Mokyklos vaidmuo sprendžiant socialinės atskirties problemas Vaida Trofimišinienė 2011-05-19

1. Mokyklos vaidmuo sprendžiant socialinės atskirties problemas Vaida Trofimišinienė 2011-05-19

2. Socialinė atskirtis-nesavanoriškas atskirų asmenų arba jų grupių visiškas arba dalinis nutolimas nuo visuomenės, sumažėjusios galimybės dalyvauti politiniame, ekonominiame ir kultūriniame visuomenės gyvenime (G. Kvieskienė) • Skaudžiausiai socialinė atskirtis pažeidžia vaikus, kadangi jie negali kontroliuoti arba daryti įtakos aplinkybėms, lemiančioms socialinę atskirtį.

3. Vaikų socialinės atskirties ir skurdoproblemos aktualios visoje Europoje • EK duomenimis, vaikų, esančių ties skurdo riba, santykis Europos Sąjungoje (ES) nebuvo sumažėjęs nuo 2000 metų. • Pradėjus socialinio įtraukimo procesus, daug dėmesio skiriama kovai su vaikų skurdu ir siekiui užkirsti kelią sunkių gyvenimo sąlygų perdavimui iš kartos į kartą.

4. Vaikų socialinės atskirties ir skurdoproblemos aktualios visoje Europoje • Ši problema ES valstybėse narėse vis labiau išskiriama kaip didžiausias prioritetas. 2010-uosius Europos Komisijai paskelbus Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, Lietuvos prioritetu taip pat buvo įvardyti vaikai.

5. 2010-ieji - Europos kovos su skurduir socialine atskirtimi metai • Viešų renginių tikslas - dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias skurdo ir socialinės atskirties problemas miestuose bei kaimiškose vietovėse ir paskatinti kiekvieną žmogų pagal galimybes prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo. • Projektą įgyvendino Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su asocijuotais nariais-partneriais.

6. Socialinės atskirties spąstuose –dalis Lietuvos vaikų • Praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas (20,6 proc.) gyveno žemiau skurdo ribos. • Vaikų globos namuose gyvena apie 2 proc. Lietuvos vaikų, dar 4 proc. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. • 2009 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 11 tūkstančių socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 24 tūkst. 222 vaikai (Statistikos departamento duomenys).

7. Socialinės atskirties spąstuose –dalis Lietuvos vaikų • Kiekvienais metais tėvų globos netenka keli tūkstančiai vaikų, tik nedidelė dalis dėl to, jog tampa našlaičiais. • Lietuva Europoje pirmauja pagal valstybinėse institucijose augančių vaikų skaičių. • Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje 5-14 metų vaikų savižudybių padaugėjo net 8 kartus. • Lietuvoje kasmet nusižudo apie 50 savarankiško gyvenimo dar nepradėjusių jaunuolių.

8. Socialinės atskirties spąstuose –dalis Lietuvos vaikų • Ar taip susvetimėjome, tapome nedėmesingi, nesupratingi, abejingi ir neatjaučiantys, kad net vaikui gyvenimas tapo nemielas, skausmingas ir beprasmiškas? • Ar toks vaikų ir paauglių savižudybių skaičius neragina susimąstyti apie išaugusį vaikų nepasitikėjimą suaugusiųjų pasauliu?

9. Veiksniai, lemiantys vaikų socialines problemas ir socialinę atskirtį (I): • Tradicinės šeimos krizė. Gana dažnos skyrybos, daugėja porų gyvenančių nesantuokoje, mažėja gimstamumas, vis daugiau gimsta nesantuokinių vaikų. Lietuvoje nuolat didėja socialinės rizikos šeimų skaičius. • Skurdas. Tėvams, gaunantiems minimalias pajamas, vis sunkiau išlaikyti vaikus, todėl daugėja vaikų, netenkančių tėvų globos, o tarp labiausiai skurstančiųjų atsiduria šeimos su vaikais.

10. Veiksniai, lemiantys vaikų socialines problemas ir socialinę atskirtį (II): • Nepilnamečių nusikalstamumas. Nelankantys mokyklos, gatvėmis besišlaistantys vaikai ir paaugliai lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą ir narkotinių medžiagų vartojimą. • Mokyklos nelankymas. Didžiausia švietimo problema – epizodiškai ar visai nelankantys mokyklos vaikai. Nelankantys mokyklos vaikai yra nuolatinis rezervas socialinės atskirties grupėms papildyti. Didelis pamokų ar visiškas mokyklos nelankymas priskiriamas vaikams iš probleminių šeimų (nepilnų, rizikos grupės šeimų ir pan.)

11. Veiksniai, lemiantys vaikų socialines problemas ir socialinę atskirtį (III): • Neįgalių vaikų problemos. Neįgalūs vaikai turėtų būti aprūpinami specialiomis ugdymo, mokymo priemonėmis, jiems turi būti pritaikoma mokymosi vieta, o vaikai ugdomi, atsižvelgiant į jų sugebėjimus, polinkius, fizinę ir psichinę būklę. Metodinių priemonių, kompensacinės technikos ir socialinės integracijos nepakankamumas skatina bendrojo lavinimo mokyklų nelankymą.

