1 / 126

Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22

Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22. Ugdymo planavimas. Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina. Visi planai tarpusavy susiję.

wanda-lowe
Download Presentation

Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22

  2. Ugdymo planavimas • Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. • Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina. • Visi planai tarpusavy susiję. Procesas svarbesnis nei planas.

  3. Ilgalaikis planas • 1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas, klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą parengusiojo kvalifikacinė kategorija, vardas, pavardė, mokslo metai). • 1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika. • 1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5) • 1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai, žodynai, žinynai, žemėlapiai, uždavinynai, skaitiniai, pratybos ir kt.). • 1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas veda).

  4. Jei rašoma klasės, grupės charakteristika, • vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)

  5. Mėnulio fazės, planetų judėjimas: užtenka nurodyti Mėnulio fazes, užtemimų priežastis, kad planetos sukasi apie savo ašį ir apie Saulę.

  6. Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar draugams. • Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo simbolius. • Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą struktūrą. • Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios bandomostaikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.

  7. Patenkinamas gebėjimų lygis • Bandosieti vieno ir kelių gamtos mokslų • žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina • pateiktą informaciją. • Schemose, piešiniuose, duotame tekste, • padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta • konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, procesus. • Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne­ • gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai • vartoja gamtos mokslų sąvokas.

  8. 7-8 klasės. Kalbos pažinimas. Turinio minimumas • Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų sistemos. • Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių, nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo paskirties. • Sintaksė.Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo aplinkybių.   • Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.

  9. Mokinių pasiekimų lygių požymiai

  10. 1.Ilgalaikis planas 1.5.1. Eilės numeris. 1.5.2. Tema. 1.5.3. Pamokų skaičius. 1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP 1.5.5. Mėnuo. 1.5.6. Vertinimas. 1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai. 1.5.8. Rezervinis laikas. 1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).

  11. 2. Temosplanas • 2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra). • 2.1.Data. • 2.2.Tema. • 2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius. • 2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo laikas, mokinių pasiekimų lygiai).

  12. Mokinių pažangos stebėjimas baigus mokymosi etapą (temą) • Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo. • Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios, pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui – tolesnį mokymąsi.

  13. 3.Pamokos planas • 3.1.Pamokos tema. • 3.2.Uždavinys . • 3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį (pildoma pasibaigus pamokai). • P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo poreikius.

  14. Pamokos uždavinį sudaro: • Sąlygos • Mokinių veikla • Tos veiklos rezultatas • Rezultato pamatavimo kriterijai

  15. Pamokos uždavinys

  16. Ką galima nuspręsti iš pamokos uždavinių? • Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios mokymosi sąlygos sudaromos. • Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo, mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis tenka mokiniams. • Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą – žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP. • Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir, remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą tolimesnį mokymąsi. • Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.

  17. Ugdymą planuodami numatome, • ne “ką reikia išeiti”, o kokį rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;su kokia dalykine medžiaga ir kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas

  18. Pasiekimų lygiai (pagal BUP)

  19. 3-2

  20. Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami: • Metodai, būdai, formos; • Mokinių motyvavimas veiklai (rezultato siekimo aktualumas, veiklos atitikimas jų amžiui, patirčiai, galimybėms); • Darbui tinkamos sąlygos, atmosfera; • Mokytojo pagalba, konsultavimas (aiškinimo kokybė, konsultavimo efektyvumas, darbo ir mokymo tempo individualizavimas ir diferencijavimas); • Tinkamas vertinimas.

  21. Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko ją atrasti

  22. Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie skatina mokinius įtemptai dirbti nuo pirmosios iki paskutiniosios pamokos minutės, kurie lavina mąstymą, turtina intelektą bei ugdo savarankiškumą ir vaizduotę

  23. Diferencijavimas ir individualizavimas

  24. Ugdymo diferencijavimas VISŲ MOKINIŲ VISKO IŠMOKYTI NEĮMANOMA! VISUS MOKINIUS GALIMA KAI KO IŠMOKYTI.

  25. Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia duoti (Išsilavinimo standratai + BUP =planavimas). • Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes bus reikalinga, naudinga (motyvacija).

  26. Diferencijavimas • Individalaus požiūrio į mokymą realizavimas: • Mokinių skirstymas į didesnes ar mažesnes grupes, keliant jose • skirtingus mokymosi tikslus. • taikant skirtingus metodus, • naudojant skirtingas priemones ir pan.

  27. Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC) • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

  28. Tyrinėtojai nustatė, • kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu, rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti - teksto analizei arba mokosi vaizdinių priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si) strategijas, labai svarbu žinoti, kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar kitam mokiniui.

  29. Kaip padėti mokytis skirtingų mokymosi stilių mokiniams? • Problemos • Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai klasei. • Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems parankiu mokymosi stiliumi.

  30. Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių mokinius? • Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai (vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika ir kt.). • Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą. • Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus. • Skirkite mokiniams skirtingas užduotis. • Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos, rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą, šaltinius ir kt.)

  31. Grupių darbas

  32. Grupių dydis • Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai (pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje grupėje bus aktyvūs abu jos nariai). • Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai, atsiranda lyderis. • Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku. • Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos

  33. Diferencijuotos grupės • Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius, motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės, • Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės. • Laisvos grupės. • Pastovios grupės. • Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.

  34. Grafinio pranešimo rengimo kriterijai • Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai žodžiai. • Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis, lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).

  35. Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų naktį”

  36. Individualizavimas • principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio dėmenys: • standartų reikalavimai, • priemonės (vadovėliai ir kt.), • mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių gabumus, poreikius, polinkius, mokymosi stilius, tempą ir kt.

  37. Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį. • Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių mokiniams prieinamas mokymo turinys. • Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.

  38. Pažinti mokinį, tai • ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo socialinę aplinką (tai labiau svarbu mokytojo ir mokinio dialogui), bet įvertinti jo motyvaciją, polinkius, gebėjimus, galimybes tam, kad galėtume pasirūpinti jo mokymo/si sėkme.

  39. Konsultavimas • Puikiausias individualizavimo būdas, kai mokytojas padeda mokiniui ieškoti teisingo kelio, skatina jo sėkmę, rodo dėmesį, kartu priimdamas atsakomybę už išmokimą.

  40. Konsultavimas • Neveiksminga pagalba, kai mokytojas dirba už mokinį perimdamas iniciatyvą (pats padaro, kaip turėtų būti, padiktuoja, ką reiktų rašyti) ir pan. Tokiu atveju mokinys nesistengia pats spręsti problemų.

  41. Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams, nemenkinat jų orumo • Ugdymą individualizuoti tik tada, kai būtina- kai šie mokiniai nepajėgia dirbti kartu su visais. Esant bent menkiausiai galimybei integruoti juos į ugdymą su visos klasės mokiniais. • Leisti jiems rinktis užduotis ir rezultatų pristatymo būdą • Jei mokytojas jiems individualizuoja užduotis, tai bent jau diferencijuoti turėtų ir kitiems mokiniams.

  42. Žinojimas prasideda nuo nežinojimo. • Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai.

  43. Vienas iš sėkmingos pamokos kriterijų - • beveik visi mokiniai įvykdė pamokos uždavinį. Kaip to pasiekti?

  44. Pamokos uždavinio diferencijavimas (keliapakopio uždavinio kėlimas) • Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių grupių

More Related