Viktimologija

1. Viktimologija Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU

2. Viktimologijos informacija MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto tinklalapyje -> Alfredo Kiškio asmeninė svetainėwww3.mruni.eu/~akiskis/-> Studentams-> Arba per MOODLE:Informaciniai paketai studijuojantiems viktimologiją: • Viktimologijos programa • Seminarų planai • Paskaitų medžiaga • Vertinimas • Preliminarūs egzamino klausimai • Egzamino tvarka • Rezultatai Alfredas Kiškis

3. Viktimologija - mokslas apie aukas. Iš lotyniško žodžio „victima” - auka ir iš graikų k. žodžio „logos”- „mokslas”. • Plačiąja prasme – apie bet kokias aukas (gamtos jėgų ar žmogaus veiklos). • Siaurąja prasme – apie nusikalstamų veikų aukas. Auka - subjektas, kuris patyrė žalą, neteisybę, sunkų išmėginimą. Auka – ne tik individas, bet individų grupė, tauta ir kita. Alfredas Kiškis

4. Kam reikalinga viktimologija? (1) • Kodėl vieni žmonės nukenčia nuo nusikalstamų veikų daugybę kartų, o kiti – beveik niekada? Kas tai lemia? • Kas būdinga nusikaltimų aukoms? • Kokie yra tapimo nusikaltimo auka padariniai? • Kaip tiksliau įvertinti, kiek padaryta nusikalstamų veikų? • Ką rodo viktimizacijos tyrimai ir kuo naudingi jų rezultatai? • Kokią įtaką daro mums saugumo jausmas, nusikaltimų baimė? • Kaip jie matuojami? Alfredas Kiškis

5. Kam reikalinga viktimologija? (2) • Kuo pasireiškia aukos vaidmuo socialinėje kontrolėje? • Kokie nusikaltimo aukos (nukentėjusiojo) aspektai yra svarbūs baudžiamajame procese? • Kokio masto turi būti baudžiamosios teisės intervencija į asmens gyvenimą? • Kas ir kokiu pagrindu turėtų apie tai spręsti? • Ar nereikėtų ieškoti kitų konfliktinių situacijų sprendimo būdų, sukeliančių mažiau neigiamų padarinių? • Ką reglamentuoja tarptautiniai dokumentai nusikaltimų aukų aspektu? • Kokiais būdais galima sėkmingai išspręsti aukos ir nusikaltėlio konfliktą? • Kokiais būdais galima vykdyti viktimologinę prevenciją? • Kas ir kaip teikia pagalbą nusikaltimų aukoms? Alfredas Kiškis

6. Viktimologija. Apie ką? • Viktimologijosmokslosampratair raida. Viktimologinėstebėsena. • Viktimizacijairviktimiškumas. • Aukos problema. Aukų rūšys. • Viktimologinė nusikaltimo aukos samprata. • Viktimologinė žalos samprata. • Socialinė žalos kaina ir joskomponentai. • Reakcijos į socialinįkonfliktąviktimologiniaiaspektai. • Viktimologinė prevencija. Alfredas Kiškis

7. 1 tema:Viktimologijos mokslo samprata irraida. Viktimologinė stebėsena1 paskaitos tema: Viktimologijos samprata Alfredas Kiškis

8. Viktimologijos samprata (1) Daug viktimologijos sampratų... Viktimologijos koncepcijos (sampratos): • Kriminalinė (baudžiamoji) viktimologija (H. vonHentig). Nusikalstamų veikų aukos. • Bendroji viktimologija (B.Mendelsohn). Visos aukos (žemės drebėjimų, viesulo, sausros, ligų, karo, politinės, ekonominės, rasinės, religinės, socialinės nelygybės, aplinkos teršimo, eismo įvykių, alkoholizmo, narkomanijos, nusikalstamumo...). • Naujoji viktimologija (R.Elias). Ne tik nus. veikų, bet ir žmogaus teisių pažeidimų aukos, piktnaudžiavimo valdžia aukos. Nuo valdančiųjų priklauso, kas laikoma skriauda (nusikaltimu). Tik žmonių veiklos aukos. • Viktimologija kaip mokslas apie kenčiantį žmogų (Z.P.Šeparovič). Aukos: asmenys, kuriems gresia pavojus, nukentėjusieji, ligoniai... Alfredas Kiškis

