MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

1. MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS TELŠIŲ SPECIALIOJI MOKYKLA 2011-2012 m. m.

2. Sritis 4. Pagalba mokiniui.

3. Temos 4.1. Rūpinimasis mokiniais, 4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba, 4.4. Pagalba planuojant karjerą, 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas.

4. Veiklos rodikliai 4.1.1. Bendroji rūpinimosi politika, 4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida, 4.2.1. Pagalba mokantis, 4.2.2. Psichologinė pagalba, 4.2.3. Socialinė pagalba, 4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą, 4.4.3. Profesinis konsultavimas ir informavimas, 4.5.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba mokantis, 4.5.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika.

6. Apklausoje dalyvavo 17 pedagogų, 18 moksleivių, 14 moksleivių tėvų.

7. Mokykloje yra mokinių informavimo apie pagalbą mokiniams ir jų apsaugą nuo prievartos, nusikalstamumo ir žalingų įpročių sistema. • Dauguma pedagogų mano, kad mokykloje yra aiškūs susitarimai dėl žalingų įpročių, patyčių prevencijos vykdymo, susitarimai dėl mokymosi pagalbos silpniau besimokantiems.

8. Mokykloje sukurta saugi aplinka (įrengtos vaizdo kameros). • Savigarba, pasitikėjimas savimi, savarankiškumas ir gebėjimas gyventi su kitais ugdomi per pamokas, klasės bei popamokinėje veikloje. • Mokiniui sudaromos palankios sąlygos saviraiškai ir savarankiškumui reikštis – dalyvauti projektų veikloje, renginiuose ir akcijose.

9. Mokytojai, pagalbą teikiantys specialistai ir tėvai bendradarbiauja teikdami besimokančiam mokiniui pagalbą. • Užtikrinamas emocinis saugumas daugumai mokinių – jie padrąsinami prašyti mokytojo, klasės draugų pagalbos. • Mokiniai skatinami laikytis nustatytų taisyklių. • Kuriama teigiama atmosfera klasėje, mokiniai dalyvauja kuriant elgesio per pamoką taisykles. • Beveik visi mokytojai, specialistai padeda mokiniams skatindami juos.

10. Nuolatos per mokytojų posėdžius išsamiai aptariamas pagalbos mokiniui mokantis veiksmingumas, numatomi konkretūs veiksmai padėčiai gerinti. • Pagalba mokantis teikiama sistemingai: mokymo metodai parenkami, mokymas diferencijuojamas ir individualizuojamas atsižvelgus į mokinių gebėjimus ir galimybes. • 89% apklaustų moksleivių teigia, kad mokyklos mokytojai visuomet padeda, papildomai paaiškina tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi mokytis.

11. Dauguma mokinių tėvų yra patenkinti mokykla ir mokytojais. Jie mano, kad mokytojai reikalauja iš vaiko pagal gebėjimus, įvertinimai atitinka pasiekimus. • Tėvai įsitikinę, kad mokytojai padeda vaikams, turintiems mokymosi sunkumų.

12. Visi mokiniai turi galimybę reikšti savo nuomonę, poreikius bei problemas individualiai, per klasių diskusijas bei visų mokinių susirinkimus. • Mokykloje trūksta pagalbą teikiančių specialistų komandos – nėra psichologo, kurio pageidauja kai kurie mokinių tėvai ir mokyklos pedagogai.

13. Pedagogai padeda gerinti psichologinį klasės klimatą, siūlo įvairių prevencijos priemonių ir jas taikydami moko pačius mokinius spręsti savo problemas. • Atsirandančios problemos sprendžiamos Vaiko gerovės komisijoje: sprendimai visada priimami dalyvaujant pačiam mokiniui ir /ar jo tėvams (globėjams), klasės vadovams, mokytojams, administracijai ir (jei būtina) – dalyvaujant kitiems (išorės) specialistams.

14. Mokytojų teigimu, jiems nelengva dirbti su probleminio elgesio mokiniais. • Dauguma pedagogų supranta, kokie ženklai liudija, kad vaikas patiria smurtą (fizinį, emocinį, seksualinį). • Sunkiau sekasi atpažinti vaiko suicidinių polinkių ženklus. • Dažniausiai socialinė pagalba teikiama pavieniui.

