LKLGF “Samarija” vizitas Kristiansande

1. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO SUBSIDIJŲ SCHEMOS “PATIRTIES PERDAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO RYŠIŲ TARP VIETINIO, REGIONINO IR EUROREGIONINIO LYGIO PARTNERIŲ LIETUVOJE IR NORVEGIJOJE STIPRINIMAS” PAPROJEKČIO Nr. 2004-LT 0009-TES-2NOR-02-057 “Organizacijų, teikiančių socialines paslaugas šeimoms stokojančioms tėvystės įgūdžių ir patiriančioms sunkumų, bendradarbiavimo tinklo ir priemonių kūrimas bei vystymas perimant Norvegijos patirtį”

2. LKLGF “Samarija” vizitas Kristiansande 2010 08 22 – 2010 08 28

3. Nevyriausybinė organizacija Mėlynasis Kryžius 2010 08 23

4. Nevyriausybinė organizacija Mėlynasis Kryžius 2010 08 23 Mėlynasis Kryžius – Krikščioniška bendruomenė, kuri skatina visos bendruomenės abstinenciją. Mėlynasis Kryžius įsikūręs 15 šalių, turi 2530 narių, daugybę savanorių, kurie dirba profesionalų darbą. Mėlynasis Kryžius yra skėtinė organizacija, kuri apjungia 25 Krikščioniškos organizacijos.

5. Nevyriausybinė organizacija Mėlynasis Kryžius 2010 08 23 Vizito metu sužinojome, jog Kristiansando Mėlynasis Kryžius rūpinasi tėvų ir vaikų gerove bei tarpusavio santykiais, vaikų užimtumu laisvalaikio metu. Pagrindinis darbas vyksta su šeimomis, kuriose tėvai vartoja alkoholį arba narkotikus. Savo patalpose organizacija turi 3 kambarius laikinam apsistojimui bei 5 butus mieste. Norvegijos politika bei Mėlynasis Kryžius Kristiansande vadovaujasi principu, jog tėvus reikia mokyti, kaip būti tėvais, o ne atimti iš tėvų vaikus (į institucinę globą). Ši organizacija Kristiansando žmonėms ketina būti kaip neutralus tarpininkas, kuris priima išsiskyrusius tėvus ir jų vaikus taikiam bendravimui.

6. Nevyriausybinė organizacija Mėlynasis Kryžius 2010 08 23 Savo vystimosi planuose ši organizacija ketina įsteigti “Vaikų stotelę” kur būtų vaikų darželis socialinės rizikos šeimų vaikams, virtuvė, kur tėvai ir vaikai kartu mokytųsi gaminti maistą, skalbykla, bazinių įgūdžių ugdymui. Taip pat ketinama atidaryti parduotuvėlę, kur žmonės galėtų atnešti savo nenaudojamus, nebereikalingus daiktus, kuriuos būtų galima padovanoti tiems, kuriems tikrai jų reikia ir trūksta. Kristiansando Mėlynojo Kryžiaus socialinis darbuotojas mano, jog svarbiausias iššūkis jo darbe yra rasti kaip galima ankstesnį kontaktą su šeima, kad būtų galima pastebėti disharmonijos šeimoje signalus.

7. Norvegijos socialinės gerovės modelis ir nevyriausybinių organizacijų vieta jame 2010 08 24 Norvegijos socialinė gerovė bei valstybės politika paremta didžiulių mokesčių rinkliava, kurios dėka yra teikiama didžiulė įvairovė paslaugų, tarp jų ir socialinės paslaugos. Socialinė gerovė Norvegijoje paremta ne tik darbu su pasekmėmis, bet ir darbu su prevencija įvairiems neigiamiems procesams bei priežasčių šalinimu. Ypatingas dėmesys skiriamas Norvegijos žmonių sveikatai, sveikai gyvensenai bei ligų prevencijai, ilgaamžiškumo ilginimui. Socialinė gerovė Norvegijoje pasiekusi tokį lygį, jog individui, iškilus bet kokiai problemai, užtenka nueiti iki vietinės savivaldybės ir išsakyti ją. Žmonės taip priprato prie socialinių paslaugų teikimo, jog jiems pasidarė daug lengviau nueiti iki savivaldybės negu pasitelkti kaimyną pagalbon. (pvz.:aplinkos tvarkymas)

