Vertinim o samprata ir jos kaita

1. Vertinimo samprata ir jos kaita Doc. Dr. Tatjana Bulajeva

2. Kas yra vertinimas? Kodėl reikalingas vertinimas? Kaip apibūdintumėte šią sąvoka? Kokias giminingas sąvokas žinote? Užduotis: Nubraižykite vertinimo sąvokos žemėlapį

3. Švietimo vertinimas • tai sistemingas švietimo objektų apibūdinimas • ir/arba jų vertės nustatymas ar (iš)matavimas

4. Vertinimo informacija Tai įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija: • apie mokinio/studento mokymosi patirtį, • jo pasiekimus, • daromą pažangą (žinias, supratimą, gebėjimus, vertybines nuostatas) (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256)

5. Vertinimo apibrėžtis (1) Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie mokinio/studento mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (MPPVS), 2004). Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultatų nustatymas arba matavimas. (Gage, Berliner, 1994)

6. Vertinimo apibrėžtis (2) • Matavimas - kokios nors savybės, kiekio, dydžio ar apimties nustatymas. Pvz., individo gabumų, mokymosi rezultatų. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja įvairių matavimo būdų ir metodų taikymas švietime. Vienas jų – matavimas pasitelkus testavimą. • Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Tai pažinimo procesas, kuriuo nusprendžiama apie vertinamojo objekto vertingumą. Tai procedūra, kurią atliekant stebėjimų, įvairių matavimų rezultatai yra lyginami su normomis, kriterijais, standartais. Šio vertinamojo proceso rezultatų pagrindu yra pateikiamos rekomendacijos, galinčios turėti įtakos sprendimams, poelgiams.

7. Vertinimo apibrėžtis (3) • Tikrinimas – tai pedagoginio proceso etapas, kuriame atskleidžiama ugdytinių išsimokslinimo, išsilavinimo ir išsiauklėjimo būklė (Jovaiša, 1993). • Tikrinimas - tai mokymosi rezultatų apskaita ir šių rezultatų lygio nustatymas. (Rajeckas, 1999) • Kontrolė – tai vertinamasis procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko laukiamus rezultatus.

8. Vertinimo apibrėžtis (4) Įsivertinimas, ipsatyvinis vertinimas (lot. ipsum –savęs), savęs vertinimas– visos trys sąvokos yra vartojamos sinonimiškai. Tai paties besimokančiojo daromi vertinamieji sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus. Mokytojas, dėstytojas, ugdymo įstaigų ir jų padalinių vadovai, t.y. visi visų švietimo lygmenų procesų dalyviai gali ir privalo nuolat save, savo veiklą vertinti, apmąstyti savo veiksmų tikslingumą ir efektyvumą.

9. Kontrolė – tai viena iš pagrindinių vadybos funkcijų Ji padeda išsiaiškinti, kiek veiksmingi buvo • Planavimas • Organizavimas • Vadovavimas

10. Kontrolės proceso etapai • Kriterijų, standartų, metodų veiklos kokybei įvertinti kūrimas. • Veiklos kokybės įvertinimas. • Atitikimo veiklos kokybės kriterijams nustatymas • Koreguojantys veiksmai, kurie atliekami nustačius, kad veiklos kokybė neatitinka nusistatytų ar pasirinktų kriterijų.

11. Vertinimas kaip kokybės laidavimas Tradiciškai žodis „kontrolė“ yra siejamas su autoritariniu, daugiausiai išoriniu vertinimu. Dėl šios priežasties jis dažnai yra keičiamas kitais terminais: • kokybės laidavimas ar kokybės užtikrinimas, • inspektavimas, • priežiūra, • atestavimas, • auditas, • stebėsena (monitoringas).

