ES Rytų partnerystė, Rusijos stojimas į PPO, ES-Indijos derybos dėl LPS

1. ES Rytų partnerystė, Rusijos stojimas į PPO, ES-Indijos derybos dėl LPS Pranešėja: Rasa Adomaitienė URM Išorinių ekonominių ryšių departamento direktorė 2011 m. spalio 25 d.

2. Vienašalės ES prekybos lengvatos Rytų partnerystės šalimis Bendrųjų tarifų lengvatų sistema (3200 tarifinių eilučių muitai netaikomi ir 3000 tarifinių eilučių muitai mažinami 3,5 proc. punkto (tekstilei muitas mažinamas 20%) Ukrainai Baltarusijai (suspenduota nuo 2007 metų liepos mėn.) Bendrųjų tarifų lengvatos sistema - BLS+ (netaikomi muitai 6274 tarifinėms eilutėms): Armėnijai Azerbaidžanui Gruzijai Autonominės prekybos lengvatos: Moldovai (iki 2015 metų) – muitai netaikomi visoms prekėms, tik vynui, kviečiams, miežiams ir kukurūzams nustatytos nulinio tarifo kvotos

3. Derybų dėl DCFTA su Rytų partnerystės šalimis status quo (1): Ukraina derybos pradėtos 2008 metais, o 2010 m. II-jame pusmetyje jos buvo beveik nutrūkusios, š.m. balandžio mėn. derybos atsinaujino ir vyko intensyviai, siekiant jas pabaigti šiais metais praėjusią savaitę derybos iš esmės buvo baigtos, t.y. susitarta dėl svarbiausių klausimų, liko suderinti techninius dalykus yra galimybė Asociacijos susitarimą, kurios sudėtinė dalis bus DCFTA, parafuoti šiais metais, tačiau jo pasirašymas ir taikymo pradžia priklausys nuo politinio konteksto

4. Derybų dėl DCFTA su Rytų partnerystės šalimis status quo (2): Gruzija ir Moldova Europos Komisija yra nustačiusi pagrindines rekomendacijas (Key recommendations) pasirengimui deryboms dėl DCFTA Abi šalys padarė reikšmingą pažangą jas įgyvendindamos, taigi derybos dėl DCFTA gali prasidėti artimoje perspektyvoje Armėnija pažanga įgyvendinant pagrindines rekomendacijas yra minimali ir derybos įmanomos tik tolimesnėje perspektyvoje Azerbaidžanas ir Baltarusija kol kas nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, taigi derybos dėl DCFTA vidutinio laikotarpio perspektyvoje neprasidės Derybas su Baltarusija pradėti neleidžia ir politinės aplinkybės

5. DCFTA Išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai (Deep and Comprehensive Free Trade Area - DCTFA) bus Asociacijos susitarimų dalis ir apims: - su prekyba susijusio reglamentavimo priartinimą prie ES standartų - prekybos prekėmis liberalizavimą - prekybos paslaugomis liberalizavimą - investicijų (įsisteigimo) liberalizavimą - viešųjų pirkimų rinkos liberalizavimą - intelektinės nuosavybės (taip pat ir geografinių indikacijų) apsaugą

6. Lietuvos prekybiniai santykiai su Ukraina (1) Lietuvos ir Ukrainos užsienio prekyba 2004-2010 metais, mln. LTL 2010 m. Ukraina buvo 9 pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė ir 19 pagal dydį Lietuvos importo partnerė

7. Lietuvos prekybiniai santykiai su Ukraina (2) Pagrindinės eksporto į Ukrainą prekių grupės 2010 m.

8. Lietuvos prekybiniai santykiai su Ukraina (3) Pagrindinės importo iš Ukrainos prekių grupės 2010 m.

9. DCFTA su Ukraina nauda (1) • Bus panaikinti Ukrainos tarifai pramoniniams ir daugumai maisto produktų (pvz., tekstilei, šaldytuvams, alui, matavimo prietaisams) • Siekiama simetrijos liberalizuojant pramoninius tarifus (pvz. tekstilei numatomas abipusis liberalizavimas nuo susitarimo įsigaliojimo dienos) • Prognozuojama, kad Lietuvos įmonės sutaupys virš 10 mln. Lt muito mokesčių per metus (remiantis 2010 m. lietuviškos kilmės eksporto į Ukrainą duomenimis) • Jautriausiems žemės ūkio, maisto produktams ir etanoliui ES suteiks pagrįstas tarifines kvotas. Ukraina taip pat suteiks tarifines kvotas jautriausiems žemės ūkio, žuvies ir maisto produktams

10. DCFTA su Ukraina nauda (2) • Bus liberalizuota Ukrainos paslaugų ir viešųjų pirkimų rinka bei investicijos. Kadangi ES paslaugų ir viešųjų pirkimų rinka jau yra atvira, susitarimas užtikrins abipusiškumą • ES netaiko eksporto muitų žaliavoms, taigi susitarimu siekiama analogiškų Ukrainos įsipareigojimų • Ukrainos prekybos reguliavimas bus suderintas su ES teisės aktais, taip pat ir muitinės bei sanitarijos ir fitosanitarijos srityse • Siekiama Ukrainos įsipareigojimų energetikos srityje • DCFTA būtų pirmasis žingsnis, siekiant gilesnės Ukrainos ekonominės integracijos su ES

11. Lietuvos prekybiniai santykiai su Gruzija (1) Lietuvos ir Gruzijos prekyba 2004-2010 metais, mln. LTL 2010 m. Gruzija buvo 44 pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė ir 54 pagal dydį Lietuvos importo partnerė