9. Viktimologijos samprata (2) 1937 m. (?)Hans von Hentig irBenyamin Mendelshonnubrėžė kontūrus naujo socialinio mokslo, kurį pavadino „Viktimologija“ 1941 m. Hansas von Hentigas (H.Hentig) paskelbė straipsnį apie nusikaltėlio ir aukos sąveiką. 1948 m. H.Hentigas išleido monografiją “Nusikaltėlis ir jo auka”, kurioje vienas skyrių buvo paskirtas nusikaltimo aukai. “Aktyvus nusikaltėlis, pasyvi auka” – neatitinka tikrovės. Alfredas Kiškis

10. Viktimologijos samprata (3) • Viktimologija – mokslas, tyrinėjantis aukos reiškinį, teikiantis rekomendacijas dėl viktimogeninių veiksnių šalinimo ar minimalizavimo, pagalbos nusikaltimų aukoms. • Viktimologija – mokslas, tyrinėjantis viktimizaciją ir aukas baudžiamojo teisingumo vykdymo kontekste. • ... Alfredas Kiškis

11. Viktimologijos samprata (4) Viktimizacija– tapimo auka procesas. Viktimiškumas – aukos savybių kompleksas, charakterizuojantis tikimybę tapti nusikaltimo auka. Viktimologijos dalykas: • Auka ir jos vaidmuo nusikalstamos veikos genezėje, • Viktimizacija ir viktimiškumas, • Aukos ir nusikaltėlio interakcija, • Žala, jos atlyginimo, kompensavimo būdai, • Aukos ir nusikaltėlio konfliktas, jo sprendimo būdai, • Viktimologinė prevencija, • Pagalba ir parama aukoms. Alfredas Kiškis

12. Viktimologijos samprata (5) Viktimologija tyrinėja: • aukas, jų ypatybes, požiūrį į aukas, • aukų įtaką nusikalstamų veikų padarymui, • auka-skriaudėjas-visuomenėinterakciją, • viktimizacijos formas, priežastis ir padarinius, • aukos traktavimą baudžiamojo teisingumo vykdymo sistemoje, • registruoto nusikalstamumo statistikos koregavimą, • konflikto sprendimą, • pagalbą nusikaltimų aukoms, • kaip netapti auka... Koks santykis tarp Viktimologijos ir Kriminologijos? Alfredas Kiškis

13. Viktimologijos samprata (6) Viktimologijos mokslas: • Empirinis, • Kriminologinis, • Tarpdisciplininis (teisės, sociologijos, psichologijos...), • Humanistinis. Teorinė viktimologija – moksliniai tyrimai. Praktinė viktimologija – viktimologinė prevencija ir pagalbos aukai suteikimas. Alfredas Kiškis

14. Viktimologijos samprata (7). Viktimologijos kryptys (šakos): • Kriminalinė (baudžiamoji) viktimologija; • Gendrinė (lyčių) viktimologija; • Juvenalinė (nepilnamečių) viktimologija; • Deliktinė (civilinė) viktimologija; • Trauminė viktimologija; • Psichinė-psichologinė viktimologija; • Katastrofinė viktimologija; • Penitencinė viktimologija; • Suicidologinė (savižudybių) viktimologija. Alfredas Kiškis

