Download
1 / 26
360 likes | 1.02k Views
Administracinė teisė. Samprata ir principai Vilniaus Kolegija Donatas Raščius. Administracinės teisės dalykas ir sąvoka. Administracinė Teisė- viešosios teisė šaka.
E N D
Administracinė teisė Samprata ir principai Vilniaus Kolegija Donatas Raščius
Administracinės teisės dalykas ir sąvoka • Administracinė Teisė- viešosios teisė šaka. • Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Norint apibrėžti administracinę teisę, reikia apibūdinti jos reguliavimo dalyką. Administratio (lot.) – valdyti, vadovauti. • Administracinė teisė – valdymo teisė. Taigi galime prieiti prie išvados, jog: administracinės teisės dalykas yra visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo procese.
Teisės teorijoje valstybinis valdymas yra viena iš pagrindinių valstybės veiklos rūšių. Siaurąja prasme valstybinis valdymas vadinamas vykdomąja veikla.Išvada: administracinės teisės dalykas – visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybės organųvykdomojoje veikloje. Administracinės teisės reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto: Valstybės valdymo organų veikloje (sudaro pagrindinę grupę); Savivaldybės vykdomųjų institucijų veikloje; Kitų valstybės organų (Seimo, teismų, prokuratūros) vidinėje veikloje. Pvz., Seime – Seimo valdyba, vidinių vykdomųjų funkcijų institucija.
Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis Administracinė teisė glaudžiausiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucinė teisė išreiškia visuomenės ir valstybės santvarką, valstybinės valdžios, aparato principus, santykius su savivaldos organais, pagrindines piliečių teises ir laisves, subjektų teisinę padėtį ir pan. Tai – pagrindinė teisės šaka, nes jos svarbiausios normos yra ir kitų teisės šakų pagrindas, aukščiausios juridinės galios šaltinis. Konstitucinė teisė yra teisės sistemos rūšis, kuri yra pagrindas atsirasti ir vystytis kitoms teisės šakoms. Šiuos visuomeninius santykius reguliuoja ir konstitucinės teisės normos, ir administracinės teisės normos. Konstitucinė teisė nustato bendrus teisės subjektų pradmenis, jų veiklos principus, o administracinė teisė realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucinės teisės numatytų principų įgyvendinimo tvarką.
Administracinės teisės sistema • Pagal taikymo matą ir administracinės teisės normų pobūdį administracinės normos skirstomos į tokias pagrindines grupes: • 1.Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje – universalios, bendro pobūdžio normos, jų visuma sudaro bendrąją administracinės teisės dalį; • 2.Normos, taikomos tik konkrečiuose valstybinio valdymo šakose, srityse, sferose – šių normų taikymo matas daug siauresnis.
Administracinės teisės šaltiniai Teisės šaltinis – išorinė išraiškos forma, teisės aktai. Administracinės teisės šaltiniai – tie teisės aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų. Administracinės teisės šaltiniai pagal teisės aktus leidžiančius subjektus skirstomi į: Aukščiausios teisinės galios aktas – Konstitucija; Įstatymai.
Administracinės teisės normosAdministracinės teisės normos sąvoka ir struktūra Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos požymiai. Tai – valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, apibrėžiančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas.
Administracinės teisės normų rūšys • Administracinės teisės normos skirstomos į dvi grupes: • 1.Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje – jos yra universalios ir sudaro bendrąją administracinės teisės dalį. Tai – tokios administracinės teisės normos, kurios įtvirtina valstybės valdymo principus, reglamentuoja administracinės teisės subjektų teisinę padėtį, valdymo organų formavimo tvarką. • 2.Normos, taikomos konkrečiose valstybės valdymo sferose ar šakose. Šių normų pobūdis toks, kad jos nėra universalaus taikymo, taikomos konkrečiose šakose konkrečiais atvejais, taikymo matas siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ypatumus konkrečiose šakose.
Administracinės teisės funkcijos Teisės funkcijos - tai teisės poveikio žmonių elgesiui kryptys ar būdai. Skiriamos tokios pagrindinės administracinės teisės funkcijos: • Reguliavimo funkcija; • Priešingų interesų derinimofunkcija; • Valstybės prievartoslegalizavimoir normavimo funkcija; • Informavimo funkcija ; • Auklėjamoji, arba teisės pažeidimo prevencijos, funkcija.
Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai principai Bendroji valdymo sąvoka • Valdymo sąvoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje – sistemoje. Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaiškinti taip: sistema susideda iš dviejų pagrindinių pusių: Valdančiosios (valdymo subjektas) ldomojo (valdymo objektas). Valdymo subjektas daro tam tikrą kryptingą poveikį valdymo objektui, atlikdamas tą poveikį naudojasi atitinkama informacija. • Ši informacija reikalinga ne tik pažinti valdymo sistemą, bet kad valdymo subjektas pažintų jį supančią aplinką. Tokiu būdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judėjimas. Valdymui būdingi požymiai – hierarchija ir pavaldumas.
