SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

1. 2 temaSociologinių tyrimų metodaiKKU-4 2012 09 10 pirmadienispaskaita vyksta 309 c.r. auditorijoje SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.lkka.lt/ http://emokymas.lkka.lt/ http://www.sportofeja.com/ arba s.kavaliauskas@lkka.lt

2. Mokslo samprata Mokslas yra žinomas, daugelio vartojamas žodis, turintis labai skirtingas prasmes. Vieniems tai - mokymosi sinonimas, kitiems – išsilavinimo standartas (aukštasis mokslas), dar kitiems – konkreti veikla susijusi su tyrimais ir studijomis. Lietuvių kalboje šaknis mokyt’ turi pagrindinį patirties perdavimo aspektą (plg. žodžiai mokyti, išmokti, mokytojas. Lotynų kalbos žodis (scientia –žinojimas) iš kurio išsivystė anglų ir prancūzų science turi kitą–žinojimo, žinių turėjimo- aspektą, kuris dabar dažnai suprantamas kaip gamtamokslinis, praktinis žinojimas

3. Mokslo samprata Wikipedijoje mokslas apibrėžiamas kaip “objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę.” “Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei).”

4. Sąvokos „mokslas” taikymas. Šiuolaikinė mokslo samprata labai įvairi. Galima jį (mokslą) suprasti kaip: • pažinimo būdą, • socialinį reiškinį ar socialinę instituciją, • teisinių ginčų objektą • žinių kaupimo priemonę, • gamybos ir visuomenės plėtros veiksnį • pasaulėžiūros veiksnį, formuojantį požiūrį į žmogų ar į pasaulį.

5. Vienas iš mokslo apibrėžimų Mokslas - tai toks reiškinys, kurio metu ją užsiimantys žmonės siekia gauti, teoriškai susisteminti objektyvias žinias apie mus supančią tikrovę.

7. Mokslo ir visuomenės ryšys Lietuvoje daugelis mokslinių tyrimų finansuojami iš biudžeto – todėl visą laiką iškyla lėšų panaudojimo problema. Rinkos ekonomika visą laiką kelia mokslinio darbo efektyvumo ir užmokesčio už jį problema. Todėl per pastarąjį dešimtmetį mokslinių darbuotojų mokslų akademijos sistemoje sumažėjo per pus. Lietuvoje kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių vyksta „protų nutekėjimas” – gabiausi mokslui žmonės išvyksta iš šalies į Vakarų Europą, JAV, Australiją

8. Mokslo ir visuomenės ryšys Todėl visą laiką iškylą mokslinio darbo efektyvumo (vertės) nustatymo problema. Šiuo metu naudojamos kelios metodikos: • Mokslinių publikacijų skaičius. Jis naudojamas daugelyje Lietuvos AM. • Citavimo indeksas (kaip vertinama publikacija kitų mokslininkų). Lietuvoje pirmauja gamtos mokslų (fizikos, matematikos atstovai) • Mokslininkų ar kitų organizacijų sprendimai . Lietuvoje teikiamos nacionalinės premijos, pasaulyje atskirų fondų, iš kurių žymiausia Švedų bankininko įsteigta Nobelio premija kurios vertė apie 1 milijoną USD.

9. Sociologiniai klausimai • Sociologinių tyrimų užduotis- įžvelgti, kad glūdi už paviršinio kasdienio gyvenimo supratimo lygmens. Gerai atliekamiems sociologiniams tyrimams būdingos pastangos kiek įmanoma tiksliau formuluoti klausimus, taip pat surinkti faktinius įrodymus, o tik po to daryti išvadas. Norėdami pasiekti šių tikslų, privalome žinoti, kurie tyrimų metodai bus naudingiausi konkrečiai studijai ir kaip geriau analizuoti rezultatus. (A. Giddens, 2005)

10. Sociologiniai klausimai • Faktiniai klausimai – kas įvyko; • Lyginamieji klausimai – Ar tai įvyko visur?, kur tai įvyko?; • Raidos (pokyčių) klausimai – ar tai vyksta per tam tikrą laikotarpį?; • Empiriniai (gr. empeiria ‘- patirtis‘) klausimai – kaip tai vyksta? • Teoriniai klausimai. Kaip paaiaškinti, interpretuoti kas vyksta? (A. Giddens, 2005)

