320 likes | 1.21k Views
ROMANTIZMAS. (tautinio atgimimo epocha) Literatūros ir meno srovė, susiformavusi Europoje XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pirmoje pusėje, veikiant prancūzų revoliucijos idealams. BRUOŽAI. Aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija.
E N D
ROMANTIZMAS (tautinio atgimimo epocha) Literatūros ir meno srovė, susiformavusi Europoje XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pirmoje pusėje, veikiant prancūzų revoliucijos idealams
BRUOŽAI • Aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija. • Naudojami liaudies, istorijos, egzotiški motyvai. • Skelbiamos nepriklausomybės ir patriotizmo idėjos. • Kūryboje – nauja herojus, vienišas kovotojas su pasauliu.
Tikrovė perkūrinėjama, noras pertvarkyti gyvenimą, daug fantastikos, sąlygiškų situacijų, simbolių, grotesko, daug romantikos. • Idealo ir tikrovės konfliktas, romantinė meilė. • Gamta idealizuota, emocinga; gamtoje žmogus išgyvena.
Atsiradimo aplinkybės ir prielaidos • Noras keistis: • siekimas originalumo gyvenime ir literatūroje, • poeto laisvė, • kūrybos naujovių paieškos
SVARBIAUSI ĮVYKIAI • Napoleono žygis per Europą ir prancūzų revoliucija (1789-1794), sugriovusi feodalinę sistemą, panaikinusi luomines privilegijas, tačiau neatitikusi svajoto idealo, neišpildžiusi asmens išlaisvinimo, harmoningo ir laimingo gyvenimo vilčių. • Sustiprėjo nerimas, nusivylimas, pesimizmas, išjudinęs pavergtas tautas. • Nacionalinės savimonės formavimasis.
TIKROVĖ IR IDEALYBĖ • Romantikams realus pasaulis atrodė chaotiškas, prieštaringas, nepastovus, neteisingas. Juos viliojo anapus pasaulio esanti paslaptis, protu nepaaiškinami dalykai, troško nekasdieniškumo, vengė realybės, kuri varžo, į kasdienį gyvenimą žiūrėjo iš idealo aukštybių.
IŠVADA DVIEJŲ PASAULIŲ – realaus ir įsivaizduojamo- PRIEŠPRIEŠA
VAIZDUOTĖ Tikrasis, amžinasis pasaulis pažįstamas intuicija, sapnu, vaizduote. Svajonė įgyvendinama mene ir sukuriamas grožio pasaulis, kuriame vyraus meilė ir harmonija, nebus tikrovės prieštaravimų. IŠVADA: atsisakoma tikrovės vaizdavimo
VIDINIS PASAULIS Kūrybinga asmenybė gali aprėpti visatą, pažinti ir vaizduoti subjektyvų pasaulį, išreikšti nepakartojamą sielos gyvenimą. Svarbiausia dvasinės vertybės – religinis jausmas ir meilė. Tik tada galima patirti būties pilnatvę, susijungti su pasauliu ir Dievu. IŠVADA: svarbiausia jausminis, individualus žmogaus gyvenimas, jo vertė.
GAMTA Gamtoje atsispindi dieviškasis pradas. Naktis, miškas, audringa jūra, žemė – paslapčių atskleidimo vietos. Romantiką žavi beribė, paslaptinga, didinga gamta, kuri teikia prieglobstį nuo nykios kasdienybės. Vyrauja kalnų, jūros, nakties peizažai, kerinti mistiška gamta. IŠVADA: gamta tampa palaima ir išsigelbėjimu.
TOLIMI KRAŠTAI IR LAIKAI Svajojamo idealo siekiama egzotiškuose kraštuose: pinasi pasaka ir tikrovė, natūralumas, blogio nepaveiktas pasaulis. Dievinami viduramžiai: čia gyvenimas buvęs harmoningas ir laimingas. Žavėjo riterių žygiai, meilės poezija, tikėjimo stebuklai.
TAUTOS DVASIA Istorija vaizduojama kaip nuolatinis atsinaujinimas ir kitimas. Kiekviena tauta unikali ir išskirtinė. Tautos kultūra vertinga ir įdomi. Praeityje ieškoma savitumo, siužetų savo kūryboje.
ROMANTINIS PERSONAŽAS Tai jausmo žmogus: dvasiškai laisvas, neramios ir išdidžios sielos, stiprių aistrų, turtingo dvasinio pasaulio. Jis nuolat analizuoja, mąsto. Jis nesitaiko su tikrovės blogiu, gyvena pagal sąžinės ir širdies balsą. Dėl nesėkmių jis užsidaro savyje, bėga į gamtą, kažko ilgisi. Mėgstamiausia romantikų būsena – liūdesys, melancholija. Vertinamas kūrėjas – menininkas.
IŠVADA Ryškus atotrūkis tarp didelių siekių ir realių galimybių.
TRŪKUMAI • Nepatirtų įspūdžių ieškojimas, gyvenimo permainų siekimas. • Svajotojiškas tiesos ieškojimas, atotrūkis nuo žemiško gyvenimo. • Per didelis pasinėrimas į save. • Grįžimas į praeitį. • Veikėjas dažnai lieka nesuprastas, vienišas, nepritampa prie visuomenės, nes gyvena savo svajonių susikurtame pasaulyje.