1 / 23

Gyventoj ų senėjimo tendencijos Lietuvoje

Gyventoj ų senėjimo tendencijos Lietuvoje. dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kaita 1959–2011 m., proc. Lietuvos gyventojų surašymų duomenys.

kara
Download Presentation

Gyventoj ų senėjimo tendencijos Lietuvoje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Gyventojų senėjimo tendencijos Lietuvoje dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centras

  2. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kaita 1959–2011 m., proc. Lietuvos gyventojų surašymų duomenys

  3. Gyventojai pagal amžių ir lytį 2001 ir 2011 metais

  4. “Trigubas” gyventojų senėjimas Lietuvoje: • “iš apačios”, mažėja vaikų dalis • “iš viršaus”, didėja pagyvenusių žmonių dalis + • mažėja darbingo amžiaus žmonių

  5. Lietuvos moterų ir vyrų amžiaus struktūra 2001 ir 2011 m. (proc.)

  6. Moterų ir vyrų vidutinio amžiaus skirtumai • moterų – 43,2 metai (2001 m. – 39,2), • vyrų – 37,8 (2001 m. – 34,6)

  7. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų amžiaus struktūra 2001 ir 2011 metais

  8. Miesto ir kaimo gyventojų vidutinis amžius 1959-2011 m.

  9. Savivaldybės, kuriose kaimo gyventojų tankumas mažesnis nei 12,5 gyv. kvadratiniame kilometre 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

  10. Retai apgyventų teritorijų PRIEŽASTYS (Daugirdas, V. ir kiti, 2013) • Gamtinės, geografinės (menkas žemės derlingumas, miškų ir pelkių gausa nuošali teritorinė geografinė padėtis, didesnis atstumas iki pagrindinių kelių ir miestų) • Istorinės (melioracija, buvusių sovietinių ūkių ir jų gyvenviečių stambinimas) • Demografinės, socialinės • Politinės, ekonominės

  11. Lietuvos retai apgyvendintos seniūnijos 2001m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

  12. Lietuvos retai apgyvendintos seniūnijos 2011m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

  13. Gyventojų sudėtis pagal amžių retai apgyvendintose teritorijose 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013) • Pagyvenę žmonės didžiausią gyventojų dalį sudaro Šiaurės Rytų Lietuvos ir Dzūkijos seniūnijose • Didžiausia dalis pagyvenusių – Labanoro (41,4%), Marcinkonių(35,2%), Nemaitonių (34,6%) seniūnijose

  14. Retai apgyvendintų seniūnijų pasiskirstymas pagal gyventojų, vyresnių nei 65 metų, dalį 2012 m. (Daugirdas, V. ir kiti, 2013)

  15. ES šalys pagal jauniausio ir vyriausio amžiaus grupių santykį 2012 m.

  16. ES-27 šalių amžiaus struktūra 2012 m. (Eurostat duomenys)

  17. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalies pokytis per 1991–2011 m. (Eurostat duomenų bazė)

  18. Gyventojų senėjimo prognozės • Nuo 2010 iki 2060 m senėjimas palies visas valstybes nares, bet skirtingu mastu ir tempais: • Šalys, kurios patirs lėtą senėjimo būdą, (Pvz, Švedija) • Šalys, kurios patirs vidutinį senėjimo būdą (Pvz., Vokietija) • Šalys, kuriose prognozuojami didžiausi senėjimo tempai ir demografinės senatvės rodikliai (Lietuva, Latvija, Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Malta, Kipras).

  19. 2010 m. Eurostat konvergencijos varianto prognozės ES – 27 šalims: • jauniausių žmonių (0-14 metų) dalis nuo 2010 iki 2060 m. labai nepasikeis • stipriai padidės vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) (nuo 17% iki 30%) bei pačių vyriausių – 80 metų ir vyresnių (nuo 5% iki 12%) gyventojų dalis • gerokai padidės bendras išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas (0-14 metų, 65 metų ir vyresni, tenkantys 15-64 metų gyventojams): nuo 49,3% iki 77,9%. • Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresni gyventojai 2060 m. Lietuvoje turėtų sudaryti 31,2%.

  20. Ačiū už dėmesį!

More Related