Žinduoliai

1. Žinduoliai Parengė VB-II grupė

2. Žinduoliai Bangininiai Primatai Šikšnosparniai Žinduoliai Plėšrieji Graužikai Kanopiniai

3. Žinduoliai • Dauguma žinduolių yra gyvagimdžiai. Didžiumos jų, vadinamų placentiniais, gemalas auga motinos gimdoje. Maistu ir deguonimi jieaprūpinami per specialų organą, placentą, ir gimsta jau gerai išsivystę. Kitų žinduolių, vadinamų sterbliniais, naujagimiai būna dar neišsivystę ir šliaužia į specialią sterblę, kur saugiai auga ir stiprėja. Kloakiniai žinduoliai nepaprasti tuo, kad jie neveda jauniklių, o deda kiaušinius.        Žinduoliai yra stuburiniai, tai reiškia, kad jų skeletas turi stuburą, sudarytą iš atskirų kaulų, vadinamų slanksteliais. Širdį ir plaučius gaubia krūtinės ląsta, o kaukolė saugo smegenis. Kai kurių žinduolių skeleto dalys pritaikytos savitam jų gyvenimo būdui, pvz., jūrų žinduoliai vietoje kojų turi plaukmenis.        Žinduoliai paprastai turi gerai išvystytą regėjimą, klausą, uoslę, skonį bei lytėjimą. Šios juslės jiems padeda pasirūpinti maisto, išvengti plėšrūnų, rasti porą ir dar daug ko. Jutimo organai dažniausiai yra galvoje, netoli smegenų.

4. Šikšnosparniai • Tai vieninteliai skraidantys žinduoliai. Jie skrenda odiškais sparnais ir ore gali daryti staigius posūkius bei įspūdingus apsisukimus. Dauguma šikšnosparnių dieną praleidžia kabėdami žemyn galva ir yra nepasiekiami plėšrūnams. Naktį jie atkunta skrydžiams ir maisto medžioklei.

5. Šikšnosparniai • Kai kurie šikšnosparniai ieško maisto ir orientuojasi tamsoje pasitelkę echolokaciją. Jie skleidžia aukšto dažnio garsus, kurie atspindi, tiksliau, aidu grįžta nuo artimiausių objektų ir tada juos pagauna šikšnosparnio ausis. Šikšnosparniai ultragarsų aidu naudojasi, kad surastų grobį ir išvengtų kliūčių.

6. Primatai •         Žmonės, beždžionės, žmogbeždžionės, loriai, ilgakulniai ir lemūrai – visi jie priklauso primatų būriui, kuris apima maždaug 200 rūšių. Šie žinduoliai turi palyginti dideles smegenis, dėl to jų psichika yra gerai išsivysčiusi ir jie lengvai išmoksta naujų įgūdžių

7. Primatai Daugelio primatų pirmas pirštas atsilenkia: tai reiškia, kad jie gali užlenkti nykštį skersai delno ir prispausti prie likusių pirštų, vadinasi, gali tvirtai suimti daiktus. Kai kurie iš jų gali atlenkti ir didžiuosius kojų pirštus. Dauguma primatų gyvena medžiuose, jų akys nukreiptos į priekį, todėl jie gali tiksliai nustatyti atstumą tarp šakų.

8. Graužikai ir triušiai • Tai yra didelė smulkių ir vidutinio dydžio žinduolių grupė, apimanti tokias grupes kaip voverės, žiurkės ir bebrai. Iš viso yra apie 1800 graužikų rūšių, jie sutinkami visame pasaulyje ir įvairiausiuose biotipuose.

9. Graužikai ir triušiai • Dauguma jų minta augalais ir turi porą kandžių, kuriais gali atkąsti net ir kiečiausio maisto. Cypliai, triušiai ir kiškiai – tai kita klestinti augalėdžių žinduolių grupė, vadinama kiškiažvėriais. Jie taip pat turi kandžius augaliniam maistui kramtyti.

