SUTARČIŲ AIŠKINIMAS

1. SUTARČIŲ AIŠKINIMAS

2. Aiškinant sutartis atkreiptinas dėmesys: • Kam teikti pirmenybę – šalių ketinimams ar gramatiniam teksto aiškinimui; • Koks yra teismo vaidmuo aiškinant sutartis; • Kokiais principais vadovaujantis šalintini atskirų sutarties dalių prieštaravimai; • Kuo remiantis užpildytinos sutarties spragos.

3. SUTARČIŲ AIŠKINIMO TEORIJOS • Valios (subjektyvi) – subjektyvusis aiškinimas • Valios išraiškos (objektyvi) – objektyvusis aiškinimas

4. Tarptautinės kodifikacijos 2.1.UNIDROIT komercinių sutarčių principai (angl. Principles of International Commercial Contracts) 2.2. Europos sutarčių teisės principai –PECL (angl. Principles of European Contract Law)

5. UNIDROIT komercinių sutarčių principai 4.1 str - Šalių ketinimai • (1) – Sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią (ketinimus); • (2) – Jeigu valia negali būti nustatyta, sutartį reikia aiškinti pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip sutarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis

6. UNIDROIT komercinių sutarčių principai 4.2 str. – Pareiškimų ir kitokių veiksmų aiškinimas – atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, jeigu kita šalis juos žinojo ar turėjo žinoti arba kaip juos esant tokiai situacijai tokioje padėtyje esantis protingas asmuo;

7. UNIDROIT komercinių sutarčių principai 4.3 str. – Susijusios aplinkybės. • Taikant 4.1 ir 4.2 straipsnius, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, įskaitant (a) preliminarias šalių derybas; (b) tarp šalių susiklosčiusią praktiką; (c) šalių elgesį sudarius sutartį; (d) sutarties prigimtį ir tikslą; (e) konkrečioje verslo srityje visuotinai priimtą atitinkamų sąlygų ir teiginių reikšmę; (f) papročius

8. PECL 5.101(1) str. – sutartis turi būti aiškinama pagal bendrą šalių valią, net jei ji skiriasi nuo pažodinės žodžių reikšmės; 5.101(2) str. – jei nustatoma, kad viena šalis suteikė sutarčiai tam tikrą reikšmę, o kita šalis sutarties sudarymo metu tos reikšmės negalėjo nežinoti, sutartis turi būti aiškinama pagal pirmosios šalies sutarčiai suteiktą reikšmę ; 5.101(3) str. – jei valia negali būti nustatyta vadovaujantis (1) ir (2) dalimis, sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę jai suteiktų analogiški protingi asmenys, veikdami tokiomis pat aplinkybėmis.

9. PECL 5.102 str. – Susiję aplinkybės (be UNIDROIT 4.3. str. nurodytų aplinkybių, PECL dar nurodoma: sutarties sudarymo aplinkybės; reikšmę, kurią šalys yra suteikusios tokioms pat sutarties sąlygoms; šalių tarpusavio santykių praktiką; sąžiningumo ir doros dalykinėje praktikoje principus. 5.103 str.- Contra Proferentem taisyklė – neaiškių sutarties sąlygų aiškinimas jas pasiūliusios šalies nenaudai; 5.104 str. – Individualiai aptartų sutarties sąlygų pirmenybė

10. Sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.) • sąžiningas aiškinimas; • nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai; • jeigu tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama “protingo asmens” akimis; • atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; • neaiškiai sąvokai priskiriama priimtiniausia reikšmė, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką; • sąlygos dėl kurių abejojama aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem ) Visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. • atsižvelgiama į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

11. Kalbų neatitikimai – CK 6.194 str. • Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausiai surašytam tekstui.

12. Sutarties spragų užpildymas Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į: dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.195 str.)

13. Lietuvos teismų praktika • LAT 1998 m. balandžio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio draudimo valdyba v UAB “Rina” Nr. 34-3-21/1998 “....sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą”. • 2000 m. vasario 2 d. nutartis c.b. Ž. Stankevičius v H.Chadakevičius Nr. 3K-7-23/2000 “Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų”

14. 2000m. Balandžio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-406/2000 AB “Turto bankas” v UAB “Vaidluvė” • “esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus...sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ..., į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes”.

