Pamatinės teisės Europos Sąjungoje ir inovacijų aukštajame moksle gairės

1. Pamatinės teisės Europos Sąjungoje ir inovacijų aukštajame moksle gairės Doc. Dr.Vaiva Zuzevičiūtė (VDU), dokt. lekt. Ilona Tandzegolskienė, (VDU), Doc. Dr. Birutė Pranevičienė (MRU), dokt. lekt. Aurelija Pūraitė, (MRU).

2. Pranešimo tikslas • Pranešimo tikslas – išsiaiškinti, kokios yra galimybės pamatinių teisių (laisvo žmonių judėjimo) įgyvendinimui ES per kvalifikacijų pripažinimą (pirminiame etape – jų parengimą).

3. Tyrimo uždaviniai • 1) atskleisti dėmesio kvalifikacijoms reikšmę, kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę ir taip sudarant prielaidas laisvo žmonių judėjimo teisės įgyvendinimui, • 2) išanalizuoti precedento – Edukologijos doktoranto kvalifikacijos aprašo, kaip inovacijos aukštajame moksle pavyzdžio, rengimo ir įgyvendinimo patirtį.

4. Tyrimometodika • Pirmasis etapas: buvo išsamiai išanalizuoti teisiniai dokumentai bei edukologinė, sociologinė ir filosofinė literatūra; gauti rezultatai leido numatyti būsimos empirinės analizės gaires ir žingsnius. • Antrasis etapas: buvo atlikta edukologijos doktorantų anketinė apklausa, kurios metu buvo nustatytas parengtų modulių suderinamumas su „Edukologijos daktaro kvalifikacijos apraše“ numatytomis doktoranto kompetencijomis

5. Dokumentai, susiję su akademiniu pripažinimu Europoje • Europos konvencija dėl diplomų lygiavertiškumo priimant į universitetus (1953, ETS 15) ir ją papildantis protokolas (1964, ETS 49); • Europos konvencija dėl dalinių universitetinių studijų lygiavertiškumo (1956, ETS 21); • Europos konvencija dėl universitetinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo (1959, ETS 32); • Aukštojo mokslo studijų, diplomų ir mokslo laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (1979); • Europos konvencija dėl bendro dalinių universitetinių studijų lygiavertiškumo (1990).

6. Dokumentai, susiję su akademiniu pripažinimu Europoje • 1997 m. Lisabonoje buvo priimta “Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione Konvencija; • 1998 m. kovo 25 d. Sorbonos deklaracija; • 1999 m. buvo priimta Bolonijos deklaracija; • Europos Komisijos priimtas Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001); • Berlyno komunikatas (2004); • Aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikatas (Bergenas, 2005).

7. Projektas „Tarpuniversitetinio edukologijos doktorantūros konsorciumo sukūrimas“ • Pirmasis etapas: parengtas “Edukologijos daktaro kvalifikacijos aprašas”; • Skiriamos devynios kompetencijos

8. “Edukologijos daktaro kvalifikacijos apraše” nurodytos kompetencijos • Gebėti analizuoti savo mokslinę veiklą, plėtoti kompetencijas bei asmeninę karjerą; • Gebėti vertinti ir interpretuoti pasirinktus švietimo reiškinius ir problemas teorijos bei kitų tyrimų kontekste; • Gebėti pritaikyti kitų mokslų pasiekimus švietimo tyrimuose; • Gebėti vertinti švietimo reiškinius veiklos pasaulio kontekste; • Gebėti vertinti aukštojo mokslo reiškinius ir problemas didaktikos požiūriu; • Gebėti suplanuoti ir atlikti kokybinį ir kiekybinį švietimo tyrimą; • Gebėti atlikti tyrimo rezultatų apiforminimą bei sklaidą; • Gebėti taikyti aprašomosios statistikos metodus atliekant savo tyrimą; • Gebėti parengti ir atlikti švietimo tobulinimo ir mokslo projektą.

9. Modulių pagrindu parengti kursai • Fundamentaliosios edukologijos problemos, vertybės, žvalgos principai; • Tarpdisciplininiai tyrimai šiuolaikinėje edukologijoje, kokybinių tyrimų vieta; • Edukologija sprendžiant socialinės integracijos klausimus; • Edukologija ir individo psichosocialinė raida bei vadybiniai sprendimai; • Humanitariniai mokslai ir edukologijos sankirta – kultūros reprodukcijos, raidos ir tęstinumo problematika; • Edukologija globalios politikos aspektu – darnios raidos strategijos; • IK technologijos mokymosi individualizavimui ir prieinamumui

10. 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

11. 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kursą

12. 3 pav. Naujai parengtos modulinės programos rekomendavimas

13. Programos naudingumas

14. Programos naudingumas

15. 4 pav. Tobulėjimo kelio įvertinimas

16. 5pav. Atitikmuo tarp „Edukologijos daktaro kvalifikacijos aprašo“ ir modulinės programos

17. Išvados • Europos Aukštojo mokslo erdvės kūrimas yra integrali ES integracinės politikos veikla, kurios teisinis reguliavimas dar nėra galutinai sukurtas, tačiau prielaidos ir strateginio pobūdžio sprendimai jau parengti ir įsigalioję. ES valstybių narių piliečių įgyta kvalifikacija suteikia galimybių tęsti studijas kitose valstybėse, o taip pat atveria kelius į bendrą ir specializuotą darbo rinką. Pagal pripažinimo tikslą skiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai – t.y. akademinis ir profesinis užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas.

18. Išvados • ES vienai pamatinių teisių (laisvo žmonių judėjimo) įgyvendinimui būtina prielaida –kvalifikacijų skaidrumas. Kvalifikacijų aukštajame moksle apibūdinimui skiriami paskutiniųjų metų ES dokumentai (pvz., Bergeno komunikatas, 2005), kurie sudaro prielaidas nacionaliniame lygmenyje kurti pirmos, antros ir trečios pakopos studijų programų kvalifikacijų aprašus. Edukologijos doktoranto kvalifikacijos aprašas yra vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje procesą įgyvendinti ir taip sukurti precedentą proceso plėtotei kitose mokslo kryptyse ir srityse.