Psichoanalizės įvadas I

1. Psichoanalizės įvadas I Doc. E. Laurinaitis, Medicinos fakultetas, Psichiatrijos klinika

2. PSICHOANALIZĖS PRADŽIATEORIJA • 1886 – 1897 – “traumos-afekto modelis”, Anos O. atvejis • 1897 – 1923 – topografinis modelis, libido ir konflikto pirmenybė, “Sapnų analizė” (1900) • 1923 – 1939 – struktūrinis modelis, agresyviosios varos pripažinimas • 1938 – “Baigtinė ir nesibaigianti analizė”

3. Anna O. – Berta Pappenheim

4. Varų teorija Vara – hipotetinė energija, skatinanti žmogų patenkinti savo poreikį, nes nepatenkintas poreikis kelia įtampą, ir šis jausmas yra nemalonus. Varos poreikio patenkinimas sukelia malonumą – iš čia “malonumo principas”. Yra skiriamos dvi varos: LIBIDO ir AGRESYVIOJI vara. Vara turi: • Šaltinį (poreikį) • Tikslą (poreikio patenkinimą) • Įtampą (energiją poreikiui patenkinti) • Objektą (kuris turi patenkinti poreikį)

5. TOPOGRAFINIS SĄMONĖS MODELIS I sąmonė priešsąmonė pasąmonė

6. TOPOGRAFINIS SĄMONĖS MODELIS II sąmonė priešsąmonė pasąmonė

7. PSICHOSEKSUALINĖ VAIKŲ RAIDA • Oralinė stadija (0 ÷ 1) • Analinė stadija (1 ÷ 3) • Falinė stadija (3 ÷ 5): • Edipo kompleksas (kastracijos nerimas) • Elektros kompleksas (varpos pavydas) • Latentinė stadija (5 ÷ 11) • Genitalinio seksualumo stadija (11 ÷ 18)

8. ORALINIS CHARAKTERIS ORALINIAI OPTIMISTAI Šie asmenys lengvai susižavi, yra kilniaširdžiai, geidulingi, linkę pasiduoti geismui, nekantrūs, smalsūs, jų nuotaika lengvai kinta ir priklauso nuo geismų patenkinimo, jie linkę į priklausomybes (nuo sekso, cigarečių, alkoholio, žaidimų, malonumų, adrenalino ir t.t.) ORALINIAI PESIMISTAI Šie asmenys nesitiki nieko gero iš gyvenimo, pesimistiški, lengvai nusivilia net nedidelių nesėkmių atvejais, linkę į depresiją, neretai sutrikęs valgymo procesas (anoreksija ar bulimija) Abiem atvejais kyla problemos atsiskiriant/išsiskiriant.

9. ANALINIS CHARAKTERIS ANALINIS CHARAKTERIS kyla iš neišspręstų ir/ar išstumtų to periodo konfliktų (S. Freudas). Jis pasižymi išskirtiniu tvarkingumu, pedantiškumu, švaros pomėgiu, užsispyrimu, šykštumu, pašaipumu, pagiežingu-mu, o kartu – nesąmoningu troškimu susitepti, dažniausia ne-tiesiogine, bet kartais – ir tiesiogine prasme. Šio charakterio esminis bruožas – slapta opozicija bet kokiam autoritetui ir pasyviai agresyvus kovos su juo būdas.

10. FALINIS CHARAKTERIS FALINIO CHARAKTERIO šaltinis – neišspręsti Edipo (mergaitėms – Elektros) periodo konfliktai. Šis charakteris pasižymi beatodairiškumu, ryžtu, normų nepaisymu, pasitikėjimu savimi, tačiau kartu – tuštybe ir narcizmu (žavėjimusi savimi). Šie asmenys neretai bijo artimų santykių ir meilės, kuri neša įsipareigojimus ir reikalauja prisitaikymo prie kito.

11. STRUKTŪRINĖ ASMENYBĖS TEORIJA (1923) REALYBĖ REALYBĖ EGO ID S-E + EGO IDEA- LAS S-E - REALYBĖ REALYBĖ

12. PIRMIEJI PSICHOANALIZĖS “ATSKALŪNAI” • A.Adleris ir individualioji psichologija • C.G. Jungas ir analitinė psichologija • K. Horney ir kultūrinė psichoanalizė • E. Frommas, meilės ir religijos ps. • H.S.Sullivanas – artimųjų reikšmė • T.Burrows’as – grupinė analizė

13. K. HORNEY IR KULTŪRINĖ PSICHOANALIZĖ K. Horney priklausė kitai kartai – XX a. pradžioje gimusiųjų, kuri turėjo gerokai kitokias vertybes ir galimybes (pvz., medicinos studijas moterims!), nei S. Freudas. Tai lėmė jos teorijos ir praktikos skirtumus: Pagrindiniai kūdikio poreikiai – pasitenkinimas ir saugumas, kuriuos turi užtikrinti tėvai; Nesaugumas ankstyvojoje vaikystėje suformuoja laisvai plaukiojantį nerimą, įtakojantį visą likusį žmogaus gyvenimą; Pagal susitvarkymo su šiuo jausmu strategiją skiriami trys charakterio tipai: Nuolankusis tipas Atsiribojęs tipas Priešiškas tipas

14. E. FROMMAS E. Frommas tvirtino, kad visuomenė ne tik slopina, bet ir kuria bei skatina žmogaus prigimtį. Tai formuoja jo egzistenciją ir tik žmogui būdingus egzistencinius konfliktus: • Poreikis gyventi ir mirties neišvengiamumas • Laisvės ir saugumo priešprieša • Iš to – bėgimo nuo laisvės mechanizmai: • Autoritarizmas • Mazochizmas • Sadizmas • Automatinis konformizmas • Destruktyvumas