12. Kodėl reikalinga kontrolė? Želvys (2003): • švietimo organizacijas veikia sunkiai prognozuojama vidinės ir išorinės aplinkos kaita • švietimo organizacijų tikslams stinga aiškumo, o veiklos rezultatai yra sunkiai išmatuojami • Kontrolės funkciją švietime padeda atlikti įvairios kokybės laidavimo sistemos

13. Kokybės laidavimo sistemos (1) • Inspektavimas –viena seniausių kokybės užtikrinimo būdų. Inspektavimas – tai išorinės kontrolės sistema, kuri skirtingose šalyse yra įvairi. Inspektavimas –tai aukščiau stovinčių švietimo organizacijų atliekamas žemiau stovinčių organizacijų vertinimas. • Priežiūra. Ugdymo institucijų priežiūrą atlieka apskričių švietimo padaliniai. Pastaruoju metu keičiasi inspektavimo pobūdis. Nuo kontroliuojančio inspektavimo pereinama prie ugdomojo inspektavimo, kurio tikslas yra ne tik tikrinti, bet ir patarti, konsultuoti, nurodyti efektyviausius organizacijos tobulinimo(si) būdus.

14. Kokybės laidavimo sistemos (2) • Akreditavimas. LR švietimo ir mokslo ministerija turi švietimo priežiūros padalinius ir pavaldžias švietimo institucijas, į kurių funkcijas įeina prižiūrėti ir rūpintis institucijų veiklos kokybe. Tai Švietimo plėtotės centras (ŠPC), Pedagogų profesinės raidos centras (PPRC), Pedagogų kompetencijos centras (PKC), tačiau tik viena institucija atlieka šiuo metu aukštojo mokslo priežiūrą ir rūpinasi studijų kokybę – tai Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). • Atestavimas. Darbuotojų atestavimas yra reglamentuojamas ŠMM patvirtintų dokumentų pagrindu, kurie nustato reikalavimus pedagogų, kitų ugdymo įstaigose dirbančių darbuotojų ir ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacinėms kategorijoms ir atestacijos vykdymo tvarką. Aukštojo mokslo darbuotojų atestacijos tvarka skiriasi, ją reglamentuoja aukštojo mokslo dokumentai.

15. Kokybės laidavimo sistemos (3) • Auditas - tai dar vienas terminas, kuris plačiai vartojamas kalbant apie organizacijų ar institucijų vertinimą. Auditas gali būti vidinis arba išorinis. • Vidinis auditas -tai plataus masto organizacijos būklės patikrinimas, kurį atlieka pati organizacija užbaigusi vieną plėtros planavimo ciklą ir pereinanti į naują plėtros planavimo etapą. Auditas gali būti išsamus, kai mėginama įvertinti visas organizacijos veiklos sritis, ir dalinis, kai vertinamas vienas veiklos aspektas. • Išorinis auditas yra atliekamas aukštesnių švietimo lygmenų atstovų arba nepriklausomų ekspertų iš kitų švietimo institucijų, nepriklausomų audito firmų. • Yra sukurtos bendrojo lavinimo mokyklų, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų audito metodikos. Universitetinės mokyklos Lietuvoje taip pat pradėjo kurti kokybės laidavimo sistemas.

16. Kokybės laidavimo sistemos (4) • Švietimo stebėsena (monitoringas) tai nuolatinis švietimo būklės stebėjimas, analizė ir raidos vertinimas pagal nuolatinius ir laikinuosius nacionalinius ir tarptautinius rodiklius, paremtas pirminiais ir išvestiniais statistikos duomenimis, mokyklų savianalize ir ekspertų vertinimu, mokinių mokymosi rezultatais, edukologinių tyrimų ir sociologinių apklausų duomenimis (Želvys, Būdienė, Zabulionis, 2003, 125).

17. Lietuvos švietimo stebėsena (1) • Lietuvoje švietimo stebėsenos sistema yra kurimosi būsenoje, kuriami šalies švietimo indikatoriai. Tarptautinių indikatorių (pvz., OECD/EBPO, ES) vaidmuo integracijos į ES švietimą kontekste auga, todėl jie yra bendros švietimo stebėsenos sistemos sudedamoji dalis.