15. Viktimologijos raida (1) Praeitis 1948 m. H. vonHentig knygoje „Nusikaltėlis ir jo auka“ pirmasis sisteminis nus. aukų nagrinėjimas 4-ojoje dalyje „Aukų įtaka nusikaltimams“: • Kritikavo statinius, ne dimensinius nusikaltėlių tyrimus. • Nusikaltėlis ir auka yra susiję, sąveikauja. • Auka yra vienas iš priežastinių elementų, ji tyliai sutinka (leidžia), „padeda“ atsirasti situacijai, veikia kartu, skatina, provokuoja. Kiti viktimologijos pionieriai: • Aukos indėlis: neatsargumas, nerūpestingumas, pramuštgalviškumas, neapgalvotumas. • Aukos vaidmuo - motyvacinis (patrauklumas, sužadinimas, sujaudinimas, kurstymas, gundymas) ar funkcinis (provokavimas, pagreitinimas, sukėlimas, palengvinimas, dalyvavimas). Alfredas Kiškis

16. Viktimologijos raida (2) Praeitis. Daug teorinių ir empirinių tyrimų, susijusių su aukų rūšimis, aukos-nusikaltėlio santykiais ir aukų vaidmeniu nusikaltimuose (nužudymai, išžaginimai, plėšimai, sveikatos sužalojimai, sukčiavimai, šantažas ir kt.). Terminą „Viktimologija“1949 m. sukūrė Amerikos psichiatras Frederick Wertham. 20 a. 9 dešimtmetyje – didelė banga svarbių publikacijų – viktimologijos amžiaus pradžia. Alfredas Kiškis

17. Viktimologijos raida (3) Dabartis Nus. aukų išsamių tyrimų būtinybė akivaizdi. Nus. aukų ir vitimizacijos tyrimai pakeitė kriminologiją. Mikro viktimologija (atskirų nusik. rūšių aukų tyrimai) -> makro viktimologija (viktimizacijos apimties, tendencijų, erdvinio pasiskirstymo, populiacijos, socio-demografinės aukų charakteristikos tyrimai). Makro viktimologinių tyrimų ribotos galimybės atskleisti psicho-socialinį nusik. elgesio aspektą, aukos pasirinkimo procesus, aukos-nusikaltėlio interakciją... Teorinė viktimologija (nus. priežasčių ir aukos vaidmens atskleidimas, aukų charakteristika, santykiai ir interakcija su nusikaltėliu, situaciniai viktimizacijos tyrimai) -> taikomoji viktimologija (aukų padėtis, kompensacijų programos, paskatinta feminizmo): • Teorinė kriminologija kritikuojama kaip mokslas, kaltinantis aukas. • Svarbu padėti aukoms, palengvinti jų būklę, patvirtinti jų teises. Alfredas Kiškis

18. Viktimologijos raida (4) Dabartis Teorinė viktimologija -> taikomoji viktimologija (tęs.): • Viktimologija iš akademinės disciplinos transformavosi į humanistinį judėjimą, iš mokslinių tyrimų į politinį aktyvumą. • Pasikeitė dėmesys nuo nusikaltimų, kurių aukos yra tiesioginės, akivaizdžios, į „baltųjų apykaklių“ nusikaltimus, bendrą veikimą, sukeliantį didžiulę socialinę žalą. • Pasikeitimas turėjo neigiamą įtaką baudž. politikai – sustiprino primityvias keršto reakcijas į nusikaltimus, suteikė papildomų argumentų konservatyviajai politikai, baudimo taikymui. Alfredas Kiškis

19. Viktimologijos raida (5) Dabartis Konsolidacija: • Viktimologijos mokslas tvirtai įsitvirtino akademinėje ir viešojoje erdvėje (dėstomas aukštosiose mokyklose, daugybė publikacijų, įsikūrė nacionalinės ir tarptautinės viktimologų organizacijos, žodis viktimologija tapo įprastas žiniasklaidoje). • Susikūrė, išsiplėtė paslaugos aukoms (pagalbos aukoms programos). • 1985 m. JT generalinė asamblėja patvirtino „Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaraciją“. Alfredas Kiškis

