„Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“

1. „Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ Dr. Judita Žukienė

2. „Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ Kurso pobūdis Sritis: muzikos istorija Apimtis: 40 val. – 15 paskaitų medžiagai įsisavinti; – 25 savarankiškam darbui (papildomos medžiagos studijos, užduočių atlikimas) Kursas skirtas muzikos mokytojų kvalifikacijai kelti.

3. Motyvacija • Susistemintos medžiagos apie tarpukario Lietuvos muzikinę kultūrą trūkumas; • Naujų šaltinių, susijusių su nagrinėjamu objektu, atsiradimas; • Metodikos, kaip pateikti tokią medžiagą, trūkumas bei kompleksinio požiūrio į šį lietuvių muzikos istorijos tarpsnį stygius; • Poreikis į jau žinomus dalykus pažvelgti naujai; • Atsivėrusios galimybės medžiagą pateikti naujoje, daugiau galimybių besimokančiajam suteikiančioje terpėje, • Panašaus kurso dėstymo LMTA patirtis.

4. Kurso struktūra Nuotolinio mokymo kursą „Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ sudaro metodinių ruošinių paketas. Jį sudaro: • studijų vadovas; • paskaitų medžiaga; • papildoma studijų medžiaga, skirta kurso užduotims atlikti bei pasirengti atsiskaitymams: • a) papildomi tekstai, • b) muzikos kūriniai; • užduotys ir prie jų pateikti savikontrolės klausimai; • literatūra – pagrindinės ir papildomos literatūros sąrašas, nuorodos į interneto šaltinius; • kalendorius.

5. Studijų vadovas Studijų vadove siekiama aiškiai ir nuosekliai paaiškinti studijuojančiajam • ką jis turi žinoti, prieš pradėdamas studijuoti šį modulį, • ką turės išmokti, • kokių įgis gebėjimų arba kuriuos gebėjimus lavins toliau, • kur rasti visą reikiamą informaciją, • kada turi įsisavinti medžiagą ir atlikti užduotis, • kaip atlikti užduotis, • kokie bus taikomi vertinimo kriterijai, • kur rasti papildomos informacijos, tiesiogiai susijusios su kurso tema, • kur kreiptis, jei iškilo klausimų.

6. Studijų vadovo struktūra • Kurso struktūra ir apimtis • Mokymosi tikslai • Numatomi įgyti gebėjimai • Pradiniai reikalavimai kurso klausytojams • Modulio ir jo dalių (temų) apžvalga • Planuojama besimokančiųjų veikla • Užduotys • Vertinimo kriterijai • Pagalbinė medžiaga • Pagalba besimokantiesiems • Kurso baigimas

7. 2. Mokymosi tikslai • susipažinti su XX a. I pusės Lietuvos istoriniu ir kultūriniu kontekstu; • išmanyti svarbiausius tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo reiškinius (muzikos įstaigų, muzikos kolektyvų kūrimasis ir veikla, dainų švenčių fenomenas, lietuvių atlikėjų pasiekimai), paaiškinti jų susidarymo prielaidas ir reikšmę; • žinoti svarbiausius 1918-1940 m. Lietuvos muzikos kūrėjus, jų svarbiausias kompozicijas; • išmokti nustatyti ir vertinti tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybines tendencijas, mokėti apibūdinti jų kūrybos stiliaus bruožus, įvardinti reikšmingiausius jų kūrinius; • gebėti iš klausos atpažinti ryškiausius to meto muzikos pavyzdžius, juos vertinti; • susipažinti su papildomais informacijos šaltiniais, naujausia literatūra, susijusia su kurso tema; • lavinti gebėjimus analizuoti, lyginti, apibendrinti, vertinti; • lavinti kūrybiškumą bei analitinį mąstymą.

8. 6. Planuojama besimokančiųjų veikla • paskaitų medžiagos studijavimas, • pateiktų muzikos (natų ir garso įrašų pavidalu) nagrinėjimas, • susipažinimas su vaizdiniais pavyzdžiais, • papildomos literatūros studijavimas, • savikontrolės testų atlikimas, • trijų testų atlikimas, • tekstinių (planuojamos dvi) užduočių atlikimas.

