Mįslės

1. Mįslės Mįslė – alegorinis posakis, skiriamas įspėti. DLKŽ Mįslė – savotiška proto gimnastika, žaidimas.Ja netiesiogiai apibūdinamas daiktas, kurį reikia atspėti.

2. Mįslių samprata Mįslės – nuostabus žmonijos meno reiškinys. Jomis vis labiau buvo stiprinama nuostata, kad meno vaizdas pramanytas net tada, kai jis tikroviškas. Mįslės savo paslaptingumu, keistumu, paradoksais, neaiškiais iki beprasmybės, ugdė žmonių poetinę išmonę.

3. Mįslių apibrėžimai, tyrinėtojai, rinkėjai Jurgelionis Kleopas – lietuvių kalbininkas, poetas, vertėjas, 1913m. Čikagoje lietuviškai išleido pirmąjį lietuvių mįslių rinkinį ,,Mįslių knyga”.

4. Mįslių apibrėžimai, tyrinėtojai, rinkėjai • Lepneris Teodoras, Mažosios Lietuvos tyrinėtojas , parašė lietuvių kalbos žodynėlį, kur daug lietuvių kalbos priežodžių, minklių, patarlių ir mįslių. • Brodovskis Jokūbas XVIIIa. parašė Lietuvių smulkiosios tautosakos rinkinį ,kuriame 2000 priežodžių ir 100 mįslių.

5. Mįslių atsiradimas Primityvi žmonių galvosena davė daugybę progų kalbėti užuominomis. Buvo vartojama savotiška perkeltinės prasmės kalba, kuri iš dalies ir sudarė pagrindą mįslėms atsirasti.

6. Mįslių atsiradimo laikas Dauguma šiandien žinomų mįslių buvo sukurta feodalizmo epochoje. Kai kurių mįslių atsiradimo laiką galima apytiksliai nustatyti pagal tai, kada lietuvių liaudis susidūrė su jose menamais objektais.

7. Mįslių amžius Niekas nežino tiksliai, kaip ir kur atsirado mįslės. Tačiau iš įvairių istorinių šaltinių galima suprasti, kad mįslėms šiandien yra daugiau negu 2200 metų. Tad, kad ir kaip bebūtų, žmogaus gyvenime jos vaidino ypač svarbų vaidmenį.

8. Mįslių klestėjimo laikotarpis Vidurio Europoje mįslių žydėjimo laikotarpiu yra laikomas XV ir XVI a. Tuo metu buvo pradėta spausdinti mįslių rinkinius, domėtis jomis, rinkti senas, dar nepamirštas mįsles.Seniausia apie knygą (raštą) užrašyta mįslė buvo prancūziškai XV a. ir vokiškai 1505 m.

9. Mįslių reikšmė ankstesnėse epochose Ankstesnėse epochose mįslės buvo gyvybiškai svarbios, galėjusios lemti žmogaus likimą. Mįslėmis būdavo pranašaujama žmogaus, tautos ateitis.

10. Seniausios mįslės Labai senos yra mįslės apie gamtą ir jos reiškinius.Jose išliko senovės lietuvių mitologijos elementų.

11. Seniausia mįslė Mažiausiai 1000 metų senumo yra mįslė: ,,Stovi ąžuolas, ant to ąžuolo 12 šakų, ant tų šakų po 4 gūžtas, tose gūžtose po 7 vaikus“ (Metai).

12. Mįslių gausa Daugiausia mįslių yra apie gyvąją gamtą, ypač apie gyvulius, paukščius, augalus. Apstu mįslių apie žmogų, jo kūno dalis, maistą.

13. Mįslių užminimas ir įminimas Mįslės - žaidybinis užmenančiųjų ir spėjančiųjų dialogas. Pasidalijimas vaidmenimis gali būti pastovus arba keistis. Užminimas - dažniausiai savotiškas paslėptas klausimas.

14. Įvadinė formulė • Mįslės turi įvadinę formulę. Mįsles pradedama minti tokiais žodžiais: ,,Kas tai, kas tai…’’ • Dauguma tekstų tokių formulių neturi, bet visi supranta užminimą kaip klausimą.