8. Norvegijos socialinės gerovės modelis ir nevyriausybinių organizacijų vieta jame 2010 08 24 Beveik visas socialines paslaugas Norvegijoje teikia vyriausybinės organizacijos, kurios yra finansuojamos valstybės. Tokia situacija palieka ypač mažą terpę tarptautinėms ir vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo socialinę veiklą. Neišnaudotų nišų šioje sferoje atrasti be galo sunku, tad Kyla klausimas – kokia tada nevyriausybinių organizacijų vieta socialinėje šalies gerovėje? Norvegai mano, jog tik turėdami savo nevyriausybinėse organizacijose savanorių ir profesionalų, kurie savanorius padaro taip pat profesionalais, ir taip profesionalumu gerokai lenkdami vyriausybines organizacijas, jie gali parduoti valstybei savo teikiamas paslaugas.

9. Nevyriausybinė organizacija “Homestart” (šeimų centras) 2010 08 24 Šio šeimos centro darbas fokusuojasi ties tėvais – tėvai apmokomi pažvelgti į pasikeitusį, ar nederamą vaiko elgesį kitu kampu. Institucijos tikslas – šviesti tėvus, dirbti su jais, mokyti juos bei apsaugoti vaikus nuo neigiamos tėvų įtakos. Šeimos cento specialistai pildo labai nedaug dokumentacijos, tad gali susifokusuoti darbui su klientais, o, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, specialistai vadovaujasi naujausiomis metodikomis bei literatūra.

10. Nevyriausybinė organizacija “Homestart” (šeimų centras) 2010 08 24 Darbo metodika: Su šeima yra dirbama 2-4 val., kas 2 savaites, per kurias šeima turi atlikti tam tikras užduotis namuose. Taip pat yra naudojamas “gyvenimo upės” metodas, kada vizualiniu būdu yra atspindimi esminiai žmogaus gyvenimo įvykiai. Šeima paslaugas gauna apie 1 metus. Centre taip pat dirba keletas savanorių, kurie yra kruopščiai atrenkami, kurie vaikšto į šeimas, o po 5-6 jų vizitų, šeimą aplanko specialistas ir nustato ar savanoris savo darbą atlieka gerai, ar jį reikia pakeisti. Savanoriai šeimose gali padėti atlikti smulkius buities darbus, prižiūrėti vaikus.

11. Nevyriausybinė organizacija “Homestart” (šeimų centras) 2010 08 24 Informacinę sklaidą centras vykdo, lankydamasis darželiuose, mokyklose, pasitelkdami multimedijos priemones. Šeimos centro finansavimas ~500000 kr./metams

12. Sveikatos priežiūros centras 2010 08 25 Teikiamos paslaugos: Centre yra prižiūrimos besilaukiančios moterys bei vaikai nuo gimimo iki 5 metų. Centras taip pat rūpinasi pogimdybinėmis traumomis – anketiniu būdu nustato jos lygį ir prireikus dirba su šia problema. Sveikatos priežiūros centre taip pat yra atliekamas šeimų konsulatvimas, bendravimo sunkumų su vaikais atvejais, išsiskyrusių tėvų bendravimo su vaiku atvejais, poros santykių gerinimo atvejais (dažniausiai nukreipia kitur). Šeimai keliamos dvi salygos – turėti vaiką bei ateiti savo noru.