9. 10. Pagalba besimokantiesiems Pagalba besimokantiems gali būti teikiama keliais būdais: • kreipiantis į kurso kuratorių ar jo asistentus elektroniniu laišku; • rūpimus klausimus sprendžiant su kitais kurso dalyviais diskusijų skiltyje; • pateikiant kurso studijų kalendorių. • Kalendoriuje nurodomas visas numatomas kurso studijų laikas, bei atskirų mokymosi etapų baigimo ir užduočių atlikimo laikas. Studijuojant nuotoliniu būdu būtina laikytis kalendoriuje nurodytų terminų, nes jų nesilaikantiems gali būti taikomos įvairios nuobaudos.

10. Paskaitų medžiagą sudaro keturios dalys: ĮVADAS TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ MUZIKINĖ KŪRYBA BAIGIAMOJI DALIS 1. ĮVADAS 1.1. Istorinis ir kultūrinis kontekstas 1.2. Lietuvių muzika iki 1918-ųjų 2. TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS 2.1. Lietuvos istorinė, kultūrinė situacija (1918-1940 m.) 2.2. Muzikos įstaigos 2.2.1. Valstybės opera 2.2.1.1. Pastatymai 2.2.1.2. Dirigentai 2.2.1.3. Solistai 2.2.2. Kauno muzikos mokykla 2.2.3. Kauno konservatorija 2.2.4. Klaipėdos muzikos mokykla Savikontrolės testas Nr. 1 2.3. Koncertinis gyvenimas 2.3.1. Orkestrai 2.3.2. Atlikėjai 2.3.3. Chorai 2.4. Dainų šventės 2.5. Spauda apie muziką 2.6. Muzika Vilniaus krašte Savikontrolės testas Nr. 2 Užduotys 3. XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ MUZIKINĖ KŪRYBA 3.1. Lietuvių nacionalinės kompozicijos mokyklos susiformavimas. Muzikos tautiškumo, modernumo klausimai 3.2. Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybinės tendencijos 3.2.1. Konservatyviosios krypties atstovai 3.2.1.1. J. Tallat Kelpša 3.2.1.3. S. Šimkus 3.2.2. Nuosaikieji modernistai 3.2.2.1. J. Gruodis Savikontrolės testas Nr. 3 3.2.2.2. K. V. Banaitis 3.2.2.3. V. Jakubėnas 3.2.1.2. J. Karnavičius 3.2.3. Avangardistų estetinės nuostatos ir kūryba 3.2.3.1. V.Bacevičius 3.2.3.2. J. Kačinskas Savikontrolės testas Nr. 4 Užduotys 4. BAIGIAMOJI DALIS Paskaitų medžiaga

11. Paskaitų medžiaga: ĮVADAS 1. ĮVADAS 1.1. Istorinis ir kultūrinis kontekstas 1.2. Lietuvių muzika iki 1918-ųjų

12. Paskaitų medžiaga: 2 SKYRIUS 2. TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS 2.1. Lietuvos istorinė, kultūrinė situacija (1918-1940 m.) 2.2. Muzikos įstaigos 2.2.1. Valstybės opera 2.2.1.1. Pastatymai 2.2.1.2. Dirigentai 2.2.1.3. Solistai 2.2.2. Kauno muzikos mokykla 2.2.3. Kauno konservatorija 2.2.4. Klaipėdos muzikos mokykla 2.3. Koncertinis gyvenimas 2.3.1. Orkestrai 2.3.2. Atlikėjai 2.3.3. Chorai 2.4. Dainų šventės 2.5. Spauda apie muziką 2.6. Muzika Vilniaus krašte

13. Paskaitų medžiaga: 3 SKYRIUS 3. XX A. III-IV DEŠIMTMEČIŲ LIETUVIŲ MUZIKINĖ KŪRYBA 3.1. Lietuvių nacionalinės kompozicijos mokyklos susiformavimas. Muzikos tautiškumo, modernumo klausimai 3.2. Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūrybinės tendencijos 3.2.1. Konservatyviosios krypties atstovai 3.2.1.1. J. Tallat Kelpša 3.2.1.3. S. Šimkus 3.2.2. Nuosaikieji modernistai 3.2.2.1. J. Gruodis 3.2.2.2. K. V. Banaitis 3.2.2.3. V. Jakubėnas 3.2.1.2. J. Karnavičius 3.2.3. Avangardistų estetinės nuostatos ir kūryba 3.2.3.1. V.Bacevičius 3.2.3.2. J. Kačinskas