10. Plėšrieji žinduoliai Šis mėsa mintančių žinduolių būrys apima šuninius, lokinius, meškėninius, kiauninius, mangustas, viverinius, hieninius ir katininius žinduolius. Dauguma plėšrūnų turi puikiai išvystytą regėjimą, klausą ir uoslę, kad galėtų rasti auką, kol dar jų nepastebėjo. Vikrūs kūnai leidžia jiems pagauti grobį sunaudojant labai mažai energijos. Tačiau pagrindinis bruožas skiriantis plėšriuosius nuo kitų žinduolių, yra tas, kad jie turi specialius dantis, kuriais gali atplėšti mėsą nuo kaulų taip, kaip žirklės atkerpa popierių. Kai kurie plėšrieji žinduoliai prisitaikė misti ir kitokiu maistu, pvz., sėklomis, vaisiais, šaknimis ir vabzdžiais. • Leopardai • Gepardai • Vilkai • Lokiai • Tigrai • Pumos • Liūtai

11. Leopardai (Panthera pardus) Tai pantera, plėšrus kačių šeimos žinduolis. Paplitęs Afrikoje (į pietus nuo Sacharos), P. Azijoje, V. Rytuose. Kūno ilgis su uodega iki 3 m, patinų masė iki 75 kg, patelės mažesnės. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis, kurios gerai paslepia leopardą tarp medžio šakų ir aukštoje žolėje ant žemės. Indijoje kartais aptinkami juodi leopardai. Leopardai  mėgsta drybsoti ant šakų tykodami grobio. Kartais leopardai ant pro šalį einančios aukos šoka tiesiai iš medžio.Jie įsitempia sumedžiotą gyvūną į medį ir įspraudžia į tarpušakį. Minta elniais, ožiais, avinais, antilopėmis, pavianais, paukščiais, graužikais, gyvatėmis, kartais puola naminius gyvulius (avis, arklius, šunis). Leopardžių nėštumas trunka ~ 3 mėn. Veda po 1 – 3 jauniklius. Leopardo jaunikliai patys turi išmokti savimi pasirūpinti ir, kol sulaukia 18 mėn. – 2 metų amžiaus, yra priklausomi nuo motinos.

12. Gepardai (Acinonyx jubatus) Tai kačių šeimos plėšrusis žinduolis. Gyvena Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos, V. Rytuose, pietvakarių Azijoje iki Indostano žole apaugusiose vietose ir pusdykumėse. Kūno ilgis su uodega iki 2,3 m ilgio, 1 m aukščio, apaugęs lygiais trumpais plaukais, gelsvas, su nedidelėmis juodomis dėmėmis. Kojos ilgos, tvirtos, nagai dideli, neįtraukiami.  Minta smulkiomis antilopėmis, graužikais ir paukščiais. Gepardai gali greitai bėgti liekno kūno, ilgų kojų ir spyruokliuojančio stuburo dėka; trumpus nuotolius iki 110 km per valandą. Senovės Indijoje ir Irane buvo naudojamas antilopių medžioklėse.

13.   Vilkai (Canis lupus) Tai didžiausias šunų šeimos plėšrusis žinduolis. Paplitęs rytinėje Europoje, Kanadoje, Euroazijoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Kūno ilgis su uodega iki 1,8 m, masė 32 – 50 kg, kartais iki 80 kg. Kailis juosvai pilkas, gyvenančių tundroje – šviesesnis, dykumose – su gelsvu atspalviu. Gyvena įvairiuose landšaftuose, labiau mėgsta stepes, pusdykumes, tundras, miškastepes. Vilkai gyvena grupėmis, kurios vadinamos gaujomis arba rujomis. Rują gali sudaryti nuo 5 iki 20 vilkų, kuriame vadovauja stipriausias patinas.

