Bioprodukcinis ūkis

1. Bioprodukcinis ūkis Darbą atliko: Roberta Zinčenkaitė 3b Mokytoja: Zita Talutienė

2. Bioprodukcinio ūkio svarba bei struktūra • Bioprodukcinis ūkis yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka . Jį sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Sunku šiandien surasti šalį, kurioje žmonės nesiverstų kuria nors iš šių šakų. Bioprodukcinisūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan. • Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir suniaisutvarkomų problemų.

3. Žemės ūkis įvairiose klimato juostose

4. Arktinėje klimato juostoj, kur beveik ištisus metus vyrauja neigiama temperatūra, verstis žemės ūkiu neįmanoma. Be to, šioje klimato juostoje gyvena labai mažai žmonių. Šiaurės pusrutulio arktinių platumų gyventojai, susitelkę arčiau jūros, verčiasi žvejyba. Subarktinėj klimato juostoj vietiniai gano ir augina šiaurės elnius Vidurinėseplatumose yra didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai. Apie 500mln. Ha - ariama žemė ir apie 700mln. Ha – pievos ir ganyklos. Spygliuočių miškų juostose dirvožemis nėra labai derlingas, todėl žemdirbystėj tinkamos žemės čia nedaug. Plačialapių miškų ir stepių juostos žemė derlinga,todėl miškai beveik iškirsti, o stepės išartos. Nors didžiausi žemės ūkio naudmenų plotai yra vidurinėse platumose, tačiau čia nuimamas tik vienas derlius per metus

5. Subtropikų klimato juostojeyra nemaži naudmenų plotai. Jų vertė priklauso nuo krituliu kiekio ir jų pasiskirstymo per metus. Ypač palankūs žemės ūkiui yra drėgnieji subtropikai. • Subekvatorinėje klimato juostoje yra dideli žemės ūkio naudmenų plotai. Ištisus metus šilta, ryškus šiltasis ir drėgnasis laikotarpis. Per metus nuimamas tik vienas derlius, bet jei laukai yra drėkinami, galima gaut ir antrą. • Pusiaujo klimatojuostoje žemdirbystėj trukdo drėgmės perteklius, nėra nei pievų ,nei ganyklų. Dideliuose miškuose gyvenantys gyventojai renka miško gerybes,verčiasi medžiokle ir žvejyba.

6. Žemės ūkio ypatumai ir jo reikšmė • Pasaulio žemės ūkyje dirba apie 900 mln. Žmonių. Kuo daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, tuo šalies ekonomika silpnesnė ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, ekonomiškai stiprių v. Europos šalių žemės ūkyje vidutiniškai dirba 5-7% visų dirbančių žmonių, Japonijoje – 5% , JAV – 3%, Lietuvoje – 23%. Ekonomiškai atsilikusiose šalyse šis rodiklis labai didelis, neretai siekia 60-70%. Ekonomiškai atsiliekančiose valstybėse dažniausiai stambiems žemvaldžiam priklauso žemė, kurią jie nuomoja mažesniem arba bežemiams valstiečiams. Neretai mažažemių valstiečių žemė superkama, o jie patys tampa pigia darbo jėga ir yra samdomi dirbti savo buvusią žemę. • Žemės ūkyje sparčiau didėja gyvulininkystės reikšmė. Šį procesą lėmė žemės ūkio intensivumas ir žemės ūkio produktų paklausos kaita. Todėl ekonomiškai stipriose šalyse svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė,o atsilikusiose – žemdirbystė.

7. Svarbiausios šiltųjų kraštų kultūros • Šiltųjų kraštų kultūromis vadinamos vidutinių platumų klimato juostoje natūraliai neaugančios šilumamėgės žemės ūkio kultūros. Tai javai (sorgai, soros, lęšiai), aliejiniai (žemės riešutai), cukriniai (cukrašvendrės), pluoštiniai (medvilnė, džutas), kaučiukiniai (kaučiukmedis), tonizuojantieji (arbata, kakava, kava), citrusiniai (apelsinai, citrinos, greipfrutai, mandarinai), augalai. Prie jų priskirtini ir bananai. Svarbiausios yra ne visos išvardytos kultūros, bet tik kava, kakava, bananai, cukranendrės, arbata, žemės riešutai, medvilnė ir kt. Plati jų auginimo geografija: pusiaujo, subekvatorinė, atogrąžų ir subtropikų klimato juostos.