11. Tyrimo proceso dalys Problemos apibrėžimas Pasirinkite tyrimo temą Literatūros apžvalga Susipažinkite su esamais tyrimais pasirinktąja tema Hipotezės formulavimas Ką ketinate tikrinti? Apibrėžkite santykį tarp kintamųjų dydžių Tyrimo modelio pasirinkimas Pasirinkite vieną ar kelis tyrimų metodus: eksperimentą, apklausą, stebėjimą, esamų šaltinių naudojimą

12. Tyrimo proceso dalys Tyrimo atlikimas Sukaupkite savuosius duomenis, užrašykite informaciją Gautų rezultatų interpretavimas Įvertinkite surinktų duomenų svarbą Gautų rezultatų publikavimas Koki jų reikšmė? Kaip susijęs su ankstesniais atradimais Gautų rezultatų interpretavimas, diskusijos Jūsų pateikiamus tyrimo rezultatus įtraukia ir aptaria platesnė akademinė bendruomenė – galbūt tai paskatins tolesnius tyrimus

13. Tyrimo metodai • Etnografija – (Field research- lauko tyrimai)- tai tiesioginiai tam tikrą laikotarpį apimantys žmonių ir grupių tyrimai, kai socialiniai elgsenai pažinti taikomas stebėjimas dalyvaujant arba interviu; • Apklausos. (Survey methodology) Tai klausimo-atsakymo būdu renkama socialinė informacija. Skiriami tokie apklausų būdai – anketavimas, interviu.

14. Tyrimo metodai • Eksperimentas – Eksperimentas (lot. experimentum 'bandymas') [1] – tai empirinis tyrimas, tiriamojo reiškinio stebėjimas tiksliai apskaičiuotomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio savybes, eigą ir, pakartojus tas sąlygas, jį vėl atkurti, turint tikslą – atrasti nežinomų savybių, patvirtinti ar paneigti hipotezes, ankstesnių bandymų rezultatus. Tai pastangos patikrinti hipotezę tokiomis sąlygomis, kurias nustato ir ypač kontroliuoja pats eksperimentatorius.

15. Tyrimo metodai • Gyvenimo istorijos – Jas sudaro biografinė medžiaga apie atskirus individus – paprastai ji surenkama patiems individams prisimenant gyvenimą. • Istorinė analizė – Tai konkrečios problemos analizė laiko rakurse. Dokumentų analizė – asmeninių pasakojimų formalių ir neformalių dokumentų analizė

16. Mokslinio darbo struktūra • Temos pasirinkimo problema • Problemos formulavimas • Įvadas • Literatūros apžvalga • Tyrimo rezultatai • Tyrimo rezultatų aptarimas • Išvados ir pasiūlymai • Naudotos literatūros sąrašas • Priedai

17. Temos pasirinkimo problema • Pažintinių interesų ratas. (Tai kas jums įdomu); • Mokslinių temų, analizuojamų mūsų akademijoje pasiūla. • Vadovo pasirinkimas ir bendradarbiavimas su juo. • Finansinės ir laiko biudžeto išgalės. (Per plati tema, kurios studentas nagelės išnagrinėti).

18. Problemos formulavimas • Situacijos įvertinimas „Narkotinių medžiagų paplitimas tarp N- mokyklos 10-12 klasių moksleivių”. • Dviejų reiškinių tarpusavio sąsajos nustatymas „N mokyklos moksleivių fizinio aktyvumo priklausomybė nuo gyvenamosios vietos (atstumo iki mokyklos)” • Eksperimentinė - poveikio „N mokyklos 10-12 moksleivių fizinio aktyvumo didinimas panaudojant svarsčių kilnojimą