14. Vilkai (Canis lupus) Guolį įsirengia po išvirtusių medžių šakomis, uolų plyšiuose, netoli vandens. Minta kanopiniais žinduoliais (bizonais, briedžiais, avijaučiais), kiškiais, šunimis, smulkiais graužikais. Jie visą laiką medžioja, tad bastosi iš vienos vietos į kitą vorele: persekiodami elnią, gali sukarti 1000 km. Vilkės veda 3 – 7 jauniklius. Vilkiukai subręsta 2 – 3 gyvenimo metais. Vilkai gyvena ~ 15 metų. Lietuvoje vilkų ypač daug buvo XVII a. Ir XIX a. pr. Vėliau, sumažėjus miškų ir pasmarkėjus medžioklei, jų labai sumažėjo; 1983 buvo ~ 250

15. Lokiai (Ursidae) • Rudieji lokiai (Ursus arctos) • Baltieji lokiai (Thalarctos maritimus) Tai meškos, plėšriųjų žinduolių šeima. 4 gentys, 7 rūšys. Paplitę Euroazijoje, šiaurės Afrikoje, šiaurės ir pietų Amerikoje. Kūno ilgis iki 3 m.  Kūno sudėjimas tvirtas. Vaikščiodami remiasi visomis letenomis. Letenos su ilgais nagais. Galva didelė, snukis pailgas. Akys mažos. Uodega trumpa. Iltys ir krūminiai dantys dideli, su plačiais, plokščiais vainikais. Plaukai tankūs, su šiurkščiu poplaukiu. Uoslė gera. Lengvai vaikšto žeme, gerai laipioja ir plaukioja. Aktyvūs daugiausia naktį. Minta augaliniu ir gyvuliniu maistu. Šalto ir vidutinio klimato srityse žiemą įsirengia guolį ir įminga; tuo metu naudoja kūne sukauptus riebalus. Nėštumas 6 – 9 mėnesiai. Veda 2 – 3 labai mažus jauniklius. Gyvena 30 – 40 m. Dažnai laikomi zoologijos soduose, dresuoti demonstruojami cirkuose. Plačiausiai paplitęs rudasis lokys. Baltasis lokys gyvena Arktyje, baribalas (juodasis lokys) - šiaurės Amerikos miškuose.

16. Rudieji lokiai (Ursus arctos) Rudasis lokys dar žinomas grizlio vardu laikomas pavojingu nenuspėjamu plėšrūnu. Jis yra trumparegis, todėl ieškodamas maisto pasikliauja jautria uosle. Šis lokys gyvena P. Europos kalnuose, Azijoje, Š. Amerikoje, Afrikoje. Aukštis ties gogu iki 1,2 m; kūno ilgis iki 2,8 m. Kailis nuo gelsvos iki tamsiai rudos spalvos. Krūtinėje kartais būna balta dėmė. Gyvena dideliuose miškuose, dažniausiai arti upelių, prie kirtimų. Nėštumas ~ 7mėn. Kas antri metai veda po 2 – 3 jauniklius.

17. Baltieji lokiai (Thalarctos maritimus) Tai lokių šeimos plėšrusis žinduolis, patyręs medžiotojas. Gyvena Arktyje – toliausiai į šiaurę esančiose Š. Amerikos, Europos bei Azijos srityse ir didžiuliuose užšalusio vandenyno plotuose aplink Šiaurės ašigalį. Baltasis lokys – didžiulis gyvūnas; patelės gali sverti 300 kg ir daugiau, tačiau patinų svoris yra dvigubai ar daugiau didesnis. Kūno ilgis iki 2,5 m, aukštis ties gogu iki 1,6m. Kailis baltas, gelsvo atspalvio, letenos plačios, plaukuotais padais. Kaklas ištįsęs. Ausys trumpos. Gyvena ant plūduriuojančių ledų, gerai plaukioja ir nardo.