8. Kava – svarbiausia tonizuojanti kultūra Gimtinė-Etiopija Įveisė olandai Javos salose. Auginama 76 šalyse Kavą eksportuoja apie 50 valstybių 2/3 kavos išaugina Lotynų Amerikos šalys Nemažai kavos išauginama Afrikoje bei Pietryčių Azijoje. Etiopijai, Gvatemalai, Kolumbijai ir Ugandai – kavos eksportas yra viena iš svarbiausių pajamų šaltinių.

9. Kakava – svarbi eksporto prekė Kakavos gimtinė – Meksika Iš jo vaisių jie gamindavo skanų gėrimą, o kakavos pupeles naudojo vietoj pinigų Pirmosios plantacijos-Gvinėjos įlankos pakrantėse Auginami atogrąžų srityse, kur vidutinė metinė oro temperatūra 24-28 *C Daugiausia kakavos augina ir eksportuoja Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Nigerija ir Kamerūnas

10. Arbata Arbatmedžio tėvynė yra Pietryčių Azija Pirmąsias arbatos plantacijas įveisė olandai Javos saloje Daugiausia arbatkrūmių augina Azijos šalys Pagal arbatos eksportą pasaulyje pirmauja Indija, Šri Lanka, Kinija ir Kenija Daugiausia jos suvartoja Didžioji Britanija, Rusija, JAV ir arabų šalys

11. Medvilnė Medvilnė – pluoštinis augalas, auginamas Afrikos, Amerikos, Australijos, Azijos atogrąžų ir subtropikų klimato juostose Pradėta auginti Indijoje ir Kinijoje Iš jos gaminami verpalai ir audiniai Daugiausia medvilnės užaugina Azijos šalys Daugiausia medvilnės eksportuoja JAV, Kinija ir Pakistanas Iš 1 kg pluošto pagaminama iki 12 m audinio, o iš 100 kg sėklų išspaudžiama 19 kg aliejaus. Ypač aukštos kokybės ilgapluoštė medvilnė auginama Egipte, Peru, Uzbekijoje.

12. Javų ūkis • Javų ūkis tai viena iš žemdirbystės šakų. Ji aprūpina gyventojus grūdais. Grūdai žmogui labai reikalingi, nes juose gausu įvairių maistinių medžiagų. Iš jų kepama duona bei konditerijos gaminiai, taip pat naudojami kaip pašaras gyvuliams. Javai pasaulyje užima apie pusę visos pasaulio ariamos žemės. Svarbiausiomis javų rūšimis laikomi kviečiai, kukurūzai, soros, ryžiai, avižos, miežiai. Ryžiai, kviečiai ir kukurūzai yra svarbiausias daugelio tautų maistas. • Grūdų ūkio plėtros ir specializacijos lygis įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Europoje, Šiaurės Amerikoje daugiausiai auginami kviečiai, avižos ir rugiai. Azijoje išgaunama apie 90 pasaulio ryžių, Afrikoje didžioji dalis sorų.

13. Kviečiai Kviečiai-tai viena seniausių ir viena svarbiausių žemės ūkio kultūrų; Lietuvoje ju aptikta I-XIII a. Piliakalniuose; Kviečiai auga visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą; Iki šiol žinoma apie 4000 kviečių veislių; JAV ir Kanada daugiausiai augina kietųjų kviečių; Eksportuoja Australija bei Argentina, o importuoja Azijos,Afrikos,Lotynų Amerikos valstybės.

14. Ryžiai Daugiausiai ryžių išauginama Azijoje. naudojami maistui (miltai,krakmolas,alus), iš jų pudros gaminama kosmetika,iš aliejaus žvakės ir muilas,šiaudais dengiami stogai, šeriami gyvuliai vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandens apsemtame lauke. Tailandas,Indija bei Vietnamas yra vieni svarbiausių ryžių eksportuotojų pasaulyje Indonezija,Kinija ir Iranas nemažai ryžių importuoja Didžiausi šios kultūros pasėlių plotai yra didžiųjų Rytų ir Pietryčių Azijos upių slėniuose ir deltose.

15. Kukurūzai Kukurūzai-svarbiausi subtropikų klimato javai. Pasaulyje yra auginama apie 20000 kukurūzų ir jų hibridų rūšių Didžiausi kukurūzų pasėlių plotai – JAV Daugiausiai kukurūzų sunaudoja Azijos ir Afrikos valstybės Iš viso kukurūzų derliaus apie 25 skiriama maistui, apie 60-pašarui,15 panaudojama pramonėje; Daugiausiai eksportuojančios šalys :JAV,Prancūzija,Argentina, importuojančios:Pietų Korėja, Japonija.

16. Naudota literatūra • www. mygeography.com • 11 klasės vadovėlis “Gaublys.Visuomeninė Geografija”, DIDAKTA, Vilnius, 2011 • www.wikipedia.lt