19. Įvade atsiskleidžia gali būti labai trumpai aptariamas pasirinktos temos aktualumas (kuo ji aktuali studento studijų procesui ir būsimo profesijos kvalifikacijos įgijimui), jos reikšmingumas, suformuluojama tyrimo problema. Taip pat dažnai įvadą papildo tyrimo tikslo, uždavinių, metodų ir organizavimo skyriai, bei nurodomos pagrindinės teorinės ir metodologinės nuostatos. Įvadas

20. Tikslas turi būti artimas temos pavadinimui ir jame turi būti nurodoma ko siekiama atliekant tyrimą. Uždaviniaituri būti sunumeruoti, suformuluoti trumpai, aiškiai, naudojant veiksmažodžio bendratis; nustatyti, išanalizuoti, aptarti ir pnš. Jų turėtų būti 2-5. Tyrimo tikslas ir uždaviniai

21. Tyrimo metodai turi būti parinkti tokie, kokius studentas pajėgus taikyti savo darbe: literatūros ir dokumentų analizė, stebėjimas, apklausa, eksperimentas, duomenų palyginimas, kitų tyrimų analizė (metaanalizė) Tyrimo organizacijoje aprašomi esminiai tyrimo organizavimo momentai: vieta, laikas, kontingentas, bendraautoriai Tyrimo metodai ir organizacija

22. Tai skyrius, be kurio negali būti parašytas joks mokslinis darbas. Jame analizuojama, ką šiuo klausimu yra parašę kiti autoriai. Be abejo, šiuo laiku tiesiog neįmanoma išanalizuoti ką parašė visi autoriai, todėl reikia atsirinkti kas svarbiausia ir naujausia. Galimi 3 literatūros šaltinių analizės būdai: Chronologinis; Atskirų autorių Probleminis Literatūros apžvalga

23. Kadangi studentai rašo daug referatų, keletą pastabų dėl literatūros studijavimo: Paieškos sistemų žinojimas bibliotekose ir internete Literatūros šaltinių paso sudarymas; Trigubas šaltinių skaitymas (pirmas etapas – susipažinimas, antras – analitinis ir paskutinis – citatų, kurios bus įtraukiamos į darbą sudarymas. Literatūros apžvalga 2

24. Gali būti vienas ar du atskiri skyriai (pvz. „Tyrimo rezultatų analizė” ir „Tyrimo rezultatų aptarimas”). Pirmame skyriuje („Tyrimo rezultatų analizė”) įdedami „sausi” tyrimo faktai, antrajame („Tyrimo rezultatų aptarimas”). Gauti rezultatai palyginami su ankstesniais tyrimais (diplominio darbo variantas) arba su kitų autorių analogiškais (panašiais) tyrimais. Tyrimo medžiaga labai glaustai iliustruojama paveikslėliais ar lentelėmis. Naudojama daugiskaita: „nustatėme”, „ištyrėme” (taip nurodoma bendradarbiavimas su vadovu, arba dar geriau beasmenes formas :„nustatyta”, „ištirta”. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

25. Išvados – svarbiausioji mokslinio darbo dalis. Tai atsakymas į darbo pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios – atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius bei gautus rezultatus, patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Išvados turi būti sunumeruotos, o jų skaičius turi atitikti uždavinių skaičių (pageidautina). Pasiūlymai rašomi tuoj po išvadų ir turi būti ne „nukabinti iš lubų”, bet išplaukti iš darbo. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

26. Jame tiksliai nurodomi tik tie literatūros šaltiniai, kuriais buvo pasinaudota rengiant darbą (atliekant literatūros šaltinių analizę ar lyginant tyrimų duomenis). Literatūros sąrašas atspindi studento sąžiningumą, kruopštumą, jo pagarbą kitų žmonių kūrybai. Nereikia manyti, kad darbo vertę nustato naudotų šaltinių skaičius. Ją daugiau sudaro mokslinis naujumas (metai), publikacijos vertė (mokslinis svoris), kalba. Jis turi būti sunumeruotas eilės tvarka pagal alfabetą. Laikraščiai ir žurnalai daugeliu atveju nelaikomi mokslinais šaltiniais. Moksliniai šaltiniai tai - straipsniai recenzuojamuose žurnaluose ar duomenų bazėse bei mokslinės monografijos Literatūros sąrašas