18.     Tigrai (Panthera Tigris) Tai didžiausi ir stipriausi kačių šeimos plėšrieji žinduoliai. XX a. pradžioje Azijos miškuose gyveno šimtai tūkstančių tigrų. Medžioklė ir miškų naikinimas tragiškai sumažino jų skaičių. Dauguma šių žvėrių gyvena pietų ir pietryčių Azijoje, Pakistane, Indijoje, Indokinijoje, Indonezijoje, Kinijoje, Malajų salyne ir rytų Sibire. Kūno ilgis su uodega iki 3,75 m, aukštis ties gogu iki 1,2 m, masė iki 270 kg. Ausys trumpos. Nugara ir šonai rudi, gerklė ir pilvas balti, su juodomis skersinėmis juostomis. Šių gyvūnų spalva ir dydis įvairuoja priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

19. Tigrai (Panthera Tigris) Nėštumas ~ 100 dienų. Tigrė veda jauniklius bet kuriuo metų laiku. Vadoje būna nuo 2 iki 6 tigriukų. Pirmąsias 10 dienų jie būna akli, patelė žindo jauniklius iki 8 savaičių. Tik pasiekę maždaug 18 mėnesių amžių, jie gali savarankiškai medžioti, tačiau pasilieka su motina 2 ar 3 metus. Patinas auginant tigriukus nedalyvauja. Svetimas patinas gali papjauti jauniklius, jei užima jų tėvo teritoriją. Tigriukams žuvus, tigrė vėl pradeda rujoti. Tigrai yra saugomi, įtraukti į tarptautinę Raudonąją knygą.

20. Pumos (Felis concolor) Tai kačių šeimos plėšrusis žinduolis. Paplitusi Amerikoje, Meksikoje. Gyvena žemumų pelkėse, miškuose, žole apaugusiose lygumose, kalnuose, aukštyje iki 4500 m, rečiau stepėse. Kūno ilgis su uodega iki 2,6 m, masė ~ 100 kg. Kailis rausvai geltonas (jauniklių – su tamsiomis dėmėmis, kurios per pirmuosius gyvenimo mėnesius išnyksta), nugara tamsesnė, pasmakrė beveik balta, uodega tamsi.  Aktyvi prieblandoje ir naktį. Minta vidutinio dydžio ir smulkiais stuburiniais gyvūnais. Pagrindinis šio slapuko medžiotojo grobis yra elniai.  Veda 2 – 3 jauniklius. Puma ilgai buvo persekiojama ir medžiojama, o dabar yra saugoma.

21. Liūtai (Panthera Leo) Tai kačių šeimos plėšrieji žinduoliai. Tai didžiausia Afrikos katė. Kvartero pradžioje buvo paplitęs beveik visoje Afrikoje, P. v. Azijoje ir P. Europoje. Dabar išliko Afrikoje (į pietus nuo Sacharos) ir Indijoje. Saugomas draustiniuose, nac. parkuose. Patinų kūno ilgis su uodega iki 3 m, aukštis ties mentėmis iki 1,2 m, masė iki 280 kg. Patelės mažesnės. Plaukai smėlio spalvos, trumpi, suaugusių patinų galva, kaklas, krūtinė, kartais ir pilvo apačia apaugę ilgais karčiais. Jaunikliai dėmėti. Liūtai gyvena žolėtose lygumose ar krūmynuose šeimyninėmis grupėmis, kurios vadinamos praidais. Praidą sudaro iki 3 patinų, 15 patelių ir jų jaunikliai. Aktyvūs temstant ir naktį. Kasdien miega maždaug po 21 valandą.