20. Viktimologijos raida (6) Dabartis Duomenų rinkimas ir teorijos kūrimas: • Viktimizacijos tyrimai: • Reguliarūs Anglijoje, JAV ir kitur, • Tendencijų analizė laike ir erdvėje, • Papildyti klausimais: nusikaltimų baimės lygio, pasitenkinimo policijos darbu, nepranešimo policijai priežasčių, viktimizacijos pasekmių ir kitų. • Kokių priemonių ėmėsi respondentai siekiant minimizuoti viktimizacijos tikimybę ateityje. • Savianalizės klausimai (viktimizacijos ir nusikalstamo elgesio ryšys smurtiniuose nusikaltimuose – 7 k. didesnė tikimybė). • Nusikaltėlių ir aukų kontūrai įspūdingai panašūs. • Kūno sužalojimų atveju, kas bus auka, o kas nusikaltėlis, dažnai priklauso nuo atsitiktinumo. • Tarptautiniai nusikaltimų aukų tyrimai (nuo 1989 m.). • Tyrimuose - daug metodologinių ir praktinių problemų (ne visai aišku, ką jie matuoja). Alfredas Kiškis

21. Viktimologijos raida (7) Dabartis Duomenų rinkimas ir teorijos kūrimas: • Teoriniai modeliai: • Bandoma paaiškinti – viktimizacijos rizikos kitimus, viktimizacijos susitelkimą tam tikruose teritorijose ir tam tikrose asmenų grupėse. • Gyvenimo būdo modelis. • Įprastos veiklos modelis (laike ir erdvėje – minimaliai 3 elementai: motyvuotas nusikaltėlis, tinkamas taikinys ir saugotojo nebuvimas). • Olandų modelis – 3 pagr. veiksniai: artumas, patrauklumas ir neap(si)saugojimas. • Modelių integravimas. Alfredas Kiškis

22. Viktimologijos raida (8) Dabartis Nauji teisės aktai: • Daugelyje valstybių priimti teisės aktai, kuriuose įdiegiamos nuostatos 1985 m. JT „Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaracijos“. • Sukurtos kompensacijos ir pagalbos nus. aukoms teisinės bazės. Kompensacijos aukoms: • Pirmą kartą 1960 m. Britanijoje sukurta valstybės kompensavimo sistema nusikaltimų aukoms, paskui daugelyje kitų valstybių. • Sumos simbolinės, išreiškiančios tik valstybės susirūpinimą. • Kompensuojama smurtinių nusikaltimų aukoms. Alfredas Kiškis

23. Viktimologijos raida (9) Dabartis Restitucija: • Nusikaltėliai atlygina žalą. • Retai, nes jų dauguma neturi iš ko atlyginti. • Mediacija būna sėkminga tik tam tikrais atvejais, dominuoja kaltinimas. Aukos-nusikaltėlio mediacija: • Atkuriamasis teisingumas praktikuojamas mažose, agrarinėse, kaimo bendruomenėse. • N.Christie: konfliktas pavagiamas iš jo savininkų ir tampa profesionalų nuosavybe. • BT sistema konfliktą dar labiau pagilina, dar labiau atskiria konfliktuojančias šalis. • Siūlymai - destruktyvios, neproduktyvios ir neefektyvios sistemos pakeitimas konstruktyvia praktika, susitarimais, konfliktų išsprendimais, mediacija, sutaikymu ir nuostolių atlyginimu. • Pradedant 20 a. 8 dešimtmečiu sukurtos aukos-nusikaltėlio sutaikymo programos JAV, Kanadoje ir t.t. Alfredas Kiškis

24. Viktimologijos raida (10) Dabartis. Paslaugos aukoms: • dauguma pagalbos programų, net tos, kurios teikiamos policijoje, nukreipia aukas į bendruomenėje teikiamas paslaugas. • Kai kurios programos: keičia išdaužtą langą, sutaiso sulaužytą spyną, ... • Kai kurios skirtos specialioms aukų kategorijoms (išžaginimų, vaikų seksualinio išnaudojimo, smurto šeimoje aukoms). • Pagalbą dažniausiai teikia mažos įstaigos, geranoriškai, savanorių. Alfredas Kiškis