14. Paskaitų medžiaga: BAIGIAMOJI DALIS • Tarpukario „jaunieji“ muzikos kūrėjai • 1939–1940 metai

15. 3.2.3.1. Vytautas Bacevičius Tai „pirmas kompozitorius Lietuvoje, kuris neša dabartinės europietiškos muzikos kultūros orientaciją“. Taip V. Bacevičių 1932 m. žurnale „Muzikos barai“ apibūdino kompozitorius Jeronimas Kačinskas. Vytautas Bacevičius (1905–1970) tarpukario Lietuvoje buvo žinomas kaip radikalus modernistas, nesitaikstantis su publikos skoniu, aktyviai propaguojantis naujausias Vakarų Europos muzikinės kūrybos tendencijas visose savo veiklos srityse. V. Bacevičius buvo pianistas virtuozas, kompozitorius ir muzikas visuomenininkas. Bacevičių šeima. Ši šeima buvo mišri: tėvas – Vincas Bacevičius – lietuvis, kilęs iš Kazlų Rūdos apylinkių, ir baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mama – lenkė, kilusi iš kilmingos šeimos. ... TRUMPA BIOGRAFIJA. Vytautas Bacevičius gimė Lodzėje (Lenkija). Pirmasis būsimo kompozitoriaus muzikos mokytojas buvo tėvas. 1926 m. V. Bacevičius baigė Lodzės konservatorijos kompozicijos ir fortepijono klases. 1926–1927 m. studijavo Kauno universitete, 1927–1930 m. gyveno Paryžiuje. Studijavo filosofiją Sorbonos universitete, 1928 m. gavo Paryžiaus Rusų konservatorijos diplomą (eksternu išlaikė kompozicijos ir fortepijono egzaminus). Grįžęs į Lietuvą 1931 m., V. Bacevičius dėstė Kauno muzikos mokykloje, konservatorijoje, kartu su kitais leido žurnalą „Muzikos barai“. 1933 m. savo estetines nuostatas propagavo paties redaguotame ir leistame žurnale „Muzika ir teatras“ (išėjo 3 numeriai). 1932 m. kartu su kitais įkūrė „Muzikininkų progresistų draugiją“, o 1937 m., Lietuvą priėmus į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM), tapo šios draugijos Lietuvos sekcijos vadovu. 1939 m. V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Pietų Ameriką. Prasidėjus II Pasauliniam karui, kompozitorius į Lietuvą negrįžo. 1940 m. apsigyveno Niujorke (JAV). Dėstė, vedė pamokas, rašė straipsnius, skaitė paskaitas.

16. Literatūra Papildoma literatūra Internetiniai šaltiniai LITERATŪRA Ambrazas, Algirdas, Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba, Vilnius: Vaga, 1981. Bruveris, Jonas, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Balys Dvarionas: kūrybos apžvalga, straipsniai ir laiškai, amžininkų atsiminimai, sudarė ir parengė J. Gaudrimas, Vilnius: Vaga, 1982. Gaudrimas, Juozas, Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. 1861–1917, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. Gaudrimas, Juozas, Išlietuvių muzikinės kultūros istorijos. 1917–1940, Vilnius: Mintis, 1964. Gudžinskaitė, Eglė, „Aktualios XX a. muzikos formos sampratų tendencijos. Formos genezės tyrimų Vytauto Bacevičiaus kūriniuose fortepijonui teorinis kontekstas“, in: Lietuvos muzikologija V, 2004. Jakubėnas, Vladas, „Istorinė lietuvių muzikos apžvalga“, in: Lietuvių enciklopedija, t.15, Lietuva. South Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, p. 684–701. Jasinskas, Kazys, Koncertinis gyvenimas Lietuvoje 1919–1940, Vilnius: Vaga, 1983. Jeronimas Kačinskas: gyvenimas ir muzikinė veikla, straipsniai, laiškai, atsiminimai, sudarė ir tekstus parengė D. Petrauskaitė, Vilnius: Baltos lankos, 1997. Juozas Gruodis: straipsniai, laiškai, užrašai, amžininkų atsiminimai, sudarė ir paaiškinimus parašė A. Ambrazas, Vilnius: Vaga, 1965. Ir kt. LITERATŪRA