27. Mokslinio darbo įforminimas • Antraštinis lapas • Darbo turinys. • Teksto pavyzdžiai • Nuorodų žymėjimas • Lentelės • Paveikslai • Literatūros sąrašas

28. DARBO TURINYS • Įvadas 3 • Literatūros apžvalga 5 • 1.1. Prostitucija senovėje 9 • 1.2 Prostitucijos legalizavimo problema Lietuvoje ir pasaulyje 15 • 2. Tyrimo metodologinė dalis 18 • 3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas 20 • 4. Išvados 28 • Literatūros sąrašas 31 • Priedai 33

29. Lentelės pavyzdys Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 1 lentelė

30. Paveikslo pavyzdys

31. Citavimo pavyzdžiai • Galima nurodyti tik autoriaus pavardę ir šaltinio išleidimo metus Pvz. Širka (1995) teigė, kad...; • Jei autorius yra organizacija minimas tik organizacijos pavadinimas ir metai pvz. (Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, 1999) • Pateikiant tikslią citatą nurodomas tikslus šaltinio puslapis pvz. (Bartkienė, 1996, p.198) ; • Galima nurodyti tik šaltinio numerį ir puslapį (1,5);

32. Literatūros sąrašo pavyzdžiai • Būtina literatūros sąrašo sudarymo sąlyga yra ta, kad kiekvienas cituotas ar aptartas šaltinis turi būti nurodytas literatūros sąraše ir atvirkščiai – kiekvienas literatūros sąraše paminėtas šaltinis turi būti paminėtas darbo tekste. • Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, priklausomai nuo darbo pateikimo rašmenų. Jie sudaromi atskirai.

33. Literatūros sąrašo pavyzdžiai 2 • Knygos aprašymas tarptautiniu standartu • Balsytė D. Aukime sveiki.- Vilnius, 1998.-73 p. • Knygos aprašymas amerikietišku standartu • Balsytė D.(1998) Aukime sveiki.Vilnius: Mokslas • Straipsnio iš žurnalo aprašymas tarptautiniu standartu • Balsytė D. Aukime sveiki// Sveikatos apsauga, 1998, Nr.5, p.15-16 • Straipsnio iš žurnalo aprašymas amerikietišku standartu • Balsytė D.(1998) Aukime sveiki.- Socialiniai mokslai: sociologija, 2 (3) 47-55.

34. Mokslinio darbo pristatymas (gynimas) • Mokslinis darbas pristatymas vyksta dažniausiai viešai, mokslinėje konferencijoje arba gynimo mokslinėje institucijoje metu, kurioje dirba vadovas, katedros posėdžio metu. • Tokiu atveju mokslinis darbas pateikiamas spausdintas ir įrištas. Darbas įteikiamas daug anksčiau nei ginamas, svarstomas. Būtina pateikti darbą nevėluojant. • Jis dažnai ginamas komisijos (ne mažiau 3 žmonių komisijoje). Gynimo metu išklausomas 10 min. pranešimas, atsakymai į pateiktus klausimus, dažnai perskaitoma recenzento ir/ar oponento pastabos

35. Mokslinio darbo pristatymas (gynimas 2) • Gynimo metu perskaitoma įžanga (įvado santrauka); • Tyrimo objektas, tikslai ir uždaviniai; • Tyrimo metodai ir organizacija; • Pristatomi esminiai tyrimo rezultatų aspektai; • Perskaitomos išvados; • Atsakoma į klausimus, recenzento ir /ar oponento pastabas. • Padėkojama komisijai ir vadovui.

36. Klausimai apmąstymui • Kokias asociacijas jums sukelia žodis mokslas? • Kokius mokslinius tyrimus jau esate atlikę vidurinėje mokykloje, gimnazijoje akademijoje? • Kokie moraliniai, teisiniai apribojimai taikomi tiriant žmones, jų socialine elgsena? • Kokius žinote sociologinius tyrimus Lietuvoje ir pasaulyje? Pasidomėkite Vilniaus universiteto, Vytauto didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto sociologų moklsiniais tyrimais

37. Apibendrinimas