18. ES švietimo indikatoriai Pirmieji Europos Sąjungos švietimo indikatoriai yra suskirstyti į šias pagrindines sritis: • laimėjimų lygis (matematika, skaitymas, gamtos mokslai, užsienio kalbos, mokymasis mokytis, informaciniai ir komunikaciniai gebėjimai, pilietinis ugdymas); • sėkmė ir jungtys (iškrintančiųjų iš švietimo sistemos, baigusiųjų vidurinę mokyklą, aukštųjų mokyklų studentų dalis, palyginti su visa amžiaus grupe); • švietimo monitoringas ( tėvų dalyvavimas, mokyklinio ugdymo vertinimas ir priežiūra); • ištekliai ir struktūros (lėšos vienam moksleiviui, mokytojų rengimas, ikimokyklinio švietimo aprėptis ir vienam kompiuteriui tenkantis moksleivių skaičius)

19. Vertinimo objektai (1) • Tai kas vertinama • Ilgą laiką formaliose švietimo organizacijose buvo atliekamas tik besimokančiųjų, studijuojančių individų vertinimas • Vėliau atsirado švietimo institucijų ir visos švietimo sistemos vertinimai.

20. Vertinimo objektai (2) Vertinti galime bet ką, švietime dažniausiai vertinami: • moksleiviai, • švietimo įstaigųpersonalas, • mokymo turinys, • mokymoprogramos, projektai, • švietimo įstaigos, • švietimo sistema

21. Vertinimo objektai pagal lygmenis

22. Vertinimo subjektai Kas atlieka vertinimą? Kokios profesionalių vertintojų savybės?

23. Vertinimo subjektai (individai, grupės), pasižymintys šiomis savybėmis • gerai išmanantys vertinimo objektą • išmanantys tyrimų metodologiją • suprantantys socialinę aplinką, kurioje vyksta vertinimas • gebantys bendrauti ir išlaikyti gerus santykius su tais individais ir grupėmis, kurie yra suinteresuoti vertinimu

24. Vertinimo objektų vertės kriterijai • kiek atsižvelgiama į esamų ar potencialių klientų poreikius • kiek atsižvelgiama į nacionalinius tikslus, idealus, vertybes • kaip rezultatai atitinka nustatytus standartus ir normas • kokių yra privalumų lyginant su kitomis alternatyvomis • kokiu laipsniu yra pasiekti iškelti tikslai

25. Vertinimui atlikti reikalingos žinios • vertinamojo objekto tikslai • švietimo strategijos ir planai • informacija apie tikslų įgyvendinimo procesą • rezultatai (rezultatas – tai įgyvendintas tikslas)

26. Kam ir kokiu tikslu vertiname? • Vertinimo tikslai priklauso nuo to, kokį švietimo lygmenį mes vertiname, • kokį objektą pasirenkame vertinimui. Jie gali būti patys įvairiausi. Kalbant apie studentų vertinimą pagrindinis vertinimo tikslas gali būti formuluojamas taip: • padėti studentui(-ei) bręsti, tobulėti kaip asmenybei, teikti jam/jai grįžtamąją informaciją apie pasiekimus, daromą pažangą, įgytą kvalifikaciją.

27. Vertinimo uždaviniai • Vertinimo tikslui pasiekti gali būti formuluojami tokie vertinimo uždaviniai: • Padėti studentui/-ei geriau pažinti save, savo galimybes; • Padėti jam/jai į(-si)vertinti save, savo pažangą; • Padėti nu(-si)statyti mokymosi sunkumų priežastis, problemas, spragas; • Įvertinti įgytas akademines žinias ir profesinius gebėjimus, arba bendrąsias, dalykines ir profesines kompetencijas

28. Ugdytojų vertinimo tikslai Vertinant dėstytojų ar kitų ugdytojų veiklą vertinimo tikslas gali būti: • Gauti grįžtamąją informaciją apie pedagoginę veiklą, jos kokybę, • išryškinti didaktinės veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses ir pan.