15. LAT 2003 gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1005 • Nei 1964 m. priimtas ir vėlesniais įstatymais ne kartą papildytas bei pakeistas CK, nei kiti iki naujojo CK įsigaliojimo, t.y. iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis), sutartinius civilinius teisinius santykius reglamentavę įstatymai nenustatė aiškių civilinių teisinių sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų. 2000 m. CK sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos šio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 straipsnį 2000 m. CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos ir iki 2000 m. CK įsigaliojimo sudarytoms sutartims, kurios galioja šiam kodeksui įsigaliojus. Kadangi 1996 m. sausio 7 d. sutartis galiojo iki 1997 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6 punktas), todėl aiškinti šios sutarties turinį tiesiogiai vadovaujantis 2000 m. CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis negalima. Dėl šios priežasties šią bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo, kurio paskirtis – užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CPK 12 straipsnis, 2002 m. CPK 4 straipsnis), kasacine tvarka priimtose nutartyse suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kurios savo prasme ir turiniu atitinka 2000 m. CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

16. LAT 2005m.lapkričio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-619 • Tariamasis sandoris negalioja todėl, kad jame nėra esminio sandorio elemento – sutarties šalių valios siekiant tam tikrų teisinių padarinių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų (šiuo atveju dovanotojas nenorėjo perduoti savo buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o pastarasis neketino jo gauti neatlygintinai nuosavybėn). Toks sandoris yra fiktyvus (niekinis) dėl šalių valios ydingumo jį sudarant. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę šalių pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad sutarties šalių valia buvo nukreipta ne į nuosavybės teisių į butą perleidimą, o kitam tikslui; ginčijamu dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti kokių nors teisinių padarinių, jis buvo sudarytas dukters su motina, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl atsakovė ir toliau laikė save šio buto savininke ir juo rūpinosi kaip savo turtu, o ieškovė jai jokių pretenzijų dėl to neturėjo

17. 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600 • Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem, t. y. neaiškių sutarties sąlygų aiškinimo jas siūliusios šalies nenaudai, taisyklė įtvirtinta ir tarptautiniuose privatinės teisės aktuose. Europos Sutarčių teisės principų 5.103 straipsnyje nurodyta, kad jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai.

18. 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600 • Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Taigi,vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185, 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, o taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai.

19. 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600 • Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvi galimas teisines situacijas: pirma, jeigu konkrečioje draudimo sutartyje šalių nėra sutarta kitaip, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją) (CK 6.996 straipsnio 1 dalis); antra, kai konkrečioje sutartyje šalių yra susitarta dėl jų sudaromos sutarties įsigaliojimo tvarkos, draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių nurodyto momento, nes įstatymas suteikia sutarties šalims teisę susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, nesiejant jo su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu (CK 6.996 straipsnio 1 dalis). Dėl to draudimo įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo to, siejamas konkrečios draudimo sutarties įsigaliojimas su draudimo įmokos sumokėjimu ar ne).

20. LAT 2003 m. balandžio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-485 • Advokatūros įstatymo (1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl užmokesčio dydžio už klientui teikiamas teisinės pagalbos paslaugas klientas ir advokatas susitaria raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka. Lietuvos advokatūros statuto 72 punkte nustatyta, kad advokato honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Iš pateiktos į bylą sutarties Nr. 99-015 teismai nustatė, kad joje nėra susitarta nei dėl advokato honoraro dydžio, nei dėl honoraro apskaičiavimo formos. Pateikti į bylą Advokato D.Mockūno kontoros įkainiai pasirašyti tik paties advokato, o kliento parašu jie nepatvirtinti. Sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Sutarties 3.1 punktas pagrįstai nepripažintas kaip apibrėžiantis honoraro dydį, nes jame nurodyta formuluotė, jog už teisines paslaugas mokama pagal pateiktas sąskaitas, nesuponuoja honoraro dydžio. (objektyvaus metodo taikymo taisyklės)

21. LAT 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-1150 • Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes”, tą nustato ir CK 6.193 str. Be kita ko, pastarosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims. • Tai, kad draudikas, būdamas stipresniąja sutarties šalimi ir oferentu sudarant sutartį, vienašališkai pasiūlo savo sąlygas kontrahentui (draudėjui), jokiu būdu nereiškia, kad draudikas sutarties vykdymo metu galėtų išaiškinti sutarties sąlygas tokia linkme, jog būtų pakeisti draudiko išankstiniai, sutartyje numatyti įsipareigojimai. Priešingai, CK 6.193 str. 4 d. numato taisyklę, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši taisyklė susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu, reiškiančiu, kad, šalims esant nelygiavertėmis viena kitai, tokių sutarties šalių lygiateisiškumu grindžiamas kiekvienos iš šalių interesų gynimas kompensuojamas kitais būdais – teismo aktyvesniu vaidmeniu procese išaiškinant šalių teises ir pan., nepaisant dominuojančios šalies buvimo, šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, griežtesnės sutartinės atsakomybės stipresniajai šaliai taikymu, atsižvelgus į didesnius reikalavimus, keliamus stipresniosios šalies profesinei veiklai ir kt. Šioje byloje ieškovė yra fizinis asmuo, sudariusi draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini ieškovės naudai, jei tik ji sudarydama sutartį galėjo pagrįstai spręsti dėl tam tikrų palankių ieškovei sutarties sąlygų.