22. Kanopiniaižinduoliai Kai kurių žinduolių kojų pirštai baigiasi kieta danga, vadinama kanopa. Kanopos sudarytos iš keratino – tos pačios medžiagos, kaip ir nagai. Labai seniai visi kanopiniai turėjo penkis pirštus, tačiau evoliucijos eigoje nustojo naudotis keliais pirštais ir tai leido jiems greičiau bėgioti. Kanopiniai žinduoliai skirstomi pagal tai, kokį skaičių veiklių pirštų jie turi: nelyginį – vieną ar tris, ar lyginį – du ar keturis (nelyginį pirštų skaičių turintieji vadinasi neporakanopiniais, lyginį – porakanopiniais). Vieninteliai kanopiniai, tebeturintys visus penkis veiklius pirštus, yra drambliai. • Drambliai • Elniai • Hipopotamai • Zebrai • Ožiai

23. Drambliai (Elephantidae) Tai straublinių būrio žinduolių šeima. Jie yra didžiausi sausumos žinduoliai. 2 rūšys: indiškasis dramblys (Elephas maximus), paplitę Indijoje, Šri Lankoje, Indokinijoje, pietryčių Azijoje; ir afrikinis dramblys (Loxodonta africana), paplitęs Afrikos savanose. Drambliai gyvena žolėtose lygumose ir retmiškiuose, upių slėniuose ir pelkėse. P. Azijoje prijaukinti drambliai naudojami darbui. Jau tūkstančiai metų, kai žmonės dresiruoja dramblius kilnoti, stumti ir tempti sunkius daiktus. Drambliai kartais išmokomi iltimis kelti sunkius rąstus ir miško darbuose naudojami vietoj automobilinio krautuvo. Dramblių šeimai priklauso ir mamutas, ledynmetyje gyvenęs Europoje, Sibire ir Š. Amerikoje. Drambliai užauga iki 3,5 m aukščio, masė iki 4,5 – 6 t. • Afrikiniai drambliai (Loxodonta africana) • Azijiniai drambliai (Elephas maximus)

24. Afrikiniai drambliai (Loxodonta africana) • Jis gyvena savanų lygumose, miškuose ar pusdykumėse. Jis yra stambesnis ir sunkesnis negu jo azijinis pusbrolis, o jo ausys didesnės ir apvalesnės. Suaugę patinai gali sverti iki 6 tonų, tai yra apie 80 kartų daugiau už vidutinį suaugusį žmogų. Straublys iki 2,1 m. Skirtingai nuo azijinių dramblių, afrikinių dramblių nugara nuolaidi. Jų straublyje yra dvi į pirštą panašios ataugos, kuriomis jie lyg pirštais suima daiktus.

25. Azijiniai drambliai (Elephas maximus) Jie yra mažesni už afrikinius dramblius. Jų kūno forma kiek skiriasi nuo afrikinių dramblių: nugara išlenkta, mažesnės ausys, o ant straublio tik viena panaši į pirštą išauga. Turi 4, o ne tris nagus ant užpakalinių kojų. Kūno ilgis iki 3,6 m, aukštis ties gogu iki 3,2 m. Patinų iltys kartais būna didelės, o patelių jos arba mažos, arba ilčių visai nėra. Azijinio dramblio patelė paprastai nešioja jauniklį apie 20 mėn., bet kartais iki vienintelio jauniklio gimimo nėštumas gali trukti daugiau kaip du metus. Azijiniai drambliai gyvena 70 m, bet kartais sulaukia 80. Jie gyvena bandomis, kurias sudaro artimai giminingi individai, vadovaujami vyresnės patelės. Karščiausiu dienos metu banda ilsisi, o likusį laiką praleidžia maitindamiesi augaliniu maistu. Azijiniai drambliai daugiausia gyvena miškuose, misdami žole ir lapais. Kaip ir afrikiniai drambliai, jie naudojasi straubliu kaip įrankiu, išraudami augalus ar nuplėšdami medžių šakas. Azijiniai drambliai prijaukinami ir naudojami kaip darbiniai gyvuliai jau daugiau kaip 4000 metų. Nors paskutiniais metais laukinių azijinių dramblių skaičius sumažėjo, jie vis dar gaudomi ir dresuojami.