13. Sveikatos priežiūros centras 2010 08 25 Teikiamos paslaugos: Kai vaikai maži, yra naudojamas “filmo vadovas”. Metodas skirtas atskleisti santykiams tarp mamos ir kūdikio. Centras vykdo visos šeimos supervizijas, kurių metu gali įsitraukti net gi mokytojai ar treneriai, seneliai, tetos. Vykdomos ir individualios konsultacijos. Centras taip pat turi grupes tėvams, kurių vaikai turi miego sutrikimų. Tėvai kas antrą savaitę susitinka su vaikų gerovės specialistais, kartą per mėnesį – su specialiųjų poreikių specialistais.

14. Sveikatos priežiūros centras 2010 08 25 “Marte meo” metodika Dažnai naudojama metodika, kuomet centro specialistas šeimos namuose filmuoja tėvų elgesį su vaiku, tėvų bendravimą su juo. Peržiūrėdamas filmuotą medžiagą specialistas įžvelgia bendravimo klaidas, ir jas koreguoja. Jas įvardija tėvams ir pataria kaip elgtis tam tikrose situacijose, kad vaikas sėkmingai galėtų vystytis. Tėvams yra rodomi tik “teigiami” filmo kadrai, nes šis metodas ne kritika, o dovana tėvams. Metodas padeda paneigti dažną tėvų nuomonę, jog kažkas negerai su jų vaiku ir įrodo, jog tėvai tiesiog neturi ryšio su vaiku arba jis yra “neigiamas”. Metodiką gali naudoti tik apmokyti ir kvalifikuoti specialistai.

15. Nevyriausybinė organizacija “Jaunimo centras” 2010 08 26 Jaunimo centras dirba su 12-18 metų paaugliais, kurie turi elgesio problemų, problemų su artimaisiais ar problemų edukaciniuose procesuose. Problemos sprendžiamos sudarant 8-12 paauglių bei 3-5 grupės lyderių (savanorių) palaikymo grupes, kurios sudaro pateiktų jiems problemų sprendimo savaitinį planą, kurį derina su grupės vadovu, ir jį patvirtina. Savanoriai tarpusavyje, kaip grupė bendrauja 3-5 metus.

16. Nevyriausybinė organizacija “Jaunimo centras” 2010 08 26 Palaikymo grupių veiklos principai: 1) leisti patirti socialinės priklausomybės jausmą. 2) Esminių socialinių įgūdžių lavinimas, mokymas kaip susibendrauti su kitais. 3) Leisti patirti jausmą būti norimam, reikalingam bei teigiamo savivaizdžio formavimas

17. Nevyriausybinė organizacija “Jaunimo centras” 2010 08 26 Jaunimo centras savaitės eigoje palaiko 100-150 jaunų žmonių/mamų su vaikais: 5 aktyvistų grupės, kiekviena sudaryti iš 8-12 jaunuolių ir 3-5 grupės lyderių. 1 merginų grupė etinėms mažumoms sudaryta iš 8-12 jaunuolių ir 2-4 lyderių. Namų ruošos parama – 8-12 jaunuolių, 2-4 lyderiai. Parama jaunoms mamoms – 30-40 mamų – 15-20 grupės vadovų. Alternatyvi sutvirtinimo sakramento klasė – 1-3 jaunuoliams, bažnyčios prašymu.

18. Regioninis metodinis centras namuose patiriamo smurto ir potrauminio streso prevencijai 2010 08 26 Tai vienas iš 5 2007 metais įkurtų centrų, kuriame dirba 25 specialistai, dirbantis teoretinį, mokslinį darbą, tačiau nedirbantis su pacientais tiesiogiai. Pagrindinis darbo tikslas – stiprinti specialistų žinias apie “naminį” smurtą, apie potrauminį stresą bei savižudybių prevenciją. Centro darbuotojų nuomone – žmogiškųjų išteklių mokymas turėtų prisidėti prie socialinių, viešųjų ir kompleksinių paslaugų teikimo kokybės gerinimo.