12. Išmoktas bejėgiškumas (learned helplessness) – neigiamos patirties suformuotas įsitikinimas, kad rezultatas nepriklauso nuo pastangų. Problemos kyla iš neturtingųjų įsitikinimo, kad išsilavinimas ir sėkmė gyvenime mažai susiję. Mokytojams kyla naujas uždavinys – suvaldyti polinkį nusikalsti ir pasiekti, kad vaikas nemestų mokyklos.

13. Klaipėdos universiteto apklausa(2010 m.) • 28 % apklausoje dalyvavusių vaikų gėdijasi savo šeimos, artimųjų ir ekonominės padėties. • Turtingesnių asmenų atžalos mokykloje jaučiasi geriau, vertinamos palankiau ir net 68% apklaustųjų vaikų teigia, kad jie jaustųsi laimingesni, jeigu gyventų materialiai turtingesnį gyvenimą.

14. Klaipėdos universiteto apklausa(2010 m.) • Vos 31% respondentų mokykloje jaučiasi saugiai. • Trečdalio apklaustųjų mokymąsi temdo baimės ir nepasitikėjimo savimi jausmai. • Vaikai jaučia mokytojų vertinimą ir gauna įvertinimus, priklausančius nuo jų (ir jų tėvų) socialinės padėties. Taip teigė 48% apklaustų vaikų.

15. Klaipėdos universiteto apklausa(2010 m.) • Vaikai – tėvų reputacijos įkaitai arba privilegijuotieji. • Vaikų diferencijavimas mokykloje pagal ekonominę ir socialinę padėtį – jau įsišaknijusi „tradicija“? • Toks skirstymas paplitęs ne tik tarp vaikų. Diferencijuoti linkę ir patys mokytojai. • Išankstinis mokytojų požiūris ir nusistatymas būdingas mažesnių mokyklų bendruomenėms, kur mokytojai pažįsta tiek vaikus, tiek ir jų šeimas, o reputacijos šleifas lengvai nuo vienų persegamas kitiems.

16. „Na, tai ačiū Dievui, pagaliau net ir tu supratai“. • „Nereikia taip ilgai su bernais vaikščioti, tai geriau pasiruoštum pamokai“. • „O, žiūrėkit, kas pasirodė mokykloj, jau maniau, kad šiemet tokio gražuolio nebepamatysim“. • „Aišku, vaikeli, ko iš tavęs tikėtis – nei tavo brolis ką išmoko per dešimt metų, nei tu čia išmoksi“. • „Visiems, kurie gavo dešimtuką ir devintuką, aš dėkoju, o likusieji-ir ką man su jumis veikti?“ • „Savo tėveliui milijonieriui pasakyk, o man čia neaiškink...“

17. Sociologai akcentuoja, kad socialinė atskirtis mokyklose yra viena iš blogybių, kurios šalinimu turėtų ypatingai susirūpinti pedagogai: domėtis vaikų socialine padėtimi, pažinti jų tėvus ir problemų nespręsti vien tik neigiamais įvertinimais. • Sėkmingą mokinio adaptaciją mokykloje lemia vienas pagrindinių veiksnių: palankus mokytojų ir bendraklasių požiūris į atskirties rizikos mokinius.

18. Apsauginiai veiksniai mokykloje • Pozityvi atmosfera mokykloje. • Draugiški santykiai tarp bendraamžių. • Suteikiama pagalba, kai jos reikia. • Sudaromos galimybės patirti sėkmę. • Aktyvi popamokinė, papildoma veikla. • Reikšminga veikla bendruomenės labui.

19. Socialinė pagalba mokykloje • Nemokamas maitinimas. • Moksleivių pavėžėjimas. • Ankstyvosios prevencijos programos. • Papildomas ugdymas. • Moksleivių saviraiška ir polinkių plėtotė. • Socializacija ir resocializacija (kai reikalinga profesionali specialistų pagalba).

20. Socialinė pagalba mokykloje • Socialinis pedagogas – draugas, patarėjas, pagalbininkas, ekspertas, tarpininkas, advokatas, psichoterapeutas, visuomeninis veikėjas... • Mokytojas - ... • Mokyklos vadovas - ... • Vaikų dienos centrai - ...

22. 2008 m. Kauno rajono savivaldybė apdovanojo Lapių seniūniją už sugebėjimą būti jungiamąja grandimi tarp socialinių darbuotojų, mokyklos ir varganai gyvenančiųjų.

23. Susirinkti kartu – tai pradžia. Pabūti kartu – tai pažanga. Padirbėti kartu – tai sėkmė. H. Fordas

25. Gerų sprendimų darbe!