26. Elniai (Cervidae) Tai atrajotųjų pobūrio šeima. 8 pošeimiai: kabargos (Moschidae), vandeniniai (Hydropotinae), muntžakai (Muntiacinae), stirnos (Capreolinae), amerikiniai (Odocoileinae), briedžiai (Alcinae), šiauriniai (Rangiferinae), tikrieji (Cervinae). Paplitę Euroazijoje, šiaurės Afrikoje, šiaurės ir pietų Amerikoje, Malajų salyne, aklimatizuoti N. Zelandijoje ir Australijoje. Stambiausias yra briedis (aukštis ~ 200 cm, masė iki 380 – 540 kg), mažiausias – paprastasis pudu (aukštis ~ 35 cm, masė 7 – 10 kg). Lengvo sudėjimo, ilgomis kojomis. Patinai (išskyrus vandeninį elnią ir kabargą) turi ragus, raguotos ir šiaurės elnių patelės.

27. Šiaurės elniai (Rangifer tarandus) Tai elnių šeimos porakanopinis žinduolis. Paplitęs Š. Europoje, Š. Azijoje, Grenlandijoje ir Š. Amerikos tundroje, lygumų ir kalnų taigoje (Š. Amerikoje gyvenančio šiaurinio elnio rasės vadinamos karibaus vardu). Patinų kūno ilgis 1,2 – 2,2 m, aukštis ties mentėmis iki 1,4 m, uodegos iki 21 cm, masė iki 220 kg. Patelės mažesnės. Šiaurinis elnias apaugęs tankiais plaukais.

28. Stirnos (Capreolus Capreolus) Tai elnių šeimos porakanopinis žinduolis. Paplitusi Europoje, V. Azijoje, Kaukaze, C. Azijoje, P. Sibire, Mongolijos kalnuose, Tolimuosiuose Rytuose (iki 60 laipsnių šiaurės platumos). Kūno ilgis iki 1,5 m, aukštis ties pečiais iki 1 m; patinų kūno masė iki 55 kg, patelės mažesnės. Grakščios kūno sandaros. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ilgio ragus. Kojos ilgos, lieknos, uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė (”veidrodėlis”).

29. Hipopotamai (Hippopotamidae •      Tai begemotai, porakanopinių būrio neatrajojančių žinduolių šeima. 2 rūšys. Sistematiškai artimi kiaulėms. Paplitę Afrikoje, pliocene ir pleistocene gyveno Europoje ir Azijoje. Kūnas masyvus, beveik plikas. Galva didelė, ausys mažos, žiotys plačios, su ilgomis apatinėmis iltimis. Kojos keturpirštės, trumpos. • Mažieji begemotai (Chaeropsis liberiensis) • Didieji begemotai (Hippopotamus amphibius

30. Mažieji begemotai (Chaeropsis liberiensis) Skirtingai nuo didžiojo begemoto, mažasis begemotas gyvena vakarų Afrikos tropiniuose miškuose prie upių, pavojaus metu slepiasi tankumynuose. Jis panašus į miniatiūrinę didžiojo begemoto kopiją, tačiau jo burna siauresnė, o kūnas – lieknesnis. Kūno ilgis be uodegos iki 1,7 m, masė iki 275 kg. Mažieji begemotai minta lapais ir nukritusiais vaisiais. Aktyvūs naktį. Nuo pavojaus slėptis jie bėga į vandenį, tačiau daugiausia laiko praleidžia sausumoje. Retas.

31. Didieji begemotai (Hippopotamus amphibius)  Didysis begemotas yra vienas didžiausių Afrikos žinduolių. Jis gyvena didesniosiose Afrikos upėse. Jo statinės formos kūnas gali sverti daugiau kaip 3 tonas. Kūno ilgis be uodegos iki 4 m, aukštis iki 1,5 m. Dideliuose apatiniuose žandikauliuose stirkso pora ilčių, kurių ilgis gali siekti 50 cm.

