Jurbarko rajono kaimiškųjų vietovių endogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1)

1. INTEREG III BHINTERLAND Jurbarko rajono kaimiškųjų vietoviųendogeninių išteklių tyrimo rezultatai (1) A.Aleksandravičius, LŽŪU

2. HINTERLAND PROJEKTO TIKSLAS IR REZULTATAI

3. Kaimiškųjų vietovių analizė, tyrimas ir apžvalga vietoslygmenyje; • Vidinių kaimo vietovių plėtros galimybių mobilizavimas – naujos/esamos priemonės; • Partnerytės skatinimas sprendžiant vystymosi problemas tiriamosiose pilotinėse kaimo vietovėse; • Kaimiškųjų regionų plėtros politikos ir nuosmukio proceso kaimiškuosiuose regionuose palyginimas Baltijos jūros regione ir ES kontekste. HINTERLAND PROJEKTO STRATEGINIAI TIKSLAI:

4. Kaimo vietovė, kurioje gyvena ne mažiau kaip 1000 gyventojų; • Aiškus kaimo vietovės branduolys, pagrindas, t.y. vietovė turi savo plėtros istoriją, raidą; PILOTINIŲ VIETOVIŲ ATRANKOS KRITERIJAI (1):

5. Kaimo vietovės plėtra pasižymi: • vietos plėtros veikėjai sėkmingai sprendžia vystymosi problemas, vietovė atradusi savo konkurencinius pranašumus, vietovės ekonominė ir socialinė būklė palanki (Veliuonos,Skirsnemunė sen.); • vietos plėtros veikėjai pradėję spręsti vystymosi problemas, ieško savo konkurencinių pranašumų, vietovės ekonominė ir socialinė būklė vidutiniška (Viešvilės, Raudonės, Seredžiaus, Eržvilko sen.); • vietos plėtros veikėjai nepradėję spręsti vystymosi problemų, kol kas neieško (ar neranda) savo konkurencinių pranašumų, vietovės ekonominė ir socialinė būklė nepalanki (Juodaičių, Girdžių sen.). PILOTINIŲ VIETOVIŲ ATRANKOS KRITERIJAI (2):

6. PILOTINIŲ VIETOVIŲ ATRANKOS KRITERIJAI (3): Pagal miesto ir kaimo erdvinį santykį kaimo vietovės skirstomos į 3 tipus: • kaimiškosios priemiestinės vietovės (Veliuonos, Skirsnemunės, Girdžių sen.) • agrarinės, pereinamosios kaimo vietovės, kuriose žemės ūkis užima svarbią vietą, tačiau su tendencija didinti ekonominę diversifikaciją, tokiose sferose kaip žemės ūkio produkcijos perdirbimas, amatai ir paslaugos. Namų ūkiai tokiose vietovėse yra didesni nei kitose vietovėse (Viešvilės, Raudonės, Seredžiaus sen.) • kaimiškosios periferinės, nutolusios kaimo vietovės, kurios paprastai yra retai apgyvendintos ir daugeliu atvejų esančios periferinėse šalies teritorijos dalyse, toli nuo miesto vietovių centrų (Juodaičių, Eržvilko sen.)

7. Pilotinių seniūnijų SSGG analizę

8. Stiprus vietos gyventojų tarpusavio ryšys – organizuojamos talkos, pagalba „kaimynas kaimynui“; • Glaudūs ryšiai tarp gyventojų ir seniūnijos administracijos; • Kokybiškos socialinės paslaugos. Yra socialinių paslaugų centras; • Veikia senelių globos namai; • Stiprus dvasinis kultūrinis paveldas. • Gerai organizuotas kultūros institucijų darbas. • Gerai išvystytas informacinių paslaugų tinklas; • Žymus mokyklos darbuotojų indėlis į krašto istorijos atgaivinimą ir išsaugojimą; • Tyras oras. Neužterštas pramonės. JUODAIČIŲ seniūnijos SSGG analizėSTIPRYBĖS

