1 / 5

Pagrindinės problemos, su kuriomis susidu r ia prevencinių programų rengėjai

Pagrindinės problemos, su kuriomis susidu r ia prevencinių programų rengėjai. Lektorius: Doc. dr. Rokas Uscila . Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro Nusikaltimų aukų socialinės ir teisinės apsaugos programos vadovas Tel. (+370 5) 2496057 El. p. rokas@nplc.lt.

miles
Download Presentation

Pagrindinės problemos, su kuriomis susidu r ia prevencinių programų rengėjai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria prevencinių programų rengėjai Lektorius:Doc. dr. Rokas Uscila. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro Nusikaltimų aukų socialinės ir teisinės apsaugos programos vadovas Tel. (+370 5) 2496057 El. p. rokas@nplc.lt

  2. Praktinės problemos, kylančios programų (projektų) rengimo laikotarpiu. Praktinės rekomendacijos, pasiūlymai bei įžvalgos (1): • Stinga inovacinių, progresyvių, originaliųprevencinių priemonių; • Didelė dalis prevencijos projektų yra trumpalaikiai, neužtikrinantys ilgalaikio, tęstinio poveikio. Projekto trukmė dažnai siejama su finansiniais metais. • Rengiant prevencines programas (projektus) bandoma veiklas „pritraukti“ prie organizacijos vykdomų veiklų, kurios iš principo turi būti vykdomos ir taip;

  3. Praktinės problemos, kylančios programų (projektų) rengimo laikotarpiu. Praktinės rekomendacijos, pasiūlymai bei įžvalgos (2): • Prevencinių programų (projektų) rengėjai koncentruojasi tik į identifikuotus, jau objektyviai esamus negatyvius veiksnius, kurie skatina ar sąlygoją nusikalstamumą. Iš esmės vengiama prognozuoti, užbėgti įvykiams už akių, ko ir reikalauja prevencijos prigimtis. • Rengiant programas (projektus) vengiama kontaktuoti su potencialiais priemonių (paslaugų) gavėjais. Ypač akcentuotinos priemonės, nukreiptos į pažeidžiamas asmenų grupes (pvz., pagyvenusius asmenis, smurto šeimoje aukas ir pan.).

  4. Praktinės problemos, kylančios programų (projektų) rengimo laikotarpiu. Praktinės rekomendacijos, pasiūlymai bei įžvalgos (3): • Nusikalstamumo prevencijos projektus rengia (dalyvauja konkursuose, siūlo paslaugas ir pan.) organizacijos ar „specialistai“ nieko bendra neturintys su nusikalstamumo prevencija ir net neketinantys „investuoti“ į šią sferą. • Rengiant projektus nepakankamai dėmesio skiriama techniniams reikalavimams, nuosekliam aprašymui, logiškam ir tvarkingam finansų išdėstymui; • Programose, pagal kurias finansuojami atskiri projektai, pateikiamos prioritetinės (remtinos) pozicijos, dažniausiai nuo 4 – 8. Tačiau tai nereiškia, kad projekto rengėjas, paraiškos pateikėjas turi apimti visas pozicijas;

  5. Praktinės problemos, kylančios programų (projektų) rengimo laikotarpiu. Praktinės rekomendacijos, pasiūlymai bei įžvalgos (4): • Projekte nereikalaujama turėti daug projekto partnerių. Pilnai pakanka 1–3 partnerių. Kuo daugiau partnerių – tuo sunkiau derinti projekto veiklas, darbų pasiskirstymą, atlikti projekto monitoringą bei užsitikrinti savęs vertinimą. Daugiau partnerių – sunkiau administruoti projektą ir t. t. • Projekto sukūrimas neprasideda su paraiškos pildymu. Dažnai idėjos iškėlimo, jos išvystymo etapas praleidžiamas, teigiant, kad tai įvyks savaime, t. y. pildant paraišką. Praktika rodo, kad taip neatsitinka. Pačios idėjos generavimas nebūtinai susijęs su pačia organizacija ar asmenimis, kurie joje dirba. Būtina prisitraukti ekspertų pajėgas, pasiteirauti jų nuomonės, susiburti į komandą ir naudojant „smegenų šturmo“ taktiką išgryninti realias veiklas. Darbas turi vykti komandoje, o ne vienam asmeniui „prikabintas“ projektų rengimas. • Paprastai kiekvienas programos administratorius yra parengęs projektų paraiškų gaires (nuostatus, vadovus, aprašus ir pan.), kuriose pateikiami principiniai dalykai, kuriuos turi žinoti potencialus paraiškos teikėjas. Tad daugiau nei rekomenduotina nuosekliai ir atidžiai perskaityti minėtus raštus ir jais vadovautis. Dažnai žiūrima tik į pagrindines pozicijas, t. y. koks finansavimas, iki kada reikia pateikti paraiškas ir t. t.

More Related