VERSLO TEISĖ

1. VERSLO TEISĖ Dr. Paulius Čerka

2. TEMA 1 Teisės samprata. Teisės sistema. Teisės šaltiniai. Teisės principai. Lietuvos teisinė sistema.Verslo teisės samprata. Verslo etika. Įmonių socialinė atsakomybė.

3. TEMA 1 Teisės samprata - Visuomenė negali egzistuoti be tam tikrų socialinių normų ir taisyklių reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius, dar senovės Romos laikais buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. „Kur visuomenė, ten ir teisė". Teisė paprastai apibrėžiama kaip valstybės nustatytų ir jos saugomų privalomų elgesio normų visuma.

4. 4 TEMA 1 2. Teisės sistema - Plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip vientisas tarpusavyje suderintų ir susietų valdžios, valdymo, teisminių ir teisėsaugos institucijų, taip pat teisinių priemonių darinys. Siaurąja prasme ši sąvoka suprantama kaip suderintų, sugrupuotų ir tarpusavyje susietų teisės normų, teisės aktų ir jų grupių junginys.

5. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Teisės šaltiniai - pagrindiniais teisės šaltiniais yra laikomi valstybės institucijų išleisti norminiai teisės aktai, kurių normose suformuluota ir įtvirtinta valstybės valia. Dar vienas teisės šaltinis – teismų praktika sprendžiant tokio pat pobūdžio bylas – vadinamasis precedentas. Taip pat vienu iš teisės šaltiniu yra laikomas ir teisinis paprotys.

6. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Teisės principai Pagrindiniai teisės principai, taikyti visoje teisinėje sistemoje: viešumas ir lygybė. Viešumas - Teisės normos turi būti paskelbtos viešai, išplatintos kaip visuomeninė informacija ir normų turinys turi būti visuomenės pasiekiamas. Viešumo principas netaikomas žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, valstybinių paslapčių saugojimo atvejais.

7. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Lygybė - Teisę ir teisingumą vykdantys asmenys privalo vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

8. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Lietuvos Teisinė sistema Seimo priimtuose įstatymuose suformuluota ir įtvirtinta daugybė elgesio taisyklių - teisės normų. Teisės institutas - tai grupė teisės normų, reguliuojančių labai artimus visuomeninius santykius. Teisės šaka - tai sistema teisės normų, reguliuojančių vieningus visuomeninius santykius, susidarančius įvairiose žmonių gyvenimo srityse

9. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Verslo Teisės samprata Verslo teisė plačiąja prasme yra suprantama kaip visuma teisės normų, reguliuojančių verslo santykius, atsirandančius iš fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno.

10. Dr. Paulius Čerka TEMA 1 Verslo etika Verslo etika yra neatsiejama nuo teisės. Tačiau teisės normos yra privalomos, jų nesilaikymas gresia sankcijomis, o moralinės yra laisvanoriškos remiasi autoritetu ir įsigalioja, kai joms pritaria visuomenė. Kas teisėta, tai ir moralu v.s. atskiras moralinis ir teisinis bet kurio reiškinio vertinimas.

11. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Lietuvos teismų sistema. Pagrindiniai civilinio ir administracinio proceso principai Lietuvoje.

12. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Sąvokos: Arbitražas – tai teisinisversloginčų tarp šaliųsprendimometodas, aplenkiantįprastinesteisminesprocedūrasirkreipiantis į trečiąjįasmenį, dėlkuriošalysabipusiaisusitariair kuris turiįgaliojimuspriimtiteisiškaiprivalomąsprendimą. Tarpininkavimas – tai alternatyvusginčosprendimobūdaspadedanttrečiajamasmeniui, turinčiampatirtiessprendžianttokiusginčus, beileidžiančiamginčošalimsįvertintisavosituacijąiššalies. Derybos – procesas, kuriometukompromisupriimamassprendimas. Jose nedalyvaujatrečiasisneutralusasmuo, o šalyspačiostiesiogiaiderasitarpusavyje.

13. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikinimas– procesas, kai trečiasis neutralus asmuo stengiasi patarti šalims bei nubrėžti galimo kompromiso gaires. Bylos faktų įvertinimas – procesas, kai nešališkas teisininkas padeda šalims objektyviai įvertinti bylą ir jos faktus, taip pat kiekvienos iš šalių argumentų silpnąsias ir stipriąsias puses. Encyclopedia Britanica: Micropedia. 2000. T. 1. P..521.

14. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisė kaip ginčų sprendimo priemonė Į teisės kaip ginčų sprendimo priemonės sąvoką įeina visi teisėti procesai, kurių metu yra pasiekiamas šalių susitarimas arba teisingumo atstatymas. Tai gali būti pasiekiama civilinio proceso būdu valstybiniame teisme arba alternatyviųjų ginčų sprendimų būdu.

15. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Socialinė v. Teisinė taika Teisinėtaikareiškiaginčoišsprendimąikitokiolygio, kadneegzistuotųjoksteisinispagrindaskuriainorsiššaliųkeltisavoreikalavimus, t.y. Tai formalioji taika. Teisinętaikąsukuriateismosprendimas, kuriam, deja, nelemtaturėtigaliosatkurtišaliųtarpusaviobendravimą. Būtenttodėlteismuipriėmusteisėtą, nešališkąirteisingąsprendimą, šalysliekapriešiškainusiteikusiosvienakitosatžvilgiu: ieškovasdžiaugiasi „nubaudęs“ atsakovą, o pastarasisdažniausiaijaučiasi „nuskriaustas“ irneteisingaiįvertintas. Teisiniopagrindotolesniemsginčamsnebuvimastikpašalina „išspręstą“ problemąišteisminėssistemosakiračio. Vienašalisvisuometliekapralaimėjusi, be to, turimepripažinti, kadsocialinėtaika tarp šalių, norsirįsivyravusteisineitaikai, nebuvoatkurta.

16. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikus ginčo sprendimas Taikus ginčų sprendimas vertinamasuž tai, kad jis tam tikra apimtimi grąžina bylininkų santykius į įprastas vėžes, sudaro prielaidas šalinti priešiškumą visuomenėje, ugdo derybų kultūrą. Kita vertus, taikiai išsprendžiantdaugiau teisme nagrinėjamų civilinių bylų taupomas teismo, proceso šalių ir jų advokatų laikas, mažinamas teismų darbo krūvis, mažėja tiesioginės ir netiesioginės bylinėjimosi išlaidos,galiausiai didėja teismo autoritetas, pasitikėjimas teismais, formuojama teigiama bylininkų irvisuomenės nuomonė apie ginčų sprendimo procedūrų teismuose teisingumą

17. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI: Valstybės teisme Komerciniame arbitražo teisme Neformaliais/draugiškais būdais

18. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 VALSTYBĖS TEISME KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI: Jei šalys sudarė prorogacinį susitarimą Jeigu nėra arbitražinio susitarimo, jis negalioja, yra netikslus ar neįgyvendinamas Šalys nesusitarė spręsti ginčą draugiškai (derybomis, tarpininkavimu) arba šiais būdais ginčo neįmanoma išspręsti ginčo

19. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Susitarimas v. Teismo procesas Konfidencialumas. Laikas. Kaštai. Problemos sprendimo ir formų laisvė. Atsiprašymo galimybė.

20. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Nekompensuojamos teismo išlaidos Ribotas advokato išlaidų kompensavimas. Nekompensuojamos šalių kelionės/pragyvenimo išlaidos. Nekompensuojamos derybų išlaidos.

21. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Finansiniai aspektai Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Arbitražo mokesčiai 1) registravimo mokestis 1180 Lt. 2) Arbitravimo mokestis- Iki 100 000 -2360 + 4.13% ginčo sumos Nuo 100 001 iki 200 000- 6490 + 2.95% ginčo sumos, viršijančios 100 000 Nuo 200 001 iki 1 000 000- 9440 + 2.36% ginčo sumos, viršijančios 200 000 Nuo 1 000 001 iki 5 000 000-28320 + 0.59% ginčo sumos, viršijančios 1 000 000 Nuo 5 000 001 iki 10 000 000- 51920 + 0.354% ginčo sumos, viršijančios 5 000 000Virр 10 000 00169620 + 0.118% ginčo sumos, viršijančios 10 000 000

23. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 ADR ( Alternative dispute resolution ) populiarumas Lietuvoje alternatyvūs ginčo sprendimo būdai buvo žinomi jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo XVI a. vidurio veikė trečiųjų arba kompromisinis teismas. Toks trečiųjų teismas turėjo vykti tik šalių susitarimu be galimybės apeliuoti dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Abipusiu susitarimu priimtas sprendimas likdavo nepakeistas net tais atvejais, jei byla būdavo perduodama nagrinėti kitam teismui. Tačiau, jeigu trečiųjų teismas sprendimą priimdavo balsų dauguma, tai nepatenkinta sprendimu šalis, arba abi šalys, sprendimą galėjo apskusti žemės teismui, kuris ginčą sprendė pagal Lietuvos Statuto nuostatas. Tribunolas galėjo nagrinėti trečiųjų teisme pradėtą bylą tik tokiu atveju, kai šio teismo teisėjai nesutarė ir nepriėmė jokio sprendimo. Šiuo metu arbitraže sprendžiama apie 20 bylų per metus.

24. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Ginčų sprendimo būdai: 1. Derybos/taikos sutartis. 2. Mediacija (tarpininkavimas). 3. Arbitražas. 4. Teisminis procesas.

25. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Derybų aspektai Apelsino v. Pyrago dalybos. Interesų išsiaiškinimas- klausimo principas. BATNA Atskirti asmenį nuo problemos.

26. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Derybų teisiniai dokumentai 1.Kvietimas deryboms/ Kvietimas teikti pasiūlymus. 2. Išankstinės derybų sąlygos. 3. Pasiūlymas/Akceptas. 4. Derybų protokolas. 5. Taikos sutartis.

27. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikos siekis Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą. Paskui posėdžio pirmininkas paklausia, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

28. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikos sutartis Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

29. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikos sutarties galia Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tokie patys savo juridine galia vykdytini dokumentai: 1) teismo sprendimai, 2) arbitražo sprendimai, 3) teismo patvirtintos taikos sutartys;

30. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teismo patvirtinta v. nepatvirtinta sutartis Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka. Kadangi res judicata galią pagal CK6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt servanda). Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ( CPK279 straipsnio 4 dalis), tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas.

31. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Taikos sutarties pripažinimas negaliojančia 1. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. 2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. 3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja. 4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. 6. Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

32. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Mediacija: kas tai? Tikslas:taikus ginčo išsprendimas Poveikis:galimybė įveikti konfliktą Rezultatai:viena efektyviausių priemonių pasiekti taikų susitarimą

33. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Kaip veikia? Patobulintos derybos Konstruktyvaus dialogo skatinimas vadovaujant mediatoriui Šalių interesų ir poreikių atskleidimas Orientacija - “ką mes galime padaryti” Ginčo šalių akiračio išplėtimas Pragmatiškumas, emocijų ir agresijos valdymas

34. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisminė ir neteisminė mediacija (sutaikymas) Teisminė mediacija (sutaikymas) – “biurokratinės” mediacijos porūšis Teisminės ir neteisminės mediacijos (sutaikymo) skirtumai: - mediatorių statuso ir skyrimo ypatybės - procedūrų lankstumo galimybės - procedūrų ir mediacijos rezultatų teisinio vertinimo (kontrolės) lygmuo - procedūrų finansavimo ypatybės - integracijos į teismo procesą lygmuo - trukmė, mediacijos sesijų skaičius - mediacijos procedūrų ir rezultatų juridinis pripažinimas ir faktinis autoritetas

35. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisminio sutaikymo (mediacijos) formos Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje priėmus naująjį CPK tai vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str. Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai, teisėjų padėjėjai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teisminės mediacijos” terminas Lietuvoje vartojamas pažymėti būtent šią procedūrą. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” porūšiu Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma privačių mediatorių ne teisme (žinoma Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV ir kt. šalyse, galima ir Lietuvoje)

36. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisminėmediacija Įdomusirnovatoriškasteisėjųpareigosimtispriemoniųšalimssutaikytirealizavimasmūsųteisinėjesistemoje – teisminėsmediacijostaikymas. Apiemediaciją, kaiptaikausginčųsprendimobūdotaikymogalimybęLietuvosRespublikosteisėje, pradėtakalbėtivykdantžiniasklaidojepagarsėjusįbandomąjįmediacijosprojektą, pagalprojektąnagrinėjantcivilinębyląVilniausantrajameapylinkėsteisme, „kaiteismuimatantrealiągalimybęginčąišspręstitaikiai, procesošalimspasiūlomapasiektitaikųsusitarimąkitu, efektyvesniubūdu – teisminemediacija“[8]. Vykdantbandomąjįprojektą, mediatoriaispaskirti į mediatoriųsąrašąįtrauktiteisėjaiarbateisėjųpadėjėjai. Teisminėsmediacijosmetupasiektiteismotvirtinamisusitarimai. Vis dėltomediacijaLietuvosRespublikosciviliniameproceseyraeksperimentinisbūdasįgyvendintiteismopareigąimtispriemoniųdėlšaliųsutaikymo. KolįstatymųleidėjasnėrapriėmęsMediacijosįstatymobeiatitinkamaipakeitęstaikinimoprocedūrąteisminioginčosprendimometureglamentuojančio CPK, darsunkuįvertintišiovienopopuliariausiųalternatyviųciviliniųginčųsprendimobūdųtaikymonaudąLietuvosRespublikosteisėje.

37. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Teisminė mediacija Lietuvoje Bandomasis projektas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme: Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto”, pradžia - 2006 m. sausio 26 d. Teisėjų tarybos 2007 m. sausio 26 d. nutarimu pradėtaprojekto plėtra į Lietuvos apeliacinį teismą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ir kitus teismus Nuo 2008 m. sausio 1 d. projektas vykdomas daugiau, kaip dešimtyje Lietuvos teismų Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės (2007 m. sausio 26 d. redakcija)

38. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 trečiasis asmuo, oficialiai nepareiškiantis savo pozicijos dėl galimos išeities Šių procesų, kurie vadinami „sutaikinimu“ arba „tarpininkavimu“, metu šalys yra kviečiamos pradėti arba pratęsti dialogą ir išvengti konfrontacijos; šalys pačios pasirenka ginčo sprendimo būdą ir atlieka ypač aktyvų vaidmenį, siekdamos surasti joms tinkamiausią sprendimą. Šie būdai suteikia galimybę ne remtis vien teisine pozicija, bet priimti sprendimą, kuris atitiktų tikrąjį ginčo pobūdį, aiškinant jį iš asmeninių pozicijų. Šis konsensusu pagrįstas požiūris padidina galimybes, kad išsprendusios ginčą šalys galės tęsti įprastus verslo ar asmeninius santykius.

39. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Mediacijos efektyvumas: Intensyvios emocijos užkerta kelią susitarimui derybininkai patys nepajėgia ištaisyti netinkamo bendravimo produktyviems mainams trukdo klaidingi suvokimai ir stereotipai pasikartojantis negatyvus elgesys (pyktis, kaltinimai kitiems, etikečių klijavimas) sukuria barjerus tarp šalių yra labai reikšmingų nesutarimų dėl duomenų (informacijos) svarbos, rinkimo, įvertinimo tikri ar suvokiami interesai yra tokie, kad šalys nesugeba jų suderinti šalis skiria nebūtini (bet šalių suvokiami kaip būtini konflikto sprendimui) vertybių skirtumai nėra aiškios, sutartos derybų procedūros ar protokolo, arba nustatytos procedūros (pvz., privatūs susitikimai, atvėsimo laikotarpiai) tinkamai nepanaudojami iškyla sunkumai pradėti derybas arba derybos patenka į aklavietę

40. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Konfidencialumas Tarpininkas ir šalys privalo išsaugoti viena kitos komercinę paslaptį, kuri tapo žinoma dėl dalyvavimo tarpininkavimo ir taikinimo procedūroje. Konfidencialumo reikalavimas taikomas ir taikos sutarties turiniui. Komercinę paslaptį turinčios sutarties nuostatos gali būti atskleistos tik, kai būtinai reikia joms įgyvendinti.

41. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Nepriklausomumas Jeigu teisme arba arbitraže nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris anksčiau buvo tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, tarpininkas negali dalyvauti, o šalys negali jo kviestis arbitru, liudytoju, kurios nors šalies atstovu ar advokatu. Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir taikinimo procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams: 1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 2) kitos šalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo; 4) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

42. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Tarpininkavimo ir taikinimo paslaugų mokesčiai 1) registravimo mokestis (procedūros organizavimo išlaidoms padengti) - 1500 Lt (be PVM); 2) tarpininkavimo mokestis (tarpininko paslaugoms apmokėti) - 2 % ginčo sumos (be PVM); 3) kompensavimo mokestis (tarpininkų, liudytojų ir kitų ginčo šalių susitarimu pakviestų procedūros dalyvių turėtas išlaidas kompensuoti) nustatomas pagal turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Jeigu tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu teikiamos kitos paslaugos, - jas atskirai ar bendrai apmoka ginčo šalys. Kai tarpininkauti kviečiami: 1) du tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 20 %, o tarpininkavimo mokestis -1 %; 2) trys tarpininkai - registravimo mokestis didinamas 30 %, o tarpininkavimo mokestis -1,5%.

43. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Tarpininkavimo etapai Įžanga Pozicijų nustatymas Interesų tyrinėjimas Sprendimų, atitinkančių interesus ieškojimas Sprendimo pasiekimas ir tarpininkavimo užbaigimas

44. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Tarpininko elgesys, susijęs su tarpininkavimo sėkme: rodoma empatija diskusija struktūruojama kuriant ir nustatant dienotvarkę šalims padedama nustatyti prioritetus išlaikoma rami ir draugiška proceso kontrolė Neigiamas tarpininko elgesys: ekspertizė kritikavimas trikdančių klausimų pateikimas

45. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 sąlygos, turinčios įtakos tarpininkavimo efektyvumui šalių santykiai (kuo blogesni santykiai, tuo pesimistiškesnė perspektyva) konflikto lygis (efektyvumas didesnis, kai konflikto lygis nuosaikus, vidutinis, arba kai dalyviai pasiekia žeidžiančią aklavietę) šalių sugebėjimas kooperuotis viena su kita šalių motyvacija sureguliuoti nesutarimus ir priimti susitarimus šalių pasitikėjimas tarpininkavimo procesu tarpininkavimo proceso bruožai, tarpininko veiklos ypatybės šalių vidinis konfliktas (efektyvumas mažesnis, jei konflikto šalies viduje nesutariama dėl lūkesčių, geriausio ar įmanomo sprendimo)

46. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 EFEKTYVAUS TARPININKAVIMO BRUOŽAI tarpininko ir šalių santykiai šalys palankiau priima tarpininkavimą didėja šalių pasitikėjimas tarpininku šalių santykiai kontroliuojama šalių komunikacija vyksta atskiri susitikimai su šalimis, kai jas galima paveikti temos (probleminiai klausimai) sudaroma dienotvarkė suformuojama dienotvarkės klausimų visuma, seka, prioritetai interpretuojami ir formuluojami siūlymai sprendimui siūlomi galimi susitarimai šalys padedama šalims išsaugoti savigarbą, darant nuolaidas padedama šalims spręsti vidinius nesutarimus padedama šalims susitarti su juos įgaliojusiaisiais taikomi teigiami paskatinimai susitarimui ar nuolaidų darymui

47. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Arbitražo procesas Arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis.

48. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Vilniaus komercinio arbitražo teismas Nuolatinė arbitražo institucija "Vilniaus komercinio arbitražo teismas " įkurta 2003 spalio 27 dieną reorganizavimo būdu sujungiant dvi nuolatines arbitražo institucijas "Arbitražo teismą prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva" bei "Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą". Vilniaus komercinio arbitražo teismas perėmė reorganizuotoms arbitražo institucijoms priskirtų arbitražo bylų administravimą.

49. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 - Arbitražas, valstybiniai teismai ar alternatyvūs ginčų spendimo būdai? - Ad hoc ar institucinis arbitražas? Ar visus ginčus galima spręsti arbitražu? - Arbitražinis susitarimas, jo turinys ir forma- būtini ir papildomi elementai.

50. Dr. Paulius Čerka TEMA 2 Arbitražinio nagrinėjimo vieta ir kalba Šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Jei tokio susitarimo nėra, arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir šalių nuomonę. Arbitražinis teismas gali, jeigu šalys nesusitarė kitaip, susirinkti bet kurioje vietoje, kurią mano esant tinkama konsultuotis arbitrams, kurioje galima išklausyti liudytojus, ekspertus ar šalis, apžiūrėti dokumentus, prekes ar kitokį turtą. Šalims per protingą laiką turi būti pranešama apie arbitražinio teismo posėdžio laiką ir vietą, kad joms būtų sudaryta galimybė dalyvauti atliekant nurodytus veiksmus.