1 / 28

Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse

Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse. Anna Verschik (Talino Universitetas) 28.10.2010. Sociolingvistika Baltijos šalyse. Baltijos šalyse galima kalbėti apie daugiakalbystės sociolingvistinio tyrinėjimo raidą.

prem
Download Presentation

Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse Anna Verschik (Talino Universitetas) 28.10.2010

  2. Sociolingvistika Baltijos šalyse • Baltijos šalyse galima kalbėti apie daugiakalbystės sociolingvistinio tyrinėjimo raidą. • Bet raida nevienoda trijose šalyse dėl tam tikrų priežasčių. • Atrodo, kad Latvijoj ir Lietuvoj vyrauja: - arba klasikiniai metodai: dialektologija ir jos loginis tęsinys; grynai struktūrinis požiūris į kalbų kontaktus (įvairių kalbų struktūrų įtakos, skoliniai ir t.t.) - arba makrosociolingvistinis požiūris: kalbos politika, kalbos pasirinkimas, apklausos apie kalbos vartojimą

  3. Neneigiant šio pobūdžio tyrinėjimų reikšmės, reikėtų vis tiek pristatyti ir kitas galimybes. • Kas daroma Estijoje? • Nedaug žmonių, bet ganai platus socialinis tinklas ir bendradarbiavimas pasaulyje • Vienas-du žmones yra atsakingi už tam tikrą kryptį

  4. Sociolingvistika Estijoj • Estijoj sociolingvistika ir daugiakalbystė yra žvelgiamos įvairių paradigmų rėmuose: • Etnolingvistinio gyvybingumo teorija (ethnolinguistic vitality theory) – Martin Ehala, Anastassia Zabrodskaja • Sociofonetika – Karl Pajusalu • Kalbos politika (statuso analizė, istorinio aspekto analizė) – Mart Rannut, Ülle Rannut; • Kalbos pasirinkimas ir kalbinis profilis tarp taip vadinamųjų trečiųjų tautybių – Mart Rannut, Ülle Rannut, Elviira Küün

  5. Sociolingvistika Estijoj-2 • Daugiakalbis internetas (kontaktų teorijų taikymas virtualiam bendravimui: ar galioja, ar reikia pakeisti ir pritaikyti modelius ir t.t.) – • Kalbinis kraštovaizdis – Anastassia Zabrodskaja • receptyvi dvikalbystė (receptive bilingualism): kaip artimųjų kalbų kalbėtojai bendrauja (akomodacija, supratimas, strategijos), pvzd estai ir suomiai Taline – Mai Frick, Daria Bahtina, Anna Verschik

  6. Sociolingvistika Estijoj-3 • Estų kalbos keitimas pas emigrantus (estai, kure dirba Suomijoje) – Kristiina Prakli • Socialiniai tinklai ir kalbų vartojimas (Võru tarmė ir estų bendrinė kalba) – Mari Mets, Kristiina Praakli • Kalbinės biografijos (linguistic biographies) – Triin Kibar • Kalbų kontaktai (contact linguistics): kalbos keitimasis (pvzd rusų kalba Estijoj), contact induced language change, daugiakalbis šnekėjimas (multilingual conversation), kodų kaita, kodų kopijavimas – Anastassia Zabrodskaja, Marja Vaba, Anna Verschik

  7. Lyginamasis aspektas • Ar egzistuoja Baltijos regionas? • Sociolingvistams aišku, kad taip. • Tuo atveju reikia žinoti 1) kas vyksta 2) ar visur vienodai (ta pati dinamika, tie patys reiškiniai) • Kalbos politikos ir kalbų vartojimo kryptyje jau yra lyginamųjų tyrinėjimų

  8. Journal of Baltic Studies (Special issue: Baltic sociolinguistics) 2005, 36 (3). • Hogan-Brun, Gabrielle; Ozolins, Uldis; Ramonienė, Meilutė; Rannut, Mart (2007) Language Policies and Practicies in Baltic States. Current Issues in Language Planning 8.

  9. Pavyzdys • Nelengva „parduoti“ tik vienos šalies case study • Ieškojau leidyklos, rašiau projektą. Keletas leidyklų atsakė, kad geriau tiktų bendra Baltijos šalių rusų kalbos keitimo, kodų kaitos ir kodų kopijavimo apžvalga. • Sutinku, bet su kuo lyginti, jeigu nėra kokybinių tyrinėjimų, atliktų tais pačiais metodais/tuo pačių teorinių modelių rėmuose? • Galu gale, sutiko surasti leidyklą: A. Verschik (2008), Emerging Bilingualism: from Monolingualsim to Code-Copying. London: Continuum.