29. Švietimo institucijų vertinimo tikslai Švietimo institucijų, jų padalinių (pvz., universiteto, fakultetų, katedrų) vertinimo tikslai dažniausiai numato: • Nustatyti veiklos kokybę, gauti informacijos, reikalingos ugdymo proceso ir • ugdymo turinio tobulinimui, sprendimų priėmimui ir pan. Aiškus vertinimo tikslų formulavimas leidžia geriau suvokti vertinamosios veiklos, atliekamos įvairiuose švietimo lygmenyse tikslingumą ir veiksmingumą

30. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (1) • Bet kokia ugdymo veikla yra ilgas, šiuolaikiniu požiūriu, visą gyvenimą trunkantis procesas, kurį lydi vertinimas, nes ugdytojas nuolat stebi ugdymo procesą ir stengiasi reaguoti, išsakydamas savo nuomonę ar teikdamas ugdytiniui grįžtamąja informaciją mokymosi proceso metu. • Kadangi toks vertinimas nėra niekaip fiksuojamas, jis vadinamas neformaliu vertinimu.

31. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (2) • Pradėjus visuomenei rūpintis žmogaus ugdymu, atsirado formali švietimo sistema. Ugdymo vertinimas, kuris vykdomas formaliai švietimo sistemai priklausančiose institucijose, dažnai vadinamas formaliuoju vertinimu. Tokio vertinimo rezultatai turi būti fiksuojami formaliuose dokumentuose pasitelkus tam tikras vertinimo sistemas.

32. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (3) • Vertinimo sistema – tai ugdytinių mokymo ir mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas. • Ji turi būti suprantama ir vertintojams, ir vertinamiesiems.

33. Vertinimo sistema (1) Skirtinguose šalyse yra taikomos skirtingos vertinimo sistemos, vertinimo rezultatai, išreiškiami pažymiais, gali turėti įvairią raišką: • raidinę (pažymiai- tai raidės A, B, C, D, E), • skatmeninę (pažymiai - tai skaičiai, balai) • žodinę (įskaityta/neįskaityta, puikiai, labai gerai,. • Lietuvoje ilgą laiką buvo taikoma penkiabalė (aukščiausias įvertinimas – 5) vertinimo sistema, • Nuo 1993 metų pereita prie dešimtbalės vertinimo sistemos.

34. Vertinimo sistema (2)

35. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (4) Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai: • Diagnostinis vertinimas– vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant nustatyti besimokančiojo pasiekimų lygmenį, turimas žinias ir įgūdžius prieš mokymosi pradžią. Šio vertinimo rezultate gauta vertinimo informacija leidžia tiksliau suplanuoti individo mokymąsi (pvz., diagnostinis vertinimas leidžia nustatyti užsienio kalbos mokėjimo lygį, kuris skirtingų studentų, įstojusių į aukštąjį mokslą, gali labai skirtis). Diagnostinis vertinimas taip pat yra atliekamas studijų proceso metu norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį. Tokia diagnostika leidžia išryškinti studentų mokymosi sunkumus, spragas, padeda numatyti reikalingus korekcinius veiksmus ir tolesnio mokymo(-si) galimybes suteikiant pagalbą, reikalingą sunkumams įveikti

36. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (5) • Formuojamasis vertinimas. Tai nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. Jis padeda numatyti ugdymo/mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina besimokančiuosius mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo daromą pažangą, pasiekimus, mokymosi sunkumus, bendradarbiauti su dėstytojais, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus. Formuojamasis vertinimas dažniau yra taikomas mokyklose, nei aukštojo mokslo institucijose. • Formuojamasis vertinimas dažnai yra neformalus vertinimas, dar vadinamas instruktyviu vertinimu, tai vertinimas mokant, ugdytojo ir ugdytinio sąveikos metu. Jo paskirtis ugdymo proceso metu aiškintis ar yra pasiekti tarpiniai mokymo(si) tikslai, padrąsinti, teikti ugdytiniams grįžtamąją informaciją, paskatinti

37. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (6) • Apibendrinamasis vertinimas. Tai vertinimas, kuris yra atliekamas baigus kursą ar mokymosi, studijų pakopą, t.y. pabaigus dalyką (ar jo modulį), semestrą, kursą, studijų programą, todėl dar vadinamas baigiamuoju vertinimu. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. • Apibendrinamasis vertinimas parodo ugdymo programos veiksmingumą ir matuoja studentų pasiekimus: įgytas žinias, gebėjimus, nuostatas ir kvalifikacijas. • Labiausiai paplitusi apibendrinamojo vertinimo forma aukštojoje mokykloje - egzaminas. • Egzaminas - tai žinių ir gebėjimų patikrinimas baigus švietimo programą ir siekiant pradėti naują.

38. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (7) • Pastaruoju metu aukštosiose mokyklose populiarėja kaupiamasis (kumuliatyvinis) vertinimas. Tai apibendrinamojo vertinimo tipas. • Kaupiamasis vertinimas leidžia dėstytojui ugdymo proceso metu surinkti daugiau informacijos apie studentų padarytą pažangą, ją matuoti pasitelkus įvairius vertinimo metodus. • Paprastai egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą. • Kiti, parenkami dėstytojo nuožiūra, – tai vertinimai už įvairius rašto (pvz., referatą, kursinį darbą, koliokviumą, esė tipo darbą) ir kitus praktinius darbus, demonstruojančius studentų įgytas mokymosi metu akademines žinias, praktinius ir profesinius įgūdžius.

39. Vertinimo modeliai: (1)matavimo modelis • Norminis arba normomis grįstas vertinimas – tai vertinimas, kurio metu vertinamasis, jo vertinimo rezultatai yra lyginami su kitų tos pačios grupės studentų rezultatais. Šis vertinimas lyginant studentų vertinimo rezultatus leidžia studentus sustatyti į vieną eilę, suskirstyti pagal pasiekimų lygį, nustatyti ar jų pasiekimai atitinka nustatytas normas. Šis vertinimas dažniausiai atliekamas pasitelkus testavimo metodą (apie jį plačiau paskutiniame skyriuje) • Normomis grįstas vertinimas yra neatsiejama tradicinio vertinimo dalis

40. Vertinimo modeliai: (2) kriterijais grįstas modelis • Kadangi norminis modelis neteikia konkrečios informacijos apie studentų pasiekimus, sparčiai populiarėja kriterijais grįstas vertinimas. • Prieš vertinimo pradžią vertintojas formuluoja vertinimo kriterijus, vėliau atliekant vertinimą vertinamojo asmens mokymosi rezultatai yra lyginami su iš anksto apibrėžtais kriterijais. • Visi ugdytiniai gali gauti gerą įvertinimą jei jų pasiekimai atitinką visus kriterijus. Kriterinis vertinimas sudaro besimokantiesiems galimybes rinktis jų sugebėjimus ir galias atitinkančias mokymo programas ir užduotis. Tai ypač aktualu ugdant žmones su negalią.

41. Kriterijais grįstas vertinimas • Kriterinis vertinimas teikia daugiau informacijos apie studentų pažangą, padeda išryškinti spragas ir mokymosi problemas. • Jis taip pat leidžia įgyvendinti idiografinio vertinimo principą, t.y. atliekant kriterinį vertinimą tuo pačiu metu lyginti besimokantįjį su pačiu savimi, fiksuoti individualią mokymosi pažangą, padarytą per tam tikrą laiko atkarpą, atsisakyti vertinimo pažymiais ir teikti išsamią diskriptyvaus pobūdžio grįžtamąją informaciją apie daromą pažangą.

42. Vertinimo modeliai: (3) standartais grįstas modelis Kriterijų pagrindu yra kuriami standartai.

43. Vertinimo nuostatos (1) Atliekantys vertinimą turėtų laikytis šių nuostatų: • Vertinimas turi būti tikslingas, nes vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (t.y. akademinės žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, profesinė kvalifikacija), ugdymo proceso dalyvių ir švietimo institucijų veikla; • Vertinimas turi būti individualus, idiografinis vertinimas t.y. dabartiniai besimokančiojo individualūs pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padarytą pažangą, ir todėl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kitų žmonių pasiekimais. Šį principą šiuo metu siekiama įgyvendinti pradinio ugdymo pakopoje atsisakant tradicinio vertinimo pažymiais;

44. Vertinimo muostatos (2) • Vertinimas turi būti atviras ir skaidrus, teikiantis informaciją apie vertinimo kriterijus ir vertinimo tikslus visiems suinteresuotiems vertinimo rezultatais ir patiems vertinamiesiems; • Vertinimas turi būti konstruktyvus –teikti grįžtamąją informaciją, reikalingą konstruktyviai spręsti iškilusias mokymosi ar studijų problemas;