32.         Zebrai (Eguus) • Tai arklių šeimos neporakanopinių žinduolių grupė. 3 rūšys: kalninis (Eguus zebra), dykuminis, arba Grevio (E. grevyi) ir stepinis, arba kvaga. Paplitę Afrikoje. Kūno ilgis 2 – 2,4 m, aukštis ties gogu 1,2 – 1,4 m, masė iki 350 kg. Uodega iki 57 cm ilgio, jos gale - ilgesnių plaukų kuokštas. Šviesiai pilki arba rusvi su skersiniais rudais arba juodais dryžiais. Gyvena nedidelėmis bandomis. Minta žole. Veda 1 – 2 jauniklius. Prijaukinami sunkiai, tačiau nelaisvėje jaučiasi gerai, nuolat veisiasi.

33. Ožiai (Capra) • Tai dykaragių šeimos porakanopinių žinduolių gentis. 8 rūšys. Paplitę P. Europoje, pietvakarių ir centrinėje Azijoje, šiaurės rytų Afrikoje. Masė iki 100 kg. Patinai stambesni už pateles, su dideliais lenktais, rečiau spirališkai raitytais ragais, barzdoti. Analinės angos šonuose yra liaukos, kuriose gaminasi aštraus kvapo išskyros. Uodega trumpa. Plaukai šiurkštūs, žiemą tankūs. Patelės turi du spenius. Ožiai gyvena bandomis aukštuose kalnuose iki amžinojo sniego ribos, lengvai kopinėja stačiomis uolomis. Minta žole ir krūmais. Poligamai. Rudenį patinai rungiasi dėl patelių. Veda 1 – 2 jauniklius.

34. Bangininiai • Tai ruoniai, banginiai ir delfinai. Prieš milijonus metų ruonių, banginių ir delfinų protėviai paliko sausumą ir apsigyveno jūroje. Jų kūnai prisitaikė prie vandens aplinkos, tapo glotnūs ir aptakūs, o jų galūnės išsivystė į irklo formos plaukmenis. Po oda šie jūros žinduoliai turi riebalų sluoksnį, vadinamą varveliu, kuris gerai saugo šilumą. Didelę gyvenimo dalį jie praleidžia po vandeniu, kur ieškodami maisto dažnai paneria labai giliai. Tačiau dėl to, kad turi plaučius, o ne žiaunas kaip žuvys, privalo nuolat išnirti į vandens paviršių įkvėpti oro.

35.       Delfinai (Delphinidae) • Tai dantytųjų banginių pobūrio šeima. Jų yra ~ 50 rūšių. Gyvena šiltosios ir vidutinės klimato juostos jūrose. Kūnas aptakus, pritaikytas greitam plaukimui (pvz., afalinos greitis – iki 50 km/h), iki 10 m ilgio; patinai stambesni už pateles. Turi nugaros peleką. Kaukolė asimetriška. Dantys kūgiški aštriomis viršūnėmis; viršutinių ir apatinių dantų būna nuo 40 (orka) iki 260 (paprastasis delfinas). Plaukioja būriais. Jie turi iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro. Minta daugiausia žuvimis ir galvakojais moliuskais. Orientacijai vandenyje ir grobiui surasti naudojasi garso lokacija. Sudėtingos psichikos, okeanariumuose lengvai išdresuojami.

36. Ruoniai (Phocidae) •    Tai tikrieji ruoniai, irklakojų žinduolių būrio šeima, 12 genčių, ~ 20 rūšių. Paplitę daugiausia šaltosiose jūrose. Neturi išorinių ausų; tuo skiriasi nuo ausytųjų ruonių. Dauguma rūšių ant ledo įsirengia gulyklas, jose veisiasi ir šeriasi. Minta vėžiagyviais, moliuskais, žuvimis. Veda 1 jauniklį. Jis gimsta su tankiais, ilgais, minkštais plaukais. Medžiojami riebalams ir odai; daugumos rūšių medžioklė ribojama.

37. Žinduoliai Ačiū, už d ėmesį!