Pagrindiniai valstybinio valdymo principai • Valstybinio valdymo principai – tai pagrindinės idėjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir būti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi realią tikrovę. • Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsižvelgiant į visuomenės vystymosi reikalavimus. Jie turi būti objektyvūs, moksliškai pagrįsti. Principai klasifikuojami atsižvelgiant į konstitucinius ir kitus įstatymus, kurių normos kalba apie valstybinį valdymą. • Administracinė teisė principai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Bendriesiems pricipams priskiriami šie:
Įstatymų viršenybės principas; Teisingumo principas; Protingumo principas; Viešumo principas; Kontrolės principas; Atsakomybės principas. Bendrieji principai
Įstatymų viršenybės principas■ teisėtumo vieningumas ( įstatymai turi būti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje šalies teritorijoje).■ įstatymas turi būti taikomas visuotinai (t.y. visų teisės subjektų, taip pat aukščiausioms valdžios institucijoms ir pareigūnams).
Teisingumo principas – teisingumo principas yra fundamentalus bei įvairiapusis viešojo administravimo veiklos ir administracinės teisės principas. • Pirma, teisingumas gali būti aiškinamas kaip teisingas elgesys su žmogumi, nesvarbu, ar asmuo kreiptųsi į administracinį teismą, ar jo klausimą spręstų viešojo valdymo institucija (pareigūnas). • Antra, teisingumas administracinėje teisėje reiškia procesinį teisingumą. Tai teisingas tiek administracinių ginčų teisminio nagrinėjimo, tiek administracinės valdžios institucijų sprendžiamų bylų, procesas.
Protingumo principas – tai universalus principas (dar vadinamas kriterijumi), įvairiais aspektais taikomas daugelyje teisinio reguliavimo sričių bei įvairiems socialiniams santykiams. Protingumo kategorija nėra apibrėžta kokiais nors formaliais kriterijais. Protingumas suvokiamas kaip asmens proto galia, kuri paprastai būna paremta gebėjimu logiškai mąstyti ir gyvenimo patirtimi.
Viešumo principas– administracinės teisės kontekste viešumas suvokiamas keliais aspektais. Pirmiausia minėtą principą nustato teisės įtvirtinta pareiga skelbti priimtus įstatymus ir poįstatyminius valdymo aktus, sekantis aspektas tai visuomenės informavimas ir informacijos teikimas. Toliau seka jau priimtų administracinių sprendimų viešumas.Taip pat įstatymų ir valdymo aktų projektų viešumas.
Kontrolės principas Kontrolės principą apima: • Viešosios administracinės veiklos išorinę kontrolę. • Viešosios administracinės subjektų atliekamos kontrolės ir priežiūros institutą. • Pačios viešosios administracijos kontrolę.
Administracinėje teisėje kontrolę vykdančioms institucijoms priskiriama: • Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas; • Seimas; • Seimo kontrolierių įstaiga; • Vyriausybės atstovo institutas; • Lietuvos Respublikos administracinių teismų institutas.
Atsakomybės principas • Bendriausia teisinės atsakomybės principo nuostata įžvelgiama Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies teiginyje: ,,Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. • Administracinė teisė taip pat siejasi su retrospektyvine atsakomybe- teisės numatyto poveikio taikymu fiziniams asmenims, kaltiems padarius teisės pažeidimus viešojo valdymo sferoje. Pagal ATPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje“.
Skiriami tokie specialieji Administracinės teisės principai: • Viešojo administravimo principai; • Valstybės tarnybos principai; • Policijos veiklos principai; • Vietos savivaldos principai; • Administracinės atsakomybės principai.
Administracinės teisės principų paskirtis: • Nustato administracinės teisės teisinę prigimtį; • Yra vykdomosios valdžios sistemos veiklos teisinis pagrindas; • Įtvirtina administracinių - teisinių visuomeninių santykių objektyvius dėsningumus; • Tarnauja pagrindu teisingai taikant administracinės teisės normas, priimant pagrįstus ir teisėtus sprendimus; • Sąlygoja administracinių – teisinių visuomeninių santykių pobūdį.
Administracinės teisės nuobaudos • Įspėjimas • Bauda • Atlygintinas daikto paėmimas • Konfiskavimas • Spec teisės atemimas • Pataisos darbai • Administracinis areštas • Nušalinimas nuo darbo, pareigų
Nuobaudų skyrimas padarius kelis administracinės teisės pažeidimus:ATPK 33 str. Jame sakoma, jeigu vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinės teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.Jeigu asmuo padarė kelis administracinės teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pts organas (pareigūnas), galutinai asmeniui nuobauda skiriama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimą. Tokiu atveju, prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų.Administracinių nuobaudų skyrimo terminai:Ypatumas: Administracinės nuobaudos yra efektyvesnės, kai skiriamos kaltiems asmenims, padarius teisės pažeidimus.
Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas administracine nuobauda ATPK 36 str.-“ Jeigu asmuo , kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda , per metus nuo tos dienos , kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo , laikoma , kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda”.
Išvados • Dabartinė administracinė teisė yra tokia principų ir teisės normų visuma, kurios svarbiausioji funkcija- abipusių viešųjų interesų užtikrinimas ir apsauga. • Fundamentaliais dabartinės Lietuvos administracinės teisės principais laikytini įstatymų viršenybė, teisingumas, viešumas, kontrolė, atsakomybė. Šie principai turėtų būti ne tik viešojo administravimo veiklos pagrindas, bet ir visuomenės interesą labiau atitinkančios teisės kūrimo orientyrai.