12. Lietuvos prekybiniai santykiai su Gruzija (2) Pagrindinės eksporto į Gruzija prekių grupės 2010 m.

13. Lietuvos prekybiniai santykiai su Gruzija (3) Pagrindinės importo iš Gruzijos prekių grupės 2010 m.

14. DCFTA su Gruzija Nors Gruzijos tarifų režimas gana liberalus, o EU daugumai Gruzijos produktų muitų netaiko pagal BLS+, DCFTA būtų naudinga, nes užtikrintų: abipusį tarifų liberalizavimą Gruzijos paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą su prekyba susijusio reglamentavimo harmonizavimą ir skaidrumą abipusius įsipareigojimus konkurencijos, intelektinės nuosavybės apsaugos, darnaus vystymosi Ginamųjų interesų su Gruzija iš esmės neturime, kadangi ES prekybos režimas Gruzijai yra vienpusiškai labai liberalus

15. Lietuvos prekybiniai santykiai su Moldova(1) Lietuvos ir Moldovos užsienio prekyba 2004-2010 metais, mln. LTL 2010 m. Moldova buvo 38 pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė ir 51 pagal dydį Lietuvos importo partnerė

16. Lietuvos prekybiniai santykiai su Moldova(2) Lietuvos eksportas į Moldovą 2010 metais, mln. LTL

17. Lietuvos prekybiniai santykiai su Moldova(3) Lietuvos importas iš Moldovos 2010 metais, mln. LTL

18. DCFTA su Moldova Moldovos muitų tarifai yra gana aukšti, o ES Moldovai taiko vienašales prekybos lengvatas, taigi DCFTA būtų naudinga, nes užtikrintų: abipusį tarifų liberalizavimą Moldovos paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą su prekyba susijusio reglamentavimo harmonizavimą ir skaidrumą abipusius įsipareigojimus konkurencijos, intelektinės nuosavybės apsaugos, darnaus vystymosi

19. Rusijos stojimas į PPO Reikšmė Lietuvai: Prekybos sąlygų stabilumas Importo muitų sumažinimas ir įšaldymas Netarifinių barjerų disciplinavimas SPS problemų sprendimas Medienos eksporto sąlygų pagerinimas Liberalizuota prekyba paslaugomis Energetinių resursų kainodaros disciplinavimas Galimybė spręsti dvišalius prekybinius ginčus naudojant teisinius mechanizmus

20. Rusijosstojimasį PPO Atviri derybų klausimai SPS - tetraciklino normos, NTB mėsos importui. RU įsipareigojimų įgyvendinimas Muitų sąjungos kontekste - kiekviena CU narė gali blokuoti bet kurį CU sprendimą prezidento lygyje –reikalingi CU partnerių įsipareigojimai. Neišspręsti dvišaliai klausimai su Gruzija

21. Rusijosstojimasį PPO Rusijos narystės perspektyvos Visi techniniai klausimai turi būti išspręsti iki spalio 27 d. COM teiks RU stojimo įsipareigojimų paketą ET, kur ES VN turės įvertinti RU įsipareigojimų kokybę ES sprendimas dėl RU stojimo bus priimtas URT Ženevoje, gruodžio 14 d. PPO Ministrų konferencija gruodžio 15-17 d. priims sprendimą dėl Rusijos narystės RU ratifikuos stojimo protokolą (RU teigia, kad „labai greitai“)

22. Derybos dėl LPS su Indija - problemos Derybos prasidėjo 2007 m. Jos yra kritinėje stadijoje, nors vis dar išlaikomas tikslas siekti derybų užbaigimo iki 2012 m. pavasarį vyksiančio viršūnių susitikimo. Esminiai sunkumai derybose: • nelanksti Indijos pozicija atveriantautomobilių beialkoholinių gėrimų sektorius • Indija atsisako keisti savo vidaus teisės aktus, kurie atvertų rinką daliai ES paslaugų tiekėjų,tačiau lygiagrečiai siekia plačių ES įsipareigojimų paslaugų srityje (Mode 4) • Siūlomas tik minimalus viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas • Sunkumai derybose užtikrinant standartines ESkilmės taisykles, efektyviąES GIs apsaugą 22

23. Derybos dėl LPS su Indija ( Lietuvos gynybiniai interesai) Pagrindiniai Lietuvos gynybiniai interesai: gaminiai iš surimi (ES taikomas 20 proc. muitas), PET gaminiai (6.5 proc.), televizoriai (14 proc.), dviračiai (14-15 proc.), tekstilė (12 proc.). • Surimi: siekiame išlaikyti maksimalią rinkos apsaugą, išsaugant dabartinį muito lygį. • PET gaminiai, televizoriai ir dviračiai: liberalizavimo laipsnis priklausys nuo būsimo kompromisinio paketo. • Tekstilė: abipusisliberalizavimas per pereinamuosiuslaikotarpius. 23

24. Derybos dėl LPS su Indija (Lietuvos puolamieji interesai) Pagrindiniai Lietuvos puolamieji interesai: enzimai (Indija taiko 10 proc. muitą), diamonio fosfatas (5proc.), diagnostiniai ir laboratoriniai reagentai (10 proc.), lazeriai (7,5 proc.), medicinos instrumentai (5 proc.), geležinkelio konstrukcijų dalys (10 proc.), pakavimo ir vyniojimo mašinos (5 proc.), alkoholiniai gėrimai(150 proc.) • Diamonio fosfatui siūlomas liberalizavimas per 5 m. pereinamąjį laikotarpį, likusiems produktams – per 7 m.; enzimai – išimti išliberalizavimo. • Alkoholiniamsgėrimamssiūlomas muitų sumažinimas iki 40 proc. per 5 metus. 24

25. Ačiū už dėmesį!