  10. Kokybiniai tyrimai • Labai reikalingi butų kokybiniai tyrimai būtent pas mus: Zoltán Dörney (2007) Research Methods in Applied Linguistics. Oxford: OUP (Introduction; Qualitative research- 35-41, Qualitative data collection – 124-162, Qualitative data analysis – 242-267). • Netgi jeigu neužsiimate taikomąja kalbotyra, tai yra labai naudinga knyga.

  11. Tarp kokybinių ir keikybinių metodų • Nuo senųjų laikų yra įtampa tarp kokybinių ir kiekybinių metodų. • Konstruktyvistai prieš pozityvistus • Neteisinga būtų klausti, kurie yra „geresni“, nes labai daug priklauso nuo - tyrinėjamų klausimų - ką jau žinome apie šiuos dalykus - tyrinėtojo/os asmenybė (labai dažnai mūsų rinkimas yra estetinis: kas patinka, domina) • Tikra, kai kuriose disciplinose (variacionistinė sociolingvistika) yra kiekybinių metodų tradicija. Bet galima paklausti, ar tradicija yra visada protinga ir naudinga?

  12. Kiekybinių metodų mėgėjai teigia, kad konstruktyvistai neturi teorijos. • Kokybinių metodų mėgėjai teigia, kad pozityvystai nežino, ką skaičiuoja. • Teorinės bazės trūkumas ne visada yra būdingas kokybiniams metodams .

  13. Kada kiekybiniai metodai netinka? • Daugiakalbystė yra dažnai nauja padėtis (pavyzdžiui dauguma rusų Estijoj prieš nepriklausomybės atkūrimo apskritai nekalbėjo estiškai). • Tuo atveju kvantifikacija nelabai padės • Iš pradžios reikia surinkti kalbos realaus vartojimo medžiagą. • Tiesa, kalbotyroje nėra vienos arba keletos vyraujančių paradigmų. • Bet kaltinimas, kad yra tik aprašymai be jokio teorijos, neturi pagrindo.

  14. Ar neturime teorijos? • Jeigu norime surinkti tam tikro varianto medžiagos, tai ne paprastas rinkimas ir aprašymas. • Spėjame, kad yra toks dalykas kaip „kalbos variantas“ (variety) • Suprantame, kad reikia metodologijos, kaip rinkti, tarp ko ir pan. • Suprantame, kad aprašymo instrumentai yra irgi teorinio pobūdžio (kalbant apie kodų kaitą, suvokiame, kas yra kodas ir pan.). • Ar objektyvumas yra pasiekiamas? Tai svarbus klausimas, ypač dirbant su informantais etnografiniais metodais.

  15. Pavyzdys • Latvijoje yra atlikta daug tyrinėjimų apie kalbos vartojimą (apklausos, self-reported data) • Tai yra svarbi informacija, bet • Ar informantu galima visada tikėti? • Ar apklausos klausimai nesiūlo atsakymų? • Nekalbininkams kalba turi aiškias ribas, bet iš tikrųjų nėra taip • Nekalbininkas neturi žodžių visų variantų aprašymui • Gali būti prieštaravimas tarp tikro kalbinio elgesio ir atsakymų

  16. Sakykim, žinome apie tai, ką informantai leidžia mums žinoti. • Bet kas gali pasakyti be kokybinio tyrimo, kaip latvis ir rusas kalba turguje? Estijoje galime atsakyti, remiantis lauko tyrimo duomenimis. • Jeigu be etnografinio kokybinio darbo duomenų kažkas ir pabandytų atsakyti, tai bus gryna spekuliacija.

  17. Kokybinių metodų sąrašas • Grounded theory • Fenomenografija • Case study • Naratyvo tyrimas • Etnografija

  18. Kur šius metodus tinka vartoti? • Jeigu norime atsakyti į klausimą „kas?“ • Jeigu reiškinys/visuomenė/kalbinė situacija yra nauja/mums nepažįstama. • Jeigu individualus atvejis yra kažkodėl įdomus (netiesa, kad verta tyrinėti tik tipiškus reiškinius). • Kada negalima surinkti didelės respondentu grupės/daug atvejų (pavyzdžiui, šiandien jidiš-lietuvių dvikalbystė nėra įprasta, bet apie tai nelabai daug žinoma).

