Sintaksinės stiliaus figūros

1. Sintaksinės stiliaus figūros

2. Inversija - Neįprasta žodžių tvarka sakinyje. Amžiaus ilgus metus Augo uosis gražus. (Maironis)

3. Paralelizmas – dviejų reiškinių sugretinimas ir vienodas jų išdėstymas sakinyje. Kraujas – ne vanduo, širdis – ne akmuo. (Lietuvių liaudis)

4. Pakartojimas – įspūdžiui sustiprinti kartojami žodžiai, frazės, sakiniai. Aš kaltinu – visus, visus, visus, Išmokiusius lietuvį nuolankumo! (Just. Marcinkevičius )

5. Anafora – eilutės, sakinio, pastraipos ar posmų pradžios pakartojimas. Žiūriu: medžiai susigūžę. Žiūriu: ievos pražydėję.

6. Anafora • Aš nenoriu laimės mažos, Aš nenoriu mažyčio skausmo. (J.Degutytė)

7. Epifora – žodžių ar žodžių grupės eilučių kartojimas sakinių ar eilučių pabaigoje. Sakalai broleliai - kur jūs?!/ Girios ąžuolėliai - kur jūs? (S. Nėris).

8. Simploka – žodžių ar jų junginių kartojimas vieno sakinio, eilutės ar posmo gale ir kito pradžioje. Bet Karalius tylėjo, tylėjo ir Karalienė. (I.Simonaitytė)

9. Laipsniavimas – vienarūšių sakinio dalių ar sakinių išvardijimas, keliantis stiprėjimo įspūdį. ,,Ant jų kalnų žilųjų, viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėris neužbėga, nei paukštis neužlekia.” (V. Krėvė )

10. Periodas yra sudarytas iš dviejų dalių: viena prasminiu ir intonaciniu požiūriu kyla, o kita – kinta, pasižymi ritminiu darnumu.

11. Periodas (gr. periodos – apėjimas, judėjimas ratu) – ilgas, sudėtingasbanguojančios intonacijos sakinys, aiškiai skylantis į dvi dalis, turinčias skirtingą intonaciją – kylančiąją ir krintančiąją. Dangus buvo toks gilus, rytas toks ramus, medžiai taip gardžiai kvepėjo, ir paukščiai taip gražiai čiulbėjo, ir tiek jėgų pajuto savo krūtinėje Ilgis, tiek meilės, jog visą pasaulį norėjo apglėbti ir prispausti drūtai prie savo krūtinės. (V. K.)

12. Antitezė – priešingų dalykų sugretinimas ir vienodas jų išdėstymas sakinyje. Blogam ir danguje bloga, geram ir pragare gera.

13. Retorinisklausimas – tai emocinis klausimas, nereikalaujantis atsakymo. Ar tu manai, valdove, valstiečiai be jausmų? Be širdgėlos? Ar be garbės? (B. S.)

14. Retorinisklausimas Ar girdėjai iškilmingą varpo garsą? (J. Janonis)

15. Retoriniskreipinys – tai pakilus kreipimasis į įsivaizduojamą klausytoją arba negyvą daiktą. Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit. (M. Mažvydo)

16. Retorinissušukimas – tai emocingas šaukiamasis sakinys. Kaipgi gražus, gražus rūtelių darželis, Pilnas jau prisėtas gražių žolynų! (A. Vn.)

17. Nutylėjimas – stilistinę paskirtį turintis staigus sakinio nutraukimas, paliekant pačiam skaitytojui suvokti, kas nepasakoma. Mirti!.. Och, mirti!.. Žmogus tiek nori, tiek geidžia, svajoja, o čia – mirti... (V. K.)

18. Fonetinės stiliaus figūros

19. Onomatopėja–nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, jų reiškimas panašiais kalbos garsais. Kas ten taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis. Kas ten šnibžda? – Ė, šnypščia iš kelmo piktoji. Ėgi srovė teškena upelė Šventoji.

20. Aliteracija – priebalsių sąskambis, tikslingas to paties priebalsių kartojimas gretimuose žodžiuose, stiprinantis kalbos išraiškingumą. Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai.( K. Donelaitis )

21. Asonansas – balsių sąskambis, vienodų ar panašių balsių kartojimas gretimuose žodžiuose, stiprinantis kalbos raiškumą, muzikalumą. Ant rudenio laukų juodų. Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

22. Semantinės stiliaus figūros

23. Palyginimas - dvejų reikšmių sugretinimas siekiant ekspresyvumo. Lyginimo nariai sujungiami jungtimi kaip, lyg, nelyginant, tarytum, tartum, nei, it, tarsi. Alkanas kaip vilkas.