15. Užminimas Užminimų kūrimas – tai paslaptingo, fantastinių dalykų, savybių pasaulio atskleidimas. Čia negalioja daugelis mūsų gyvenimo dėsnių, negyvi daiktai elgiasi taip, tarsi būtų gyvi.

16. Vienose mįslėse vyrauja aprašomasis pradas – žodžiais stengiamasi nusakyti dalyką, reiškinį, jo ypatybes: ,,Apskritas kamuoliukas, raudonas šoniukas’’. Aprašymas gali būti išplėstas, kai užmenami keli objektai: ,,Tėvas tįslys, močia pūslė, vaikai – bindiriukai. Užminimų aprašymas

17. Užminimų pasaulio erdvė Užminimų pasaulio erdvė, pobūdis visiškai kitokie negu įminimų pasaulio. Jis atsiplėšęs nuo realiojo įminimų pasaulio, kuriamas pagal išmonę.

18. Užminimų tekstas Užminimų tekstas – metaforiškas. Konkrečioji jo prasmė nėra tikroji. Dažnai tarp vaizduojamo užminime veikėjo, situacijos, poelgio ir įminimo yra didžiulis kontrastas.

19. Užminimų sukelti jausmai

20. Mįslių įminimai – konkretūs daiktai ir reiškiniai. Svarbesnės teminės mįslių grupės: Negyvoji gamta. Gyvūnija ir augalija. Žmogus, jo aplinka, namai. Darbo įrankiai, ginklai, instrumentai. Mįslių įminimai

21. Mįslės - poezija Mįslės laikomos daiktų poezija. Daugumos mįslių įminimai - konkretūs daiktai ir reiškiniai. Greta fantastikos, mįslėse apstu ir tikroviškų vaizdų: ,,Juodas katilas, pilnas varškės prikrautas”, ,,Du kiškeliai pagiry”, ,,Tarp dviejų kalvų juodas žirgas bėga”. Įdomu tai, kad šitokie vaizdai nedaro realumo įspūdžio.

22. Mįslių įminimo svarba Tačiau ankstesnėse epochose mįslės buvo gyvybiškai svarbios, galėjusios lemti žmogaus likimą. Mįsles mėgo bibliniai semitai (Saliamonas, Karalienė Saba), senovės graikai, romėnai. Štai Apolodoras II a. pr. Kr. užrašė legendą apie tebų sfinksą, kuris užduodavo atėjusiems mįslę, oneįminęs jos žmogus mirdavo.

23. Mįslių kalba Mįslėms būdingi trumpi sakiniai, sklandūs periodai. Nemažai mįslių yra eiliuotos. Paprastai jų tekstus sudaro darnūs sugretinimai. Eiliuotumą pabrėžia įvairūs pakartojimai.Gausu aliteracijų, asonansų, anaforų.

24. Puošybos elementai • Tarp leksinių priemonių minėtini ir specifiniai puošybos elementai: mįslių tėvas, mįslių brolis, menu mįslę keturgyslę. • Šiomis stilistinėmis priemonėmis siekiama supainioti posakių prasmę.

25. Meninė ir kultūrinė reikšmė Mįslės savo paslaptingumu, keistumu, paradoksais, neaiškiais iki beprasmybės, ugdė žmonių poetinę išmonę. Kai kurie mįslių bruožai artimi moderniajam menui. Per jas supoetinamas “daiktiškasis” pasaulis, paveldimi nacionaliniai vaizdiniai apie jį.

26. Mįslių reikšmė kultūrai Šiandien mįslės priklauso vien vaikų folklorui. Tai rodo jų dabartinę, nelabai vertingą vietą žmonių kultūroje.

27. Mįslės – kultūros vertybė Mįslės buvo kuriamos ne vienoje pasaulio vietoje, jos gyvavo ir gyvuoja visoje žemėje. Nederėtų jų nuvertinti ir jas pamiršti. Mįslės - tai ne vien proto mankšta ar koks žaidimas, tai juk ir žmonių kultūros paveldas.