17. Internetiniai šaltiniai • Muzikos informacijos ir leidybos centras:http://www.mic.lt/ Daug informacijos apie kompozitorius, lietuvių muziką, natas ir įrašus. • Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus:http://teatras.mch.mii.lt/ Operos Lietuvoje istorija http:// teatras.mch.mii.lt/Teatras/Operos_teatras.htm Lietuvos muzikos istorijos fragmentai http:// teatras.mch.mii.lt/Muzika/Muzikos_istorija.htm • Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: http:// www.opera.lt/ Operos Lietuvoje istorija: http:// www.opera.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=370 • Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus:http://www.muziejai.lt/kaunas/muzikos_muziejus.htm • Savaitraštis „Literatūra ir menas“: http://www.culture.lt/lmenas/ • Savaitraštis „7 meno dienos“:http:// www.culture.lt/7md/ • Žurnalas „Menotyra“: http:// www.maleidykla.katalogas.lt/groups.asp?by_group=1&group=009 • Žurnalas „Muzikos barai“:http:// www.muzikosbarai.lt/visi.htm

18. Muzikos kūriniai • Juozas Naujalis. „Svajonė“ styginių kvartetui • Juozas Tallat Kelpša. Daina „Kur lygūs laukai“ chorui • Juozas Tallat Kelpša. Harmonizuota lietuvių liaudies daina „Žaliojoj girelėj“ • Juozas Tallat Kelpša. Daina „Mano sieloj šiandien šventė“ balsui ir fortepijonui • Stasys Šimkus. Chorinė daina „Lietuviais esame mes gimę“ • Stasys Šimkus. Harmonizuota lietuvių liaudies daina chorui „Šermukšnėlė“ • Vladas Jakubėnas. Rapsodija fortepijonui Nr.1 • Vladas Jakubėnas. Styginių kvartetas, I d. • Vladas Jakubėnas. Styginių kvartetas, II d. • Vladas Jakubėnas. Preliudas ir triguba fuga styginiams: Preliudas • Vladas Jakubėnas. Preliudas ir triguba fuga styginiams: Fuga • Jurgis Karnavičius. „Lietuviškoji fantazija“ simfoniniam orkestui • Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina“: Gražinos arija, I v. • Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina“: Senojo vaidilos daina • Vytautas Bacevičius. „Pirmas žodis“ fortepijonui • Vytautas Bacevičius. „Elektrinė poema“ simfoniniam orkestrui • Vytautas Bacevičius. „Žvaigždžių“ poema fortepijonui • Vytautas Bacevičius. Poema Nr. 4 op. 10 fortepijonui • Vytautas Bacevičius. Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 • Jeronimas Kačinskas. Nonetas, I d.

19. Muzikos kūriniai:Vytautas Bacevičius. „Pirmas žodis“ fortepijonui

20. Užduotys • 1 užduotis:„Tarpukario Lietuvos muzikinis gyvenimas“ Užduoties tipas – testas. • 2 užduotis: „Tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo panorama“ Užduoties tipas – rašto darbas. • 3 užduotis: „Diskusija muzikos tautiškumo klausimu tarpukario spaudoje“ Užduoties tipas – rašto darbas. • 4 užduotis: „Tarpukario Lietuvos kompozitorių kūryba“ Užduoties tipas – testas. • 5 užduotis: „Tarpukario Lietuvos muzika“ Užduoties tipas – muzikinis testas.

21. Užduotys

22. Testai Testai skiriami įgytų žinių patikri-nimui ir įvertinimui. Trukmė: 60 min. Turinys: 20 klausimų, pagrįstų vieno skyriaus paskaitų medžiaga. Pagalba besimokančiajam: parengti 4 savikontrolės testai. Vertinimas: priklausys nuo to, kiek teisingai/neteisingai bus atsakyta į klausimus Atsakymo formos gali būti įvairios: pasirinkti teisingą atsakymą, kartais galimi keli teisingi atsakymai ir juos visus būtina pasirinkti, reikės ką nors įrašyti (pvz., datą, pavardę ir pan.). Užduotys: testai

23. Muzikinis testas Trukmė: 30 min. Turinys: 20 muzikos fragmentų, kuriuos atpažinus, reikės pažymėti pateiktame kūrinių sąraše. Pagalba besimokančiajam: parengti 2 savikontrolės testai. Vertinimas:priklausys nuo to, kiek kūrinių buvo atpažinta. Užduotys: testai