9. JUODAIČIŲ seniūnijos SSGG analizėSILPNYBĖS • Sparčiai auganti emigracija, ypatingai jaunų žmonių; • Žemas gyventojų išsilavinimo lygis; • Kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Nekvalifikuotiems darbuotojams trūksta motyvacijos dirbti ir kelti kvalifikaciją; • Darbo vietų trūkumas; • Bloga kelių būklė; • Seniūnijos ekonomikos bloga būklė lemia šeimų skurdą ir kitas socialinės atskirties apraiškas; • Mažos investicijos į vietovę, užsienio investicijų apskritai nėra; • Bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO stoka; • Seniūnija nutolusi nuo rajono centro ir kitų didžiųjų miestų; • Nepatraukli gamta kaimo turizmui plėtoti.

10. JUODAIČIŲ seniūnijos SSGG analizėGALIMYBĖS • Viešųjų darbų organizavimas; • Bendruomenių sukūrimas; • „Iš apačios į viršų“ principo taikymas bendradarbiavimo su seniūnijos/savivaldybės administracija, tikslais; • Kultūrinės veiklos organizavimas; • Elektroninių paslaugų paklausa ir prieinamumas; • Nuolatinio mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas pripažįstančios visuomenės ugdymas; • Ekologinių ūkių plėtra; • Tradicinės žemės ūkio veiklos diversifikavimas.

11. JUODAIČIŲ seniūnijos SSGG analizėGRĖSMĖS • Profesionalios, kvalifikuotos darbo jėgos ir „protų“ nutekėjimas į kitus rajonus ir jaunesnių bei iniciatyvesnių žmonių emigracija; • Vietovės konkurencingumo stoka; • Gyventojų senėjimas – auganti kaimų depopuliacija; • Senstantys seniūnijos gyventojai didins socialinės paramos poreikį seniūnijoje; • Blogėjanti demografinė ir ekonominė situacija, gyventojų abejingumas didins socialines problemas; • Didėjanti socialinė atskirtis (nepatrauklus vietovės įvaizdis).

12. VELIUONOS seniūnijos SSGG analizėSTIPRYBĖS • Gera geografinė padėtis: istorinis Lietuvos karo prekybos kelias Kaunas – Jurbarkas, taip pat Nemuno upė; • Platus ir plačiai nusidriekęs Nemuno upės slėnis, turintis išskirtinę kraštovaizdžio ir ekologinę vertę; • Seniūnijos įeina į VVG „Nemunas“ teritoriją, kurioje šiuo metu rengiami svarbūs šalies turizmo maršrutai; • Daug materialaus kultūrinio paveldo bei valstybės saugomų paminklų; • Pritraukiamos užsienio investicijos; • Geras susisiekimas iš seniūnijos centro; • plėtojami senieji amatai; • Pastebimos nekvalifikuotų bedarbių pastangos persikvalifikuoti; • Geros vaikų švietimo sąlygos.

13. VELIUONOS seniūnijos SSGG analizėSILPNYBĖS • Jaunų specialistų emigracija; • Vietinės darbo jėgos trūkumas; • Didelis gyventojų mirtingumas. Miršta 3-4 kartus daugiau nei gimsta. Seniūnijoje vyrauja neigiamas populiacijos saldo; • Didelis socialiai remtinų ir skurstančių gyventojų skaičius. Kasmet didėja gaunančių socialines išmokas žmonių skaičius; • Didelis mokytojų trūkumas seniūnijoje; • Didelė seniūnijos gyventojų dalis pensinio mažiaus (1/3 dalis); • Bloga namų ūkių šulinių vandens kokybė.