19. Regioninis metodinis centras namuose patiriamo smurto ir potrauminio streso prevencijai 2010 08 26 • Centras turi patirties šiose srityse: • Smurtas ir potrauminis stresas, įskaitant buitinį smurtą, aukos ir skriaudėjo santykiai, seksualinė vaikų ir suaugusiųjų prievarta. • Pabėgelių psichinė sveikata bei priverstinės emigracijos pasekmės. • Savižudybių prevencija ir vairuotojo žinių tikrinimas. • Plėtoja ir koordinuoja mokymo ir švietimo programas, grindžaimas praktika, nepageidaujamiems poreikiams šalinti.

20. Regioninis metodinis centras namuose patiriamo smurto ir potrauminio streso prevencijai 2010 08 26 • Centras bendradarbiauja su tokiomis institucijomis, kaip: • Nacionalinis smurto ir potrauminio streso centras • Nacionalinis savižudybių prevencijos mokslinių tyrimų centras. • Nacionalinis tautinių mažumų sveikatos centras • Nacionalinis vaikų ir paauglių psichinės sveikatos centras

21. Regioninis metodinis centras namuose patiriamo smurto ir potrauminio streso prevencijai 2010 08 26 • Regioninio metodinio namuose patiriamo smurto ir potraumino streso prevencijos centro vizija: • Suteikti žinių specialistams, dirbantiems su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip susiduria su smurtu, traumomis (psichologinėmis) ar savižudybės rizika.

22. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 Savivaldybės ir pati valstybė turi pareigų ir atsakomybių susijusių su vaiko gerove Norvegijoje. Pagrindinis vaikų gerovės paslaugų tikslas – teikti laikiną pagalbą ir paramą vaikams ir jauniems žmonėms, kurie gyvena tokiomis sąlygomis, kurios gali būti žalingos jų sveikatai ar vystimuisi, ir užtikrinti jų augimą sveikoje ir saugioje aplinkoje.

23. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 Vaikų auginimas yra pirminė tėvų atsakomybė, tačiau kartais tėvai susiduria su tėvystės sunkumais, kuriuos išspręsti jiems gali prireikti pagalbos. Tokiais atvejais, į vaiko ir šeimos gyvenimą gali įsikišti vaiko gerovės tarnybos, siekiančios užtikrinti vaikų augimą sveikoje ir nežalingoje aplinkoje. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba darydama intervenciją naudojasi įvairiais metodais: “Tėvystės mokymo”, “Šeimos grupių konferencijų”, “jaunimo komandų”, “Pykčio valdymo grupių”.

24. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 “Tėvystės mokymo” metodika Naudojant šią metodiką, fokusuojamasi darbui su tėvais, stengiantis pakeisti netinkamą tėvų elgesį (reakciją į vaiko elgesį.) Darbas vyksta susitinkant su tėvais kartą per savaitę, 45min., sesijai, po kurios yra užduodami namų darbai, o per tą laiką yra paskambinama tėvams ir teiraujamasi kaip sekasi. Metodo esmė – tėvai turi įsijausti į vaikų vaidmenį, reaguoti į vaiko, o ne į savo emocijas, kad suprastų tikruosius vaiko poreikius. Tam dažnai yra naudojami vaidmeniniai žaidimai, klausimynai, filmavimas. Susitikimai su šeima vyksta ~20-30 kartų, po kurių yra atliekami pokyčių vertinimai.

25. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 “Šeimos grupių konferencijos” metodika Tai metodika, kada vaiko gerovės tarnybos paskiria susitikimus su vaiku, jo šeima ir šeimos tinklu konsultacijoms, kurių metu, kartu yra kuriamas veiksmų planas vaiko poreikiams patenkinti. Tikslai: • Įgalinti šeimą pačią išspręsti iškeltas problemas. • Suteikti šeimai didesnes atsakomybes ir dalyvavimą problemų sprendime. • Apsaugoti besitęsiančius šeimos resursus. • Užsitęsusių vaiko problemų sprendimas. • Pagerinti bendradarbiavimą tarp vaiko gerovės institucijų ir šeimos.

26. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 “Šeimos grupių konferencijos” metodika • “Šeimos grupės taryba” turi vykti neutralioje aplinkoje ir yra sudaryta iš 3 dalių: • Problemos pristatymas (prie visų dalyvių) • Šeimos diskusija ir sprendimų ieškojimas • Šeimos veiksmų plano pristatymas. Į “šeimos grupės konferenciją” yra kviečiamas neutarlus “koordinatorius”, kuris yra nešališkas, padeda šeimai sudarant šeimos tarybos grupę, nusprendia, kas dalyvaus šeimos grupės taryboje, susitinka su kiekvienu pakviestuoju ir jį parengia “darbui”, pasirūpina organizaciniais dalykais.

27. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 “Jaunimo komanda” Tai alternatyvi bausminė reakcija. Tai reiškia, kad jei asmuo 15-18 metų, įvykdo nusikaltimą, prokuroras jam gali pasiūlyti “Jaunimo kontraktą” kaip alternatyvą. “Jaunimo kontraktas” yra pasiūlomas tik tada, kai policija, “jaunimo komanda” ir prokuroras vieningai sutaria, jog tai bus naudinga prevencija ateities nusikaltimams. Kadangi “Jaunimo komanda” glaudžiai bendradarbiauja su policija, ji neįsivaizduoja savo darbo nebūdama įsikūrusi policijos pastate.

28. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 • “Jaunimo kontrakto” salygos: • Nepadaryti nusikaltimo per 2 metus. (po dviejų metų įrašas iš bylos yra pašalinamas) • Pabaigti mokslus ir vykdyti mokyklos reikalavimus 1 metus. • Sutikti teikti šlapimo mėginius 1 metus. • Lankyti nuolatinius susitikimus mokykloje su “jaunimo kontrakto” administracija, tėvais, mokytojais, policija ir vietiniais darbuotojais su jaunimu.

29. Vaikų globos ir apsaugos tarnyba 2010 08 27 Pykčio valdymo grupė Tai grupė susidedanti iš keletos 16-19 metų jaunuolių, kurie negeba suvaldybi savo pykčio ir dėl to padaro nusikaltimus. Grupsė susitinka kas savaitę po 2 val., kurių metu jie analizuoja situacijas į kurias pateko, analizuoja tuometines mintis, jausmus, reakcijas ir ieško alternatyvų joms. Grupės nariai yra tarsi palaikymo grupė vienas kitam. Analizuodami savo pyktį, dalyviai ant geltonų kortelių užsirašo, ko jie nedarys pasikartojus tai pačiai situacijai, ir kai ji pasikartoja – asmuo išsitraukia kortelę, ją persiskaito sau, taip suvaldydamas savo agresyvią reakciją.

30. Reablilitacijos centras “Shalam” 2010 08 27 Shalam – tai reabilitacinis centras 18-25 metų jaunuoliams, sergantiems priklausomybės ligomis, kuris siekia, kad jaunuoliai įtikėtų į Kristų, ir juos būtų galima reintegruoti į darbo rinką ir socialinį visuomenės gyvenimą. Šiuo metu ruošiamasi reabilitantus apmokyti per vienerius metus sukurti, vystyti ir uždaryti savo verslą, mokyti naudotis pinigais. Centro veikla susikirstyta į 3 sritis: informacinį darbą, reabilitaciją, profesinę reabilitaciją. Shalam turi sendaikčių parduotuvėlę, kurios surinkti pinigai atitenka reabilitacijai. Taip pat centras turi kavinukę, kuri organizuoja atvirų durų vakarus visiems žmonėms, švenčių vakarus. Pastate yra maldų ir koncertų salė, asmeninių pokalbių kambarys, kuriame filmuojami pokalbiai kaip metodikos pagrindimas.

31. Geros dienos