Naudodamiesi turimais šifro raktais, pasakysite šios pamokos temą.

1. Naudodamiesi turimais šifro raktais, pasakysite šios pamokos temą. mokytoja Eridana Tabūnienė

2. Daiktavardžių galūnių rašyba mokytoja Eridana Tabūnienė

3. Daiktavardis - kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas? (kas tai?). Daiktavardis kaitomas linksniais, skaičiais ir yra vyriškosios arba moteriškosios giminės. mokytoja Eridana Tabūnienė

4. Linksniai • Vardininkas (V.) - kas? • Kilmininkas (K.) – ko? • Naudininkas (N.) – kam? • Galininkas (G.) – ką? • Įnagininkas (Įn.) – kuo? • Vietininkas (Vt.) – kur? Kame? • Šauksmininkas (Š.) mokytoja Eridana Tabūnienė

5. Pamokos uždavinys: Atlikę užduotis porose ir individualiai, rasite tekste, pasakysite ir taisyklingai parašysite po 3 vienaskaitos galininko, vietininko; daugiskaitos kilmininko ir vietininko daiktavardžių galūnes. mokytoja Eridana Tabūnienė

6. Vienaskaitos galininkas – ką?Daugiskaitos kilmininkas – ko? (daug) Daiktavardžių galūnėse visada rašome nosines raides. mokytoja Eridana Tabūnienė

7. Vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkas – kur? kame? Daiktavardžių galūnėse visuomet rašome –e. VIENASKAITOS DVISKIEMENIŲ DAIKTAVARDŽIŲ GALŪNĖS GALI SUTRUMPĖTI: KELYJE – KELY ŽOLĖJE – ŽOLĖJ VYŠNIOJE – VYŠNIOJ SŪNUJE – SŪNUJ AKMENYJE - AKMENY mokytoja Eridana Tabūnienė

8. JEI NE SKĖTIS, TAI LEDŲ VEŽIMĖLIS Anądien akmenėlis Džiugas sutiko gerą krokodiliuko Luko draugę Šarūnę. - Tu dar neišsiritai? – paklausė mergaitė. - Ne, - atsakė akmenėlis Džiugas, nors nelabai suprato, iš ko turėjo išsiristi. O ir kaip? • Nesisielok, - nuramino mergaitė akmenėlį, - iš visų kiaušinių kas nors išsirita. Džiugas nė nemanė sielotis. Bet širdelėn įsiskverbė abejonė. Gal jis tikrai kiaušinis? Kitą rytą akmenėlis pabudo linksmas, žvalus. - Jaučiuosi kažkaip ypatingai, - tarė žadintuvui. – Matyt, būsiu išsiritęs. Apžiūrėjo pilvelį, apčiupinėjo galvą. - Manau, jog esu malūnsparnis. Esu pakankamai storas ir tvirtas. Kai paūgėsiu, išdygs ir tos virš galvos besisukančios ausys. Išėjo Džiugas pasivaikščioti. Žiū – pievoj kumelė Klementina kažkokį grybą virš galvos laiko. - Labas, - sako jai Džiugas. – Ką čia turi? - Skėtį. Ir taip panoro Džiugas tapti tuo spalvotu skėčiu, kad ėmė ir sumanė: - Žinai, Klementina, - aš irgi skėtis. Tik išsiritau neseniai. Šįryt. Klementina prunkštelėjo ir nušokavo per balas. Džiugas tuotarp patraukė toliau. Už kampo, gatvėje jis pamatė ledų vežimėlį. Ech... Kokia ilga vaikučių eilė prie vežimėlio rikiavosi. - Ko jūs čia laukiat? – paklausė Džiugas. - Ledų, - vienu balsu atsiliepė vaikai. – Stokis ir tu į eilę. Ir Džiugas eilutėje kiek pamindžikavo. O kai paragavo braškinių ledų su razinomis, jau žinojo. Jis – ledų vežimėlis. Tik dar labai mažas. Bet kai užaugs, šitokių ledų vaikams prinokins... Paskui dar Džiugas parduotuvėje pabuvo kėdute. Sena močiutė pavargo, prisėsti norėjo. Dar vėliau – bokšte laikrodžiu, sekundės jame kirbėjo, virvėjo... Autobusu virtęs, riedėjo nuo kalno. Dar kiek vėlėliau pabuvo akiniais, net tris raides atpažino: A, B ir K. • Labanakt, - vakare į lovelę Džiugą paguldė Tėtis titnagas. Nuo minčių įkaitusią galvelę paglostė. Ir Džiugas suprato. Akmenėliai – kaip ir vaikai – viskuo gali būti. Net ir kiaušiniais, iš kurių kada nors kas nors išsiris. mokytoja Eridana Tabūnienė

9. Vienaskaitos galininkas – ką?Daugiskaitos kilmininkas – ko? (daug) Daiktavardžių galūnėse visada rašome nosines raides. mokytoja Eridana Tabūnienė

10. Vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkas – kur? kame? Daiktavardžių galūnėse visuomet rašome –e. VIENASKAITOS DVISKIEMENIŲ DAIKTAVARDŽIŲ GALŪNĖS GALI SUTRUMPĖTI: KELYJE – KELY ŽOLĖJE – ŽOLĖJ VYŠNIOJE – VYŠNIOJ SŪNUJE – SŪNUJ AKMENYJE - AKMENY mokytoja Eridana Tabūnienė