25. Viktimologijos raida (11) Ateitis Iš utopinio idealizmo į „kietą“ realizmą (Ezzat A. Fattah): • 1960-1980 m. kriminologijoje idealizmas pasiekė piką, priešakyje buvo „naujieji kriminologai“. • Šio laikotarpio vizijos, svajonės subyrėjo atėjus naujai koncervatyvizmo bangai (R.Reiganas, M.Tečer...) – „radikaliam realizmui“. • Panašiai ir viktimologijoje IDEALIZMAS: • susikoncentravimas tik į kenčiančią auką (politika, ideologija), • viktimizacija – patologinis, nenormalus reiškinys, • gera auka, blogas nusikaltėlis, • auka nekalta, kaltas nusikaltėlis. Alfredas Kiškis

26. Viktimologijos raida (12) Ateitis Iš utopinio idealizmo į „kietą“ realizmą (Ezzat A. Fattah): • REALIZMAS: • Aukos ir nusikaltėlio vaidmenys yra dinamiški ir susikeičiantys vietomis. • Viktimizacija - ne vien tyčiniai, vienašališki asmens su trūkumais veiksmai, tai sudėtingas, natūralus reiškinys, sąlygotas soc.santykių ir emocijų. • Vietoj gryno baudimo ir keršto atveriama erdvė bendruomenės atsakui (įsijautimas, pasigailėjimas, tolerancija, atleidimas...). • Mokslinė viktimologija – duomenų rinkimas pripažintais metodais, veiklos pagrindimas moksline teorija, bet ne politine ideologija, ne absoliutinant aukos teises ir kančias. Alfredas Kiškis

27. Viktimologijos raida (13) Ateitis. Didėjantis mokslinių, kokybinių tyrimų akcentavimas • Trūksta tyrimų, nors aukų teisėms, pagalbai - ypatingas dėmesys. • Veikla, nepagrįsta mokslu, yra pavojingas, galimai žalingas ideologinis eksperimentas. • Reikia surasti geresnius būdus, viktimizacijos prevencijai, kaip padėti aukoms, sumažinti jų skausmą. • Perspektyva – viktimizacijos padarinių tyrimai. Atkuriamojo teisingumo didėjantis svoris • Kas svarbiau aukoms - nubaudimas, ar išgydymas, atkūrimas, žalos kompensavimas, atlyginimas, viktimizacijos prevencija ateityje? • Jei ne nubaudimas, tai baudž. teisingumo sistema turi labiau būti kreipiama link atkuriamojo teisingumo. Alfredas Kiškis

28. Viktimologijos raida (14) Lietuvoje • Viktimologija jau daug metų dėstoma universitetuose. • Dirbo mokslininkai: Genovaitė Babachinaitė, Rokas Uscila, Alfredas Kiškis, Ilona Michailovič, Petras Ancelis, Svetlana Justickaja, Antanas Rudzinskas, Saulius Juzukonis, Rima Ažubalytė, Zita Šličytė, ... • Sukurtas Nusikaltimų aukų rėmimo fondas. • Veikia kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms sistema. Alfredas Kiškis

29. Viktimologijos raida (15) Lietuvoje. • Viktimologiniai tyrimai: • Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje, 1997 m. • Smurtas prieš moteris, vaikų patiriamas smurtas (1998). • Tarptautinis nusikaltimų aukų tyrimas Vilniuje, 2000 m. • Neteisėtų bandymų paveikti prokurorų ir teisėjų darbą Lietuvoje atrankinis viktimologinis tyrimas (2000). • Prekyba moterimis Baltijos šalyse: visuomenės požiūris ir informuotumas (2002). • Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija šalių susitaikymų procese (atskirų rūšių nusikaltimuose) (2003) • Ar saugi Lietuvos visuomenė? (2004) • Lietuvos gyventojų nusik. veikų patirtis Lietuvoje 2004, 2005, 2006, 2007 m. • 2012 m. viktimologinis tyrimas (MRU projektas 2S)... Alfredas Kiškis

