MOLEKULIŲ TRAUKA IR STŪMA

1. MOLEKULIŲ TRAUKA IR STŪMA Parengė: Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 7b klasės mokinys Andrius Tacionis Mokytoja: Rasa Kižienė

2. Molekulė • Molekulių yra daug rūšių jos susideda iš atomų dar smulkesnių dalelių už molekules. • Atomų yra daug skirtingų viena vandens molekulęH2Odu vandenilioH ir vienas deguonies O atomas. VANDENS MOLEKULĖ

3. MOLEKULIŲ TRAUKA • Molekulių stūma reiškiasi, kai norime suspausti kietuosius kūnus, ištiesinti sulenktą lazdą ar strypą ar bet kokį daiktą kurį galima lankstyti.

4. MOLEKULIŲ STŪMA • Tarp įvairios būsenos medžiagos molekulių veikia traukos jėgos: kiekviena molekulė traukia prie savęs kitas molekules ir yra pati jų traukiama. Bet kodėl tada tarp molekulių yra tarpai, juk, veikiamos traukos jėgų, jos turėtų sulipti? O nesulimpa jos dėl to, kad pernelyg suartėjusios ima stumti viena kitą – tarp molekulių pradeda veikti stūmos jėgos.

5. LENTELĖ

6. Molekulių traukos ir stūmos jėgos priklauso nuo atstumo tarp jų. • a)Molekulės traukia kai atstumas tarp jų yra didesnis už jų skersmenį tris keturis kartus. • b)Molekulės stumia viena kitą kai atstumas yra mažesnis už jų skersmenį . • c)Molekulės neveikia viena kitos kai atstumas lygus jų skersmeniui traukos jėga lygi atostūmio jėgai.

7. MOLEKULIŲ MEDŽIAGŲ BŪSENOS • KIETOSIOS MOLEKULĖS

8. Skysčių dalelės taip pat išsidėstę glaudžiai, tačiau netvarkingai. Nuolat judėdamos jos nutolsta dideliu atstumu viena nuo kitos. Molekulių tarpusavio trauka silpnesnė nei kietuose kūnuose. SKYSTOSIOS

9. DUJINĖS • Tarpai tarp molekulių dešimtis kartų didesni už jas pačias. Molekulės laisvai juda visomis kryptimis, kai atsitrenkia viena į kitą, pakeičia judėjimo kryptį.

10. TAI ĮDOMU • Kadaise atliktas toks bandymas. Švininis rutulys pripildytas vandens ir labai sandariai uždarytas. Tada į jį trenkta sunkiu kūju, kad susispausdamas suslėgtų viduje esantį vandenį. Vanduo nesusislėgė, bet prasisunkė pro rutulio sieneles. • Skysčiui būdinga savybė lengvai keisti formą taikoma liejyboje skulptūroms, varpams, buities reikmenims (indams, šviestuvams), papuošalams, medaliams ir t. t. kurti. Skystas metalas ar kita medžiaga (vaškas, stiklas) liejama į specialias formas ir stingdoma. • Daugelis kraštų importuoja gamtines dujas. Patogiausia jas atsigabenti vamzdynais, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Tada dujos yra skystinamos – atšaldomos iki -161 °C temperatūros. Jų tūris sumažėja 600 kartų, t. y. iš 600 l dujų gaunama 1 l skystų dujų. Tokios dujos transportuojamos tankeriais (angl. tank – cisterna, bakas). • Graikų filosofas Demokritas(Demokritos), gyvenęs 460–370 m. pr. Kr., aiškino, kad visos medžiagos sudarytos iš mažų, nuolat judančių dalelių, vadinamų atomais. • 1647 m. prancūzų filosofas Pjeras Gasendis (T. Gasendi) savo knygoje tvirtino, kad kiekvieno kūno atomai susijungia į tam tikras grupes, kurias jis pavadino molekulėmis. Nuo to laiko ir vartojamas molekulės terminas. • Lietuvoje pirmą kartą molekulės sąvoką pavartojo iš Kražių apylinkių kilęs filosofas ir fizikas Benediktas Dobševičius knygoje „Dabartinės filosofų pažiūros“, išleistoje 1760 metais. • Ilgą laiką atomo ir molekulės sąvokos buvo painiojamos. Tik 1860 m. Karlsrūhėje (Vokietija) įvykusiame chemikų kongrese jos buvo tiksliai apibrėžtos. • Pro šiuolaikinius elektroninius mikroskopus molekules galima ir pamatyti. • 1897 m. anglų fizikas Džozefas Džonas Tomsonas(J. J. Thomson, 1856–1940) atrado elektroną. • Gamtinės dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl jų nutekėjimas būtų ne iš karto pajuntamas. Dėl difuzijos pasklidusios po kambarį ir susimaišiusios su oru, uždaroje patalpoje jos sprogtų nuo kibirkšties ar degtuko, apnuodytų. Kad būtų juntamas dujų nutekėjimas, jos sumaišomos su medžiagomis, kurias galima užuosti, taigi ir išvengti nelaimių.