45. Vertinimo nuostatos (3) • Vertinimas turi būti informatyvus, t.y. vertinimo informacijai pateikti turi būti pasitelkiami įvairūs informacijos sutvarkymo ir pateikimo būdai: aplankai, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės. • Vertinimas turi būti visapusiškas, t.y. vertinimas atliekamas įvairiais mokymosi ar studijų etapais ir pasitelkus įvairius vertinimo metodus, kurie teikia išsamią informaciją apie visas studijų (ar kitos veiklos) vertinamąsias sritis;

46. Vertinimo nuostatos (4) • Vertinimas turi būti ekonomiškas, t.y. vertinimui atlikti reikalingos laiko ir materialinės sąnaudos turi būti optimalios; • Vertinimas turi būti objektyvus. Ši nuostata reikalauja organizuojamo vertinimo bešališkumo. Atliekant vertinimą siekiama kuo didesnio vertinimo rezultatų patikimumo ir validumo, pasitelkiamos šiuolaikinės vertinimo technologijos.

47. Vertinimas – politinis procesas • Akivaizdu, kad politinis šalies kontekstas daro įtaką švietimo vertinimui • Uždarose autoritarinėse visuomenėse vyravęs išorinis vertinimas pasižymėjo uždarumu ir neskaidrumu. • Vykstant demokratiniams procesams vertinimas tampa atviresnis, jo rezultatai yra prieinami visiems (pvz., LR švietimo ir mokslo ministerijos tinklapyje http://www.smm.lt galima rasti daug informacijos apie atliekamus vertinamuosius (švietimo būklės ) tyrimus, galima susipažinti su moksleivių pasiekimų vertinimo rezultatais ir pan.). • Demokratinėje visuomenėje švietimo vertinimas reikalingas atsiskaitomumui.

48. Vertinimo funkcijos • Paprastai yra minimos tokios pagrindinės švietimo vertinimo funkcijos: • Formuojamoji funkcija. Švietimą vertiname norėdami gauti informacijos apie esamą švietimo būklę, laiku išryškinti problemas ir tam, kad galėtume toliau švietimą tobulinti. Tai sistemingai vykdoma švietimo sistemos stebėsena ir vertinimas. • Apibendrinamoji funkcija. Ji reikalinga kai atsiskaitome už atliktą darbą arba vykdome atranką. • Sociopolitinėfunkcija. Šiuo metu jai skiriama daug dėmesio. Demokratinės ir pilietinės visuomenės kūrimosi sąlygomis svarbu įtraukti visuomenės atstovus į sprendimų priėmimo procesą, susilaukti visuomenės pritarimo ir paramos. • Administracinė funkcija. Ji svarbi norint tobulinti visos švietimo sistemos, atskirų jos grandžių, ugdymo institucijų valdymą. Ji reikalinga norint geriau atlikti valdymo funkcijas (Želvys, 1996).

49. Vertinimo principai (1) • Pagrįstumas. Vertinimas turi būti siejamas su studijų programos ir dėstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus. Taikomi vertinimo metodai turi tapti integruota viso mokymo dalimi ir neturėtų kelti studentams baimę. • Patikimumas. Gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai neturėtų priklausyti nuo vertintojo pasikeitimo. • Veiksmingumas. Visos studijų programos ar atskiro dalyko vertinimo programa turi būti veiksminga, suprantama ir vienodai patogi naudoti, tiek vertintojams, tiek ir vertinamiesiems.

50. Vertinimo principai (2) • Vertingumas. Atliekamas vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių tikrinamųjų. Studentai turėtų suprasti, kad vertinimo paskirtis yra padėti jiems išsiugdyti reikiamas žinias ir kompetencijas. • Nešališkumas. Reikia įsitikinti, kad vertinimo metu naudojami vertinimo metodai (pvz., testai) nėra pernelyg sudėtingi ir nediskriminuoja žmonių, turinčių negalią, nedominuojančių kultūrų ar religijų atstovų, turinčių skirtingą gyvenimo patirtį.