24. Užduotys: rašto darbai UŽDUOTIS NR. 2 „TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA“ • Užduoties tipas:rašto darbas • Užduoties turinys: Vykdydamas šią užduotį besimokantysis turėtų parašyti tekstą, kuriame glaustai ir motyvuotai apibendrintų įsisavintą paskaitų medžiagos dalį, atsakyti į pateiktą užduoties temą. Atliekant užduotį būtina naudotis pateikta medžiaga užduočiai atlikti, savo teiginiams pagrįsti pasitelkti citavimą, nuorodas į šaltinius ir pan. • Užduoties apimtis:500-600 žodžių

25. Užduotys: rašto darbai • Medžiaga užduočiai atlikti: šiai užduočiai atlikti besimokantieji turėtų pasitelkti paskaitų medžiagą (2 dalis) bei „Papildomų tekstų“ skiltyje patalpintą O. Narbutienės straipsnį. • Užduoties tikslai: patikrinti, kaip studijuojantysis įsisavino antrosios paskaitų dalies medžiagą, bei skatinti mąstyti analitiškai, įgyti (toliau lavinti) gebėjimusatrinkti svarbiausius su užduoties tema susijusius muzikos istorijos faktus; gebėti juos nuosekliai išdėstyti, apibendrinti ir daryti išvadas.

26. Užduotys: rašto darbai Vertinimo kriterijai Rašto darbų vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į vertinimo kriterijus, t.y. ar • tekstas yra numatytos apimties; • jis gvildena suformuluotą užduoties temą; • tekste pateikiami teisingi faktai; • pasirinkti faktai tiesiogiai susiję su tekste nagrinėjama tema; • tekste išdėstytų faktų kiekis yra pakankamas; • faktai bei mintys dėstomi logiškai, nuosekliai; • darbas turi aiškią struktūrą – pradžią (temos pristatymas), dėstymą (atskleidžiama tema) ir pabaigą/išvadas (apibendrinimai); • darbas atliktas kūrybingai, jame atsiskleidžia besimokančiojo įgūdžiai tiksliai įvardinti, susieti, palyginti, nustatyti, apibendrinti, analitiškai mąstyti; • darbas parašytas sklandžia, taisyklinga lietuvių kalba.

27. Papildomi tekstai • Juozas Strolia, Trumpa muzikos istorija, Kaunas, 1936, turinys. • Ona Narbutienė. „Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis (1918-1928) ir muzika“Kopijuota iš kn. Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Mokslinės konferencijos pranešimai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos akademija, 1998, p. 88–95. • Papildomi tekstai užduočiai Nr. 3 atlikti • Juozas Gruodis, „Kaip lietuvių tauta turi ugdyti savo muziką“. – Naujoji Romuva, 1933, Nr. 106. • Jeronimas Kačinskas. „Tautiškos lietuvių muzikos kūrybos klausimai“. – Muzikos barai, 1933, Nr. 2. • Jeronimas Kačinskas. „Lietuvių kompozitorių kūrybos žymės“. – Muzikos barai, 1938, Nr. 3. • Vladas Jakubėnas. „Kaip augo mūsų muzika“. – Lietuvos aidas, 1938-02-15. • Vytautas Bacevičius. „Apie tautišką muziką“. – Naujoji Romuva, 1938, Nr. 8. • Vladas Jakubėnas „Tautinės muzikos klausimais. Atsakymas V. Bacevičiui“. – Naujoji Romuva, 1938, Nr. 14. • Vytautas Bacevičius. „Dar apie tautišką muziką. Atsakymas į atsakymą Vladui Jakubėnui“. –Naujoji Romuva, 1938, Nr. 15-16.

28. Juozas Strolia, Trumpa muzikos istorija, Kaunas, 1936, turinys.

29. Kurso baigimas Norėdamas gauti kurso baigimo pažymėjimą, kursų dalyvis turi būti • atlikęs visas užduotis, • už kiekvienos užduoties atlikimą gavęs įvertinimą balais, kurių galutinis vidurkis turi sudaryti ne mažiau kaip 4,6 balo (dešimties balų vertinimo sistemoje) • ir taip įrodęs, jog pasiekė lauktų rezultatų, įgavo naujų ar pagilino jau turėtas kompetencijas.

30. „Tarpukario Lietuvos muzikinė kultūra“ AČIŪ UŽ DĖMESĮ