30. Viktimologijos raida (16) Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese Lietuvos įstatymų, rašytų iki krikščionybės įvedimo (1387 m.) ir skirtų valstybės vidaus reikalams, nėra žinoma. Sankcionuojami senieji papročiai. Kazimiero Teisyne (1468 m.) jau yra nukentėjusiojo asmens teisių realizavimo galimybės – gauti žalos atlyginimą (vagis ar plėšikas turi atlyginti žalą iš savo ar šeimos turto). Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.): • Nukentėjusysis turėjo teisę pradėti procesą ir pareigą įrodyti nusikaltimu padarytą skriaudą. • Bausmė – iš 2 dalių: atlyginimas nukentėjusiam už padarytą skriaudą ir bauda Didžiojo kunigaikščio iždui ar bajorui už padarytą skriaudą. • Kaltas asmuo turėjo pirmiausiai atlyginti nukentėjusiajam už padarytą skriaudą, po to nubaudžiamas l.a ar mirties bausme. • Visas dėmesys – į nukent., kaltajam asmeniui nėra nurodyta jokių teisių ar pareigų. Alfredas Kiškis

31. Viktimologijos raida (17) Lietuvoje : viktimologiniai aspektai baudž. procese Po 3-ojo Lietuvos padalinimo ir 18 a. praradus valstybingumą iš esmės veikė Rusijos imperijos įstatymų sąvadas: • Įteisinti proceso viešumo, laisvo įrodymų vertinimų, šalių lygiateisiškumo principai. • Įtvirtinta šalių teisė gauti inf. apie proceso eigą ir rezultatus. • Bendriesiems teismams teismingose bylose, kuriose nebuvo galima taikytis, nukent. asmuo turėjo tik teisę pranešti apie nusik., o tolesnio persekiojimo teisė priklausė prokurorams. • Viešojo kaltinimo bylose neturėjo reikšmės, ar kaltinimą nukentėjusysis palaiko ar ne. Kaltino policija, prokurat., Valstybės gynėjas. • Nukentėjusysis teisminių ginčų metu galėjo pareikšti nuomonę dėl bausmės dydžio. • Skelbdamas nuosprendį teisėjas išaiškindavo nukent. apskundimo terminus ir tvarką. • Nukent. turėjo teisę apskųsti ir apeliacinio teismo nuosprendį. • Nukent. savo procesinį statusą įgydavo iškart po skundo padavimo. Alfredas Kiškis

32. Viktimologijos raida (18) Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese Po 3-ojo Lietuvos padalinimo ir 18 a. praradus valstybingumą iš esmės veikė Rusijos imperijos įstatymų sąvadas: • Nusikaltimo nuostoliais buvo laikoma ir nauda, kurią galėtų nukentėjusysis gauti, jei nebūtų nusikaltimo. • Civilinį ieškinį galima buvo pareikšti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. • Civ. ieškinys galėjo būti nagrinėjamas kartu su baudž.byla, nukentėjusysis galėjo jį pareikšti ir civ. proceso tvarka. • Nukent. turėjo teisę apskųsti tardytojo veiksmus. • Plačiai taikomas nukent. ir kaltininko susitaikymas. • B.bylose nukentėjusiajam priklausė kaltinimo teisė, jis galėjo pareikšti nušalinimus teisėjams, skųsti apeliacine tvarka dėl ieškinio, kaltės ir bausmės. Alfredas Kiškis