24. Metafora - leksinio stiliaus figūra, kai, remiantis daiktų panašumu, vieno daikto vardas, savybės priskiriamos kitam. „Tik pienė pagriovy iškėlusi saulytę.“ (J.Degutytė)

25. Metonimija - žodžio reikšmės perkėlimas, besiremiantis: veikėjo ir veiksmo ryšiu; erdvės ryšiu; laiko ryšiu; priežasties ryšiu. „Braido pieva kojos basos.“ (P.Vaičiūnas) „Tiktai gerai žiūrėk, gerai klausykis, ką veikia ir ką mąsto Lietuva.” (Just. Marcinkevičius)

26. „O gegužis, o birželis! Kaip pirma žaliuos.” (S. Nėris) „Mėgau Grygą ir Čiurlionį mėgau.” (S. Nėris)

27. Sinekdocha - reikšmės perkėlimas, grindžiamas kiekybiniu santykiu: vienaskaita vietoj daugiskaitos, arba atvirkščiai. Medžių ant saulės kepintas lapas/ Nuspindo rasa.( Maironis )

28. Antonomazija - Tikrinio vardo vartojimas bendrine reikšme. „Dėl jos ir nemunai srovena, ir ošia girios žaliosios.“ (S. Nėris)

29. Ironija - Paslėpta pašaipa. „Irgi matai vyras!“ (J.Baltušis) O taip, juk aš kaltas visada.

30. Alegorija - Abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu, netiesioginės reikšmės pasakojimas. Alegorija dažna pasakėčiose ir pasakose, kuriose suktumas alegoriškai vaizduojamas lapės paveikslu, godumas – vilko, klastingumas – gyvatės pavidalu ir t. t. „Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu.” (Maironis)

31. Hiperbolė - vaizdingas posakis, kuriuo smarkiai perdedama vaizduojamo reiškinio ar asmens reikšmė, didumas, jėga; meninis padidinimas.. Šimtą kartų reikės sakyti. „O Mykols darže taip smarkiai svilina kuilį,/Kad per mylią dūmai nei debesiai pasikėlę.” (Kristijonas Donelaitis)

32. Litotė - vaizdingas posakis, vaizduojamo dalyko (žmogaus, daikto, reiškinio) savybių – jėgos, didumo, stiprumo – nepaprastas sumažinimas, sumenkinimas. Jūrą perplaukęs, šaukšte prigėrė.

33. Kalambūras - skirtingos reikšmės žodžių sąmojingas sugretinimas. „Boba, už liežuvį gausi per liežuvį.” (P. Cvirka) „Du sutvėrimai ant svieto yra vedami – kumelė ir mergelė.(Žemaitė)

34. Pasitikrinkite!

35. Už senojo sodo baltavo svyravo beržynėlis, švarus, grynas. • Iš žodžių – Saliamonas, iš darbų – avinas. • Dangus buvo toks gilus, rytas toks ramus, medžiai taip gardžiai kvepėjo, ir paukščiai taip gražiai čiulbėjo, ir tiek jėgų pajuto savo krūtinėje Ilgis, tiek meilės, jog visą pasaulį norėjo apglėbti ir prispausti drūtai prie savo krūtinės.  • Kiekvienas augalas į saulę stiebias, kiekvienas paukštis ją pasiekti nori, kiekvienas gyvis ją pajusti geidžia. 5. Kur gėlynai žydi – ten ir aš./ Kur drugeliai žaidžia – ten ir aš. 6. Mokytojas ilgai tyli, lyg svarstydamas, kokių gi vaistų duoti šitam nenuoramai išdykėliui. 7. Čiulba, cypauja, čirena pabaliai, pakrūmė. 8.Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba. 9. Lenk medį, kol jaunas. 10. Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną.

36. Atsakymai!

37. Inversija • Antitezė • Periodas • Anafora • Epifora • Metafora • Metonimija • Hiperbolė • Alegorija • Kalmbūras

38. Pateiktis rengė Elvina Janulytė Panevėžio „Minties“ gimnazija, Mokyt. Adelė Samuolienė