22. LAT 2008m. Gegužės 23 d. nutartis Nr.3K-3-291/2008 • Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias, sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties sąlygų esmės ir teisinės reikšmės, būtina atskleisti sutarties sąlygų turinį nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Taigi, kai sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija aiški ir nėra pagrindo lingvistiniu požiūriu įžvelgti galimo keleriopo prievolinių santykių turinio suvokimo, o sutarties šalies ar abiejų šalių veiksmai neatitinka prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo sutarta, konstatuotinas sutartinės prievolės netinkamas vykdymas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), bet ne tai, kad šalių veiksmai, priešingi aiškiai suformuluotai sutarties sąlygai, rodo buvus tuos veiksmus atitinkančią tikrąją šalių valią susitariant dėl sutarties sąlygos, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas.

23. LAT 2003 m. gegužės 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-579 • Vartojimo sutarties sampratą pateikia CK 1. 39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Šie du požymiai reikalauja, kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t.y. fizinis ar juridinis asmuo, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai ginčijamas sutartis vertino formaliai ir nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ginčijamas sutartis pasirašė juridiniai asmenys. Tačiau bylą nagrinėję teismai nevertino, kas faktiškai naudojasi perkama preke ir kas už ją sumoka. Taip pat teismai nevertino aplinkybės, jog sutartį pasirašė savitas juridinis asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija. Šios rūšies juridiniai asmenys yra specifiniai juridiniai asmenys – pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Akivaizdu, kad pagal ginčijamas sutartis tiekiamo vandens vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą vandenį. Vadinasi, sutarties objekto - vandens - vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne bendrija. • Todėl ginčijamos sutartys teisine prasme vertintinos kaip vartojimo sutartys ir joms turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims.

24. 2005 m. lapkričio 2 d. LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-535 • CK 6.193 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad sutartis būtų aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto. Bylą nagrinėję teismai šia sutarčių aiškinimo taisykle nesivadovavo, nes kai kurios svarbios sutarties sąlygos apskritai neaptartos. Pavyzdžiui, sutarties 3 punkte numatyta, kad nė vienas ekspeditoriaus darbuotojų, agentų ar kitų atstovų neturi teisės tiek žodžiu, tiek raštu keisti, modifikuoti, panaikinti sutarties sąlygas ar bet kurią jų arba atsisakyti nuo jų taikymo. Tokia sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad sutarties 16 punkto išlyga, jog sutarties vykdymo išlaidos papildomai neatlyginamos, negalėjo būti pakeista. Tame pačiame sutarties 3 punkte numatyta, kad šalys privalo reikalauti, kad visi tretieji asmenys, susiję su krovinio vežimu, laikytųsi sutarties reikalavimų. Ši nuostata reiškia, kad šalys, jeigu jos buvo sutarusios dėl krovinio pateikimo vežėjui laiko, turėjo atitinkamai reaguoti į siuntėjo vėlavimą. • Sutarties 12 punkte numatyta, kad ekspeditorius privalo imtis visų priemonių, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys buvo susitarusios dėl 6 dienų krovinio pristatymo termino, bet krovinys per šį terminą nebuvo pristatytas. Atsakyti į klausimą, ar ieškovas yra atsakingas už termino pažeidimą, neišsiaiškinus, koks buvo krovinio pateikimo ekspeditoriui terminas, yra neįmanoma. • Minėta, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį tokios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos prisijungusios šalies naudai. Bylą nagrinėję teismai šios teisės normos taip pat netaikė, nors iš sutarties turinio matyti, kad kai kurias sutarties sąlygas, pavyzdžiui sutarties 21 punkte numatytą sąlygą dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, reikia aiškinti atsakovo naudai.