33. Viktimologijos raida (19). Lietuvoje: viktimologiniai aspektai baudž. procese. Tarpukario Lietuvoje veikė adaptuoti Lietuvai Rusijos įstatymai. Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pradėjo galioti Rusijos BPK, kuris veikė ir po II pas. karo iki 1961 m.: • Nukent. pareiškimas – sąlyga iškelti b.b. • Atsisakymą iškelti b.b. jis galėjo apskųsti teismui. • Parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukent. dalyvavo kaip liudytojas, jam suteikta teisė pareikšti prašymus dėl liudytojų ir ekspertų apklausos, kitų įrodymų surinkimo, pareikšti nušalinimus tardytojams, kvotėjams. • Nukent. nuo nusikalt. turėjo teisę pareikšti civ. ieškinį. • Nukentėj. priklausė kaltinimo teisė tik privataus kaltinimo bylose. 1961 m. Lietuvos BPK buvo progresyvesnis nukent. teisių apsaugos srityje. 2002 m. naujasis Lietuvos BPK dar progresyvesnis. Alfredas Kiškis

34. Viktimologinė stebėsena (1) Viktimologinių tyrimų esmė Reguliarūs viktimizacijos nuo nusik.veikųtyrimai apklausos būdu padeda policijai, valdžios institucijoms ir visuomenei suprasti: • ar registruoto nusikalstamumo statistika atspindi realaus nusikalstamumo lygį ir jo kitimo tendencijas; • apimtį nusikalstamų veikų, apie kurias nebuvo pranešta; • priežastis, kodėl nusikaltimų aukos nepraneša apie įvykį policijai; • ar policija vengia registruoti nusikalstamas veikas; • charakteristiką socialinių grupių, kurios turi didžiausią riziką tapti nusikalstamų veikų aukomis, ir kita. Alfredas Kiškis

35. Viktimologinė stebėsena (2) Viktimologinių tyrimų rūšys Pagal apimtis/lygį (mastą) vikt. tyrimai: • Tarptautiniai, • Nacionaliniai, • Regioniniai. Pagal aukų/tiriamųjų kategorijas: • Bendrieji fizinių ar/ir juridinių asmenų, • Namų ūkių, • Smurto prieš moteris aukas,... Pagal atlikimo dažnumą: • Pavieniai (projektiniai), • Reguliarūs (standartizuotos metodologijos). Alfredas Kiškis

36. Viktimologinė stebėsena (3) Viktimologinių tyrimų aspektai Tikslai: • atskirų nusikalstamumo rūšių viktimizacijos lygio, dažnumo tyrimas ir / arba tarptautinis jo palyginimas, • žalos, patirtos dėl nusikalstamų veikų, įvertinimas, • pranešimų policijai apie patirtus incidentus, šių pranešimų lygio ir priežasčių tyrimas... Tiriamasis laikotarpis. Imtis. Tiriamos nusikalstamų veikų rūšys (dažniausios): • namų ūkiams - automobilio vagystė, vagystė iš automobilio, motociklo vagystė, dviračio vagystė, automobilio vandalizmas, vagystė iš gyvenamosios patalpos ... • fiziniams asmenims - plėšimas, asmeninio turto vagystė, seksualinis nusikaltimas, sveikatos sutrikdymas ... Alfredas Kiškis

37. Viktimologinė stebėsena (4) Viktimologinių tyrimų aspektai. Klausimų formuluotės. Papildomi klausimai: • kiek kartų nukentėjo • ar pranešė policijai • kodėl pranešė/nepranešė • kokią žalą patyrė • ar sugražintas pavogtas turtas... • klausimai apie respondentą • apie saugumo jausmą • pasitikėjimą policija... Alfredas Kiškis

38. Viktimologinė stebėsena (5) Metodologinės vikt. tyrimų duomenų vartojimo problemos. • Informatikos ir ryšių departamentas (IRD) prie VRM Lietuvoje pradėjo teikti statistines ataskaitas apie nus. aukas tik 2003 m. • IRD statistinės ataskaitos orientuotos į teisėsaugos institucijų poreikius. • Nėra reguliariai atliekami kriminalinės viktimizacijos Lietuvoje tyrimai, kurių rezultatai būtų gretinami su reg. nusikalstamumo statistika. • Tarptautiniai vikt. tyrimai Lietuvoje: • tenkinami užsienio užsakovų interesai • ne visada jų metodikos tinka Lietuvoje • Vikt. tyrimų rezultatai nerodo tikrojo nusikalstamumo. • Vertinant duomenis reikia žinoti, kaip jie gauti. • Skaičiuojant viktimizacijos lygio įvertį reikia atsižvelogti į tai, kad nuo tos pačios nus. veikos gali nukentėti keli asmenys. Alfredas Kiškis

