais. • Elgesio pokyčių modelis - vertinama asmens motyvacija pokyčiams ir parenkama tinkama stadija. Palydėjimas ir asmens atsakomybės supratimo stiprinimas.

24. Sveikatos ugdymo (asmens sveikatos lygmuo) modelių charakteristikos • Elgesio numatymo modelis - siekiama įtraukti asmenį į procesą, įsisąmonintų asmens sprendimų ir atsakomybės. • Vartotojo apdorotos informacijos modelis - informacijos asmeniui prieinamumo, patikimumo, aiškumo, pritaikomumo ir naujumo užtikrinimas

25. Į bendruomenės socialinę paramą orientuotas modelis • Modelio tikslas – organizuoti bendruomenės grupes siekiant nustatyti sveikatos stiprinimo interesus ir sudaryti veiksmų planą jiems gerinti. • Taikomos tokios priemonės ir veiklos, kurios didina bendruomenės narių socialinę komepetenciją - bendruomenės narių paramos ir socialinio tinklo mobilizavimo, ryšių su bendruomenės lyderiais palaikymo gebėjimus, draugiškų bendruomenės narių tarpusavio santykių vystymą, savigalbos grupių koordinavimą, naturalių pagalbos teikėjų (savanorių) bendruomenėje ugdymą, poveikio strategijų taikymą, sprendžiant bendruomenės narių sveikatos problemas

26. Bendruomenės organizavimo modelis • Modelis akcentuoja bendruomenės narių socialinę kompetenciją, socialinį dalyvavimą ir ryšių palaikymą ir gali būti taikomas atskiro asmens ir bendruomenės lygmenyse. • Bendruomenės organizavimas – dalyvių įsitraukimas į veiklos procesą, mėginant kolektyviai sutarti ir apibrėžti bendros veiklos tikslus, mobilizuoti resursus, įgyvendinti planą. • Bendruomenės organizavimas apibūdinamas - intervencijos ir pokyčio metodas įtraukiantis asmenis, grupes ir organizacijas spręsti socialines ir sveikatos problemas, siekti sutarimo, daryti poveikį plėtojant institucijų tinklą.

27. Bendruomenės organizavimo modelis • Orientuotas: • į problemų sprendimo procesą; • į techninį problemų sprendimą; • į užduotį ir į procesą.

28. Organizacinių pokyčių modelis • Modelio taikymas siejamas su visuomenės sveikatos politikos plėtojimu, vystant organizacinę struktūrą, kuriant teisinę bazę, numatant finansavimo ir personalo resursus.

29. Organizacinių pokyčių modelis • Supratimo stadija; • Priėmimo stadija; • Įgyvendinimo stadija; • Instucionalizacija. • Įgyvendinant sveikatos ugdymo programą mokykloje, aktualu suprasti skirtingų dalyvių vaidmenis ir jų reikšmę organizacinių pokyčių procese. • Aukščiausio organizacinio lygmens administratoriaus vaimuo svarbus pokyčių supratimo ir priėmimo stadijose. • Vidurinės organizacinės grandies / lygmens administratoriaus vaidmuo reikšmingas pvz., sveikatos ugdymo programos priėmimo ir įgyvendinimo stadijose, suprantant, kad mokyklos specialistai (sveikatos priežiūros specialistas, mokytojai, socialinis pedagogas, psichologas) yra apibūdinami kaip instrumentai įgyvendinantys pokyčius. • Proceso paibaigoje - institucianalizacijos stadijoje pažymimas aukščiausio organizacinio lygmens administartoriaus vaidmuo. Pripažįstama organizacinė kultūra ir organizacinė kompetencija

30. Ekologinis modelis • Modelis pripažįsta priemones, kurios daro poveikį asmeniui (-ims) ir socialinės aplinkos pokyčiams. • Gyvenimo būdo ir gyvensenos keitimas (sveikatos ugdymo poveikis) didžia dalimi siejamas su pokyčiais asmens lygmenyje nei su socialinės ir fizinės aplinkos pokyčiais, svarbiais rizikingo elgesio ketimui.

31. Ekologinis modelis • asmenybiniai veiksniai – pokyčiai vyskta asmens lygmenyje ir apima: žinias, gebėjimus, nuostatas ir atitinkamos elgsenos normas. • Sveikatos ugdymas akcentuoja asmens įgalinimą, savarankiškumo ir savikontrolės gebėjimus, asmens pasirengimą pokyčiams; ketinimus, savęs palaikymą ir pokyčių naudos supratimą

32. Ekologinis modelis • Tarpusavio santykiai – ryšiai su šeima, draugais, kaimynais, pažįstamais daro poveikį sveikatai palankiam asmens elgesiui formuotis. • Asmuo gali priklausyti vienam ar keliems socialiniams tinklams, kuriuose išmoksta tam tikrų elgesio normų ir sulaukia paramos

33. Ekologinis modelis • Veiksniai, susiję su organizacija - organizacinės charakteristikos apibūdinamos kaip padedančios keisti elgesį. • Mokykla, darbas, bažnyčia, profesionalų ar kaimynų grupės, gali turėti pozityvų arba negatyvų poveikį. Šios organizacijos gali suteikti paramą ar sudaryti galimybes pageidaujamo elgesio pokyčiui. • Organizaciniai pokyčiai reikalingi paremti igalaikius organizacijos narių elgesio pokyčius

34. Ekologinis modelis • Bendruomenės veiksniai – bendruomenės gali sudaryti grupes (šeimų, kaimynų, bažnyčios narių) ir imtis priemonių bei ieškoti resursų pokyčiams. • Bendruomenės gali palaikyti ryšius su įvairiomis organizacijomis ir politikais, kurie gali prisidėti ieškant resursų, sudarant kooalicijas, planuojant sveikatos ugdymo programas ar priemones, sprendžiant neįgaliųjų, kitų socialinių grupių sveikatos problemas ir kitus susijusius klausimus

35. Ekologinis modelis • Visuomenės politika – visuomenės sveikatos politika apima teisinį juridinį reguliavimą, procedūras nacionaliniame ir vietiniame lygmenyse, visuomenės sveikatos politikos prioritetinės krypčių nustatymą ir kitus klausimus

36. Bendruomenės sveikatos ugdymo modelių charakteristikos • Į bendruomenės socialinę paramą orientuotas modelis - iniciatoriaus, organizatoriaus, rėmėjo; • Bendruomenės organizavimo modelis - iniciatoriaus, pokyčių rėmėjo; • Organizacinių pokyčių modelis - iniciatyvinės grupės narys, pokyčių rėmėjas, koordinatorius; • Ekologinis modelis - koordinatorius, rėmėjas, derybų vedėjas ir kt.