25. SUTARTIES AIŠKINIMAS VYKDANT TEISIŲ IR PAREIGŲ PERĖJIMO IR ASMENŲ PASIKEITIMO PRIEVOLĘ

26. Kurių šalių – pirminių ar teisių perėmėjų – ketinimai turi būti nagrinėjami aiškinant sutartį? Kokie galimi sprendimų būdai? • 1.Nagrinėtina tik pirminių sutarties šalių tikroji valia, o protingo asmens kriterijus nustatomas pirminių sutarties šalių atžvilgiu? • 2.Nagrinėtina tik teisių perėmėjų bendra valia ir atsižvelgiant į pastarąsias šalis turi būti nustatomas protingo žmogaus kriterijus? • 3.Teismas ad hoc turėtų vertinti aplinkybių visumą: ir pirminių šalių ir teisių perėmėjų valią ir ketinimus, visų sutarties šalių elgesį, sutarties tikslus ir kt.?

27. 2004 m. spalio 28 d. LAT konsultacija • Klausimas. Sutartyje šalys susitarė dėl tarpusavio ginčų nagrinėjimo teismingumo. Kai viena šios sutarties šalis (kreditorius) perleidžia savo reikalavimą (jo dalį), atsiradusį sutarties pagrindu, kitam asmeniui, ar šis asmuo, t. y. reikalavimo įgijėjas, yra saistomas ankstesnio kreditoriaus ir skolininko sulygtos sąlygos dėl ginčų nagrinėjimo teismingumo? • Konsultacija. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis), tai reikalavimo įgijėjas taip pat yra saistomas kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygos, nustatančios pagal sutartį kylančių šalių tarpusavio ginčų nagrinėjimo teismingumą. Taigi šiuo atveju reikalavimo įgijėjo ieškinys skolininkui turi būti pareiškiamas teisme pagal sutartinio teismingumo taisyklę, išskyrus atvejį, kai tokiam ieškiniui taikytinos bylų išimtinio ar rūšinio teismingumo taisyklės (CK 6.110 straipsnis, CPK 32 straipsnis).

28. LAT 2004 m. kovo 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-134 • abejonės dėl sutarties sąlygų aiškintinos atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.), nes 1996 m. balandžio 11 d. sutartis buvo sudaryta tarp UAB “Geoterma“ ir AB “Lietuvos energija“ filialo Klaipėdos šilumos tinklai, veikusio pagal AB “Lietuvos energija“ įgaliojimus. Atsakovas nebuvo savarankiškas ūkio vienetas, tik vėliau reorganizacijos metu atsakovas tapo savarankiška bendrove, kuri ir perėmė 1996 m. balandžio 11 d. sutarties vykdymą. Tam tikrą atsakomybę dėl šios sutarties sąlygų įgyvendinimo turėtų prisiimti ir AB “Lietuvos energija“, kaip UAB “Geoterma“ akcininke Sutarties sudarymo metu (jai priklausė 49 procentų akcijų, o valstybei – 51 procentas), o ne vien AB “Klaipėdos energija“, kuriai po AB “Lietuvos energija“ reorganizavimo buvo paliktos vykdyti ekonomiškai nenaudingos sutarties sąlygos (t. 3, b.l. 24-35). • Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas, jog atsakovas, įvedus geoterminę jėgainę eksploatacijon, privalo pirkti šilumos energiją pagal 1996 m. balandžio 11 d. sutartį remiantis VKEKK 2001 m. rugsėjo 11 d protokole nurodyta šilumos energijos kaina, prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės bei sutarčių vykdymo principams (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str., 6.200 str.). Todėl šioje dalyje kasatoriaus skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad nėra teisinio pagrindo atskirai teismo sprendimu įtvirtinti reorganizuotos įmonės teisių ir pareigų perėmimą naujai įsteigtai įmonei, nes reorganizacija įvykdyta remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Šioje byloje reorganizuotos įmonės teisių ir pareigų perėmimas yra vienas iš juridinių faktų, reikalingu nustatyti, ar atsakovas turi vykdyti 1996 m. balandžio 11 d. šilumos energijos sutarties sąlygas. Todėl toks reikalavimas, kaip atskiras, šioje byloje negali būti nagrinėjamas. • Byloje teismas vertino Sutarties tikslą, esmę, šalių elgesį prieš sudarant Sutartį ir po to.

29. Sutarčių, galinčių turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, aiškinimas • Ar subjektyviuoju metodu gali būti aiškinama bendrovės steigimo sutartis, kurios sąlygos gali turėti esminės reikšmės bendrovės kreditoriams, būsimiems akcininkams? “Kilus ginčui dėl tokios sutarties aiškinimo išoriniais įrodymais galima remtis tik tada, kai tokios sutarties sąlygos buvo viešos ir prieinamos visiems tretiesiems asmenims.” (Canaris C.W., Grigoleit H.S. Intertretation of Contacts // ed. R.Stone. The modern Law of Contract. Six Edition,London 2004, P. 460