14. VELIUONOS seniūnijos SSGG analizėGALIMYBĖS • Nemuno slėnis viena perspektyviausių vietos ir užsienio turizmo trasų. Nemuno upę ir pakrantėse esančias gyvenvietes atgaivins vandens turizmas; • Turizmo plėtra atskleis vietos gyventojams nevisiškai išnaudotų vandens išteklių ir kultūros paveldo tikrąją vertę; • Investicijų pritraukimas užtikrins vietos ekonomikos augimą, įtraukiant į aktyvią veiklą kaimo gyventojus; • Kultūrinio paveldo lankymas sukuriantis seniūnijai pridėtinę vertę; • Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra (bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis); • Kaimo turizmo plėtra. • Ekologinių ūkių plėtojimas; • Kvalifikuotos darbo jėgos didėjimas.

15. VELIUONOS seniūnijos SSGG analizėGRĖSMĖS • „Protų nutekėjimas“ ir jaunų bei iniciatyvių žmonių praradimas; • Didelis pensinio amžiaus žmonių skaičius seniūnijoje didins socialinės paramos poreikį; • Senųjų seniūnijos gyventojų mažėjimas, silpnins vietovės senąsias tradicijas; • Vietovės darbo jėga seniūnijos plėtrai nebus išnaudojama dėl nepakankamos kvalifikacijos.

16. VIEŠVILĖS seniūnijos SSGG analizėSTIPRYBĖS • Labai didelis rekreacijos potencialas. Tarptautinės reikšmės „Natūra 2000“ teritorija; • Daugialypis plėtros potencialas, tinkamas ekologiškų ir natūralių produktų gamybai bei kitoms šiuolaikinėms kaimo plėtros funkcijoms (aplinkosaugos, pažinimo, rekreacijos ir pan.) vykdyti; • Gausūs materialiojo kultūrinio paveldo ištekliai: seni XX a. pradžios vokiečių laikų pastatai, saugomi kapinynai; • Didėjančios investicijos; • Teigiamas populiacijos saldo; • Seniūnijoje veikiančiuose vaikų globos namuose yra darbo vietų seniūnijos gyventojams.

17. VIEŠVILĖS seniūnijos SSGG analizėSILPNYBĖS • Didelė emigracija; • Darbo išteklių stoka; • Motyvacijos stoka dirbti dėl gaunamų socialinių pašalpų; • Kaimo gyventojai nėra pakankamai informuoti apie viešąjį gyvenimą, nėra viešosios interneto prieigos; • Dirvožemiai nėra tinkami intensyviai žemės ūkio gamybai; • Sunykusi pramonė ir dėl kylančių reikalavimų užsidariusios kaimo turizmo sodybos.

18. VIEŠVILĖS seniūnijos SSGG analizėGALIMYBĖS • Rekreacinių zonų išplėtojimas; • Gamtinių išteklių panaudojimas vietovės pridėtinei vertei kurti; • Sukurtas vietovės identitetas; • Gyventojų skaičiaus augimas; • Turistų lankomi gamtiniai ir kultūriniai paminklai.

19. VIEŠVILĖS seniūnijos SSGG analizėGRĖSMĖS • „Protų nutekėjimas“; • Nedarbo seniūnijoje augimas; • Gyventojų abejingumas didins socialines problemas; • Konkurencingumo stoka; • Socialiai remtinų žmonių seniūnijoje skaičiaus augimas.

20. Strateginė kryptis – tai orientacija į sritį, kuriai vietovė turi stipriausią potencialą. Strateginės krypties nustatymui dažniausiai naudojamas SSGG analizės metodas, iš kurio nustatomi strateginiai ryšiai. Scenarijaus kūrimas apima ne tik plėtojamų sričių numatymą, bet ir pačio scenarijaus kūrimo dalyvių, partnerių, galutinių vartotojų nustatymą. Scenarijus leidžia apibūdinti daugiau kokybinės ateities situaciją per ją įtakojančius veiksnius. Šis metodas yra kaip priemonė strategijos rengimui, siekianti priimti geresnius sprendimus dabartiniu metu, orientuotus į ilgalaikes ateities pasekmes.

21. Dėkoju už dėmesį