39. Nukentėjusio fizinio asmens arba juridinio asmens statistinė kortelė (50 kortelė)kortelės dalis (nuo 2013-06-10) Alfredas Kiškis

40. Viktimologinė stebėsena (7) Viktimizacijos lygio nustatymo būdai Viktimizacijai matuoti naudojami instrumentai (matai, rodikliai): • viktimizacijospaplitimas (prevalence), kuris reiškia skaičių tirtų asmenų, nukentėjusių bent vieną kartą nuo nusikaltimo per tiriamąjį laikotarpį. • viktimizacijospaplitimo lygis (prevalence rate) reiškia nukentėjusių bent vieną kartą nuo nusikaltimo asmenų skaičiaus ir tirtų asmenų skaičiaus santykį procentais. • viktimizacijosincidentų skaičius arba dažnis (incidence) – bendras nusikaltimų incidentų skaičius, nuo kurių nukentėjo tirti asmenys per tiriamąjį laikotarpį. • viktimizacijosincidentų lygis(incidencerate) – tai nusikaltimų incidentų procentinė dalis visų tirtų asmenų atžvilgiu. Alfredas Kiškis

41. Alfredas Kiškis

42. Viktimologinė stebėsena (9) Viktimologiniai tyrimai Lietuvoje • Pagal naujausius viktimologinius tyrimus Lietuvoje apie 30 proc. gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų per metus. • Pagal registruoto nusikalstamumo statistiką Lietuvoje per 1 proc. gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų per metus (2007 metais 1,3 proc.). Alfredas Kiškis

43. Viktimologinė stebėsena (10) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje nuo kokių veikų nukenčia? Alfredas Kiškis

44. Viktimologinė stebėsena (11) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kokią dalį patirtų veikų respondentai praneša? Iš viso apie 30 proc. Alfredas Kiškis

45. Viktimologinė stebėsena (12) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kiek kartų daugiau veikų patiria, negu teisėsauga užregistruoja? Iš viso 35 k. daugiau. Teisėsauga užregistruoja apie 3 proc. nus. veikų. Alfredas Kiškis

46. Viktimologinė stebėsena (13) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje kokia yra vidutiniškai dėl vienos nusik. veikos respondentų patirta turtinė žala, litais? (MRU-2012) Alfredas Kiškis

47. Viktimologinė stebėsena (14) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje Kokie yra 2011 metais Lietuvoje patirtos turtinės nusik. veikų žalos įverčiai 15-74 m. amžiaus gyventojams (milijonais Lt, MRU-2012)? Alfredas Kiškis

48. Viktimologinė stebėsena (15) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje. MRU-2012 vikt. tyrime dalies tirtų nusikalstamų veikų turtinės žalos įvertis 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojams (769 milijonų litų) yra 16 kartų didesnis, negu užregistruotų visų rūšių nusikalstamų veikų visiems Lietuvos gyventojams padaryta žala (49 milijono litų). Alfredas Kiškis

49. Viktimologinė stebėsena (16) Nacionaliniai viktimologiniai tyrimai Lietuvoje Koks santykis tarp besijaučiančių "Nesaugūs, labiau nesaugūs" ir "Saugūs, labiau saugūs" nuo nusikalstamų veikų? (NPLC tyrimai) Alfredas Kiškis

50. Viktimologinė stebėsena (17) Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių respondentai kreipėsi į policiją, buvo noras susigrąžinti nuosavybę bei noras, kad pažeidėjai būtų pagauti ir nubausti. Alfredas Kiškis