15. Mokykloje socialinės pagalbos teikimo formos dažniau yra individualus darbas su mokiniu, sprendžiant problemas, konsultuojant tėvus (globėjus). • Paisoma konfidencialumo principo. • Į vaiko gerovės komisiją pedagogai neskuba kreiptis. • Jei problemų sprendimai vyksta komandoje – visada jie priimami dalyvaujant pačiam mokiniui ir/ar jo tėvams (globėjams), klasės auklėtojui, mokytojams, administracijai ir, jei būtina, specialistams iš išorės (vaikų teisių apsaugos tarnybos, nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistams).

16. Darbas grupėje – gyvenimo įgūdžių ugdymas – dažniau vyksta popamokiniu metu. • Vykdomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti aplinkos poveikio mokinio savijautai, mokymuisi svarbą. • Organizuojamos akcijos, skatinančios mokinių pozityvaus elgesio pokyčius bei socializaciją. • Visais metais dalyvauta švietimo skyriaus, savivaldybės organizuojamuose prevenciniuose projektuose (išskyrus šiuos metus, nes jų nebuvo paskelbta).

17. Mokykla profesinį švietimą vykdo neplaningai. • Mokiniai informacijos apie profesinį švietimą gauna iš klasės vadovų, dalykų mokytojų. • Mokiniai skatinami galvoti apie profesinę ateitį ir jos tikslingai siekti. • Mokykloje sukaupta informacija profesinio švietimo klausimais yra fragmentiška, nepakankamai išsami, retai atnaujinama. • Tik dalis mokinių susipažinę su profesijomis, jų paklausa bei specialybių įsigijimo galimybėmis. • Tik kartais mokiniai konsultuojami individualiai.

18. Tėvų nuomone mokykla nesuteikia aiškios informacijos apie vaiko tolimesnio mokymosi galimybes. • Daugiau kaip pusė apklaustų mokinių nežino, kur mokysis baigę mokyklą. • Mokytojų nuomone, profesinis informavimas vyksta, bet jį dar reikia tobulinti.

19. Yra sukurta tėvų informavimo ir abipusio bendradarbiavimo sistema, tačiau ji veikia nepakankamai veiksmingai, kadangi tik nedidelė dalis tėvų domisi vaikų mokymusi, pasyviai dalyvauja priimant sprendimus mokymosi klausimais. • Dauguma tėvų patenkinti mokymo kokybe, jiems pakanka informacijos apie vaiko mokymąsi.

20. Dalis 10 b klasės mokinių tėvų ar globėjų pageidauja, kad į ugdymo planą būtų įtrauktos lietuvių kalbos ir matematikos pamokos ir būtų skiriamos namų darbų užduotys. • Daugelis apklaustų tėvų teigia, kad klasės auklėtojai sudaro galimybes tėvams aktyviai įsitraukti į klasės gyvenimą. • Tėvai, skatinami pedagogų, bendradarbiauja sprendžiant jų vaikų ugdymo klausimus, tačiau mažai dalyvauja vaiko klasės gyvenime.

21. Mokykloje organizuojami visuotiniai ir klasių tėvų susirinkimai, individualūs susitikimai su klasių vadovais, dalykų mokytojais ir kitais specialistais, tačiau juose dalyvauja mažiau negu pusė mokinių tėvų. • Tėvai supažindinami su pagrindiniais mokyklos dokumentais apie mokinių mokymąsi ir informuojami apie mokykloje dirbančius pagalbos specialistus ir galimybes juos pasiekti.

22. Vertinimo šaltiniai: pamokų tvarkaraščiai, ugdymo planas, klasės vadovo planai, Vaiko gerovės komisijos posėdžių protokolai. • Vertinimo metodai: dokumentų analizė, apklausa, anketavimas, pokalbis, stebėjimas.

30. MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMĄ ATLIKO Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė: • V. Novikienė, • V. Liekienė, • L. Janušaitė, • D. Vėlavičienė.