  19. Atrodo, kad dauguma metodų yra susieję tarpusavy. • Case study dažnai reiškia interviu > informantų naratyvas. • Case study dažnai reikalauja etnografinio požiūrio; kalbininkams etnografija yra platus dalykas, bet kokio kolektyvo (ar bendruomenės, ar tam tikros grupės, ar vieno šeimos ir t.t.) kalbinės praktikos.

  20. Etnografinis metodas yra daugumos kokybinių metodu sinonimas: -apžvalga • Interviu • Dalyvavimąsi • Dokumentai • naratyvai, ir t.t. • Kuo daugiau duomenų rinkimo būdų, tuo geriau.

  21. Pavyzdys • Delany Michael Skerett, doktorantas iš Australijos, rašo apie Estijos kalbos politiką. • Ar Estijoj iš tikrųjų galima visose įstaigose, parduotuvėse ir t.t. susikalbėti estiškai? • Darė „kalbos vartojimo dienoraštį“, padalino savanoriams. • Reikia užpildyti kaskart, kai bendraujame parduotuvėje, banke ir pan. Ar galėjo kalbėti estiškai? Ar buvo dar kažkoks kompromisas (kodų kaita ir pan.)? Kur tai buvo? • Po to surinko dienoraščius ir gavo medžiagą apie kasdieninę padėtį Taline

  22. Tyrinėtojo poziciją • Kalbant apie etnografinį darbą, kylasi klausimas apie tyrinėtojo poziciją • Ar visada yra geriau, kad tyrinėtojas butų „neutralus“ žmogus? • Ar objektyvumas humanitariniuose moksluose yra galimas dalykas? • Observer paradox (kaip gauti „autentišką“ informaciją, jeigu interviu nėra „natūrali“ situacija?) • Kiekvienas kalbos vartojimas yra autentiškas toje situacijoje, kur jis vyksta.

  23. Suzanne Wertheim darbas • http://www.suzannewertheim.com/publications/Cleaning-up-for-company.pdf • 2003. Linguistic purism, language shift and contact-induced change in Tatar. University of California, Berkeley dissertation. • Disertacijoj rašė daug apie savo patirtį, dirbus su informantais, gyvenus Tatarstane ir pan. • http://www.suzannewertheim.com/publications/Chapter1.pdf (ypač p. 53 ir toliau) • Amerikietė, kuri kalba totorių kalba, nėra įprastas dalykas. • Bet tas, kad ji yra būtent ji, susidarė daugiau galimybių susipažinti su informantais ir rinkti medžiagą.

  24. Kokios daugiakalbystės temos galėtų būti tyrinėamos Baltijos šalyse? • Vienoje konferencijoje pristačiau kaip savo „svajonę“ sąrašą • Kadangi Lietuvoje, ypač Vilniuje sociolingvistinė situacija yra labai įdomi ir savotiška, yra plačios galimybės atlikti case studies

  25. “Svajonės” sąrašas • “Lithuanian-Russian code-switching as a conversational style in Vilnius”. • “Russian-Latvian communication in the market place (on the example of Riga/ Daugavpils/ Kuldīga/…). • “Application of Matrix Language Frame and 4M model to Latvian-Russian code-switching”.

  26. “Svajonės” sąrašas-2 • “Copied analytic constructions in Russian of Latvia and Estonia: a comparative perspective”. • ““We speak all languages here”: multilingual repertoire of Latvian Jews”. • “Russian discourse pragmatic words in Lithuanian vs. English DPW in Estonian: looking for a sociolinguistic explanation”.

  27. Kaip pavyzdį, norėčiau pristatyti savo tyrinėjimus Lietuvoje • . 1) Žydų lietuvių kalbos variantai (etnolektai) 2) Lietuvių-jidiš dvikalbystė ir kalbų kontaktai • Abiem atvejais informantų yra nedaug • Yra prieškarinių Lietuvos žydų tarmių aprašymų, bet jie atlikti senosios tradicinės dialektologijos rėmuose; • Galima vartoti tik kokybinius metodus

  28. Dėkoju už dėmesį!

More Related