340 likes | 606 Views
Seksualinis priekabiavimas. Prane šimą parengė Inga Jenarovič Jurgita Kiškiūnaitė TEbd6-05. Seksualinis priekabiavimas yra vienas iš penkių XXI skyriaus nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisaprendimo laisvei ir neliečiamumui
E N D
Seksualinis priekabiavimas Pranešimą parengėInga Jenarovič Jurgita Kiškiūnaitė TEbd6-05
Seksualinis priekabiavimas yra vienas iš penkių XXI skyriaus nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisaprendimo laisvei ir neliečiamumui • Seksualinis priekabiavimas – viena diskriminacijos dėl lyties formą. Asmens diskriminacija dėl lyties draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos29 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Įstatymui,teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnamsvisi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalimavaržyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“
Sąvoka • Seksualinis priekabiavimas - užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas, seksualinio pobūdžio elgesys, su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. (pagal 1998 m. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą) • Priekabiavimas– nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.(pagal 2008 m. Lygių galimybių įstatymą)
Pagal LR BK • Seksualinis piekabiavimas – tai yra baudžiamasis nusižengimas, kuriuo siekiama seksualinio bendravimo ar patenkinmo vulgariais ar pan. veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimo prie pagal tarnybą ar kitaip prikalausomo asmens. • 1961 m.BK tokios normos nebuvo. Šią naują normą gali priminti tik 1961 m. BK 119 str. Numatyta atsakomybė už prispyrimą moters lytiškai santykiauti. Šiame str. buvo numatyta, kad prispyrimas moters lytiškai santykiauti ar kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jei tai padarė asmuo, nuo kurio moteris materialiai ar tarnybiškai priklausoma. Pažymėtina, kad buvo numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė iki 3 m.
Seksualinis priekabiavimas – tai bet kokios formosnepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinis seksualinėsprigimties elgesys, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas, ypač kai sukuriama bauginanti,priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.(pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB)
Seksualiniampriekabiavimui kaip teisės pažeidimui būdingi šiepožymiai: 1) žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys. Tai ne bet koks elgesys, bet toks, kuris yra seksualinio pobūdžio; 2) asmenis, t.y. nukentėjusįjį bei pažeidėją, turi sieti darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai; reiškia susijęs priežasties ir pasekmės santykiu. 3) sąvoka „vulgarus“ pagal Dabartinės lietuvių Kalbos žodynąreiškia “šiurkštus, storžieviškas, suprastinas iki iškraipymo, subanalintas“. Šiurkštumas pasireiškia nemandagiais, priešingais įstatymu neišauklėto žmogaus stačiokiškais veiksmais kuriais pažeidžiamas asmens orumas. Jeigu asmuo dėl tokio bendravimo jaus malonumą, tai nebus seksualinis priekabiavimas.
SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO SKIRTUMAI,PALYGINTI SUPRIEKABIAVIMUDĖL KITŲ DRAUDŽIAMŲ DISKRIMINUOTI PAGRINDŲ(amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo,rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų) • Išskirtinė seksualinio priekabiavimo ypatybė – bet kurios formosnepageidaujamas žodinis, nežodinis ar fizinisseksualinio pobūdžio elgesys, t.y. kai seksualinispriekabiavimas pasireiškia bet kuria forma, įvairiaisbūdais – „žodinis, nežodinis ar fizinis“ ir yra „seksualiniopobūdžio“.Tai ir yra esminis skirtumas,palyginti seksualinį priekabiavimą su priekabiavimukitais pagrindais.
Priklausomumas • Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norint išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko valiai ir patenkinti jo seksualinius norus. Svarbiausia, kad priekabiautojas (-a) turėtų galimybę įtakoti savo dėmesio objekto padėtį, nėra netgi svarbu ar nukentėjusio asmens padėtis realiai pasikeičia, ar ne. • Priklausomumas suponuoja tokius santykius tarp žmonių, kai vienos žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus geros valios. • Juridinę reikšmę turi tik teisinis (formalus) priklausomumas (diskutuotina)
Tarnybinis priklausomumas pasireiškia tuo, kad priekabiautoją ir asmenį, kuriuo atžvilgiu vykdoma neteisėta veika, sieja darbiniai, tarnybiniai santykiai (DK, Valstybos tarnybos įst, ir kt.), t.y. Šie asmenys prie kurių priekabiaujama yra visiškai ar iš dalies priklausomi nuo kaltininko tarnybinių veiksmų. • Kitoks asmens priklausomumas gali pasireikšti taip pat tam tikrais kitų įstatymų reglamentuotais santykais, pvz. Tėvų ir vaikų priklausomumas vienas nuo kito, iš sutartinių santykių atsirandantis priklausomumas (autobuso vairuotojas ir keleivis), materialus priklausomumas.
Nors vertinimas, ar tam tikras elgesys yra vulgarus, ar ne, yra subjektyvus, vis tik iškilus ginčui turėtų būti vadovaujamasi "protingo žmogaus" kriterijumi.
Vertybė • Jei nukentėjusysis yra pilnametis, tai bus kesinamasi į žmogaus lytinio apsisprendimo laisvę. • Jei nukentėjusysis yra nepilnametis, tai bus kesinamasi į žmogaus lytinį neliečiamumą. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu pažeidžiamos LR Konstitucijos pripažintos ir garantuotos žmogaus teisės – teisė į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą.
Sudėtis Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, kadangi staripsnio dispozicijoje nurodyta, kad asmuo siekdamas seksusalinio bendravimo ar pasitenkinimo priekabiavo, t.y. atliko minėtas veikas vulgaria ar pan. forma, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo nusikalstamos veikos pradėjimo momento ir jokių pasekmių nereikalauja.
Alternatyvūs veikos padarymo būdai: • Vulgariais ar panašiais veiksmais; • Pasiūlymais; • Užuominomis; Visais atvejais tam, kad kiltų baudžaimoji atsakomybė šie veiksmai turi būti vulgarūs, aktyvūs, nepageidautini ir nepriimtini asmeniui, kurio atžvigiu jie padaromi, bei šiais veiksmais turi būti siekiama seksualinio pasitenkinimo prieš aukos valia.
Asmens elgesys gali pasireikšti žodine (įvairiais seksualinio pobūdžiosiūlymais, užuominomis, pokalbiais ir pan ), nežodine ar fizine (atitinkamų kūnovietų, nebūtinai intymių, lietimu, tapšnojimu, mirksėjimu,tam tikrų gestų rodymu ir pan ) forma. Seksualinispriekabiavimas būtų ne tik tuo atveju, kai siekiamaseksualinio bendravimo ar pasitenkinimo bet kuria forma,bet ir tada, kai pats priekabiavimo faktas teikiamalonumą kaltam asmeniui.
Subjektas • Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tiek moteris tiek vyras, sulaukę 16 m. • Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo.
Subjektyvioji pusė • Pakaltinamumas • Kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad priklausomo asmens atžvilgiu elgiasi vulgariai ar panašiai, ir nori taip elgtis. Taip elgdamasis kaltininkas siekia paveikti nukentėjusįjį, kad šis su juo bendrautų seksualiai. • Tikslas – siekimas vulgaria forma seksualinio bendravimo pasitenkinimo.
Kyla klausimas, ar asmuo, atliekantis seksualinio pobūdžio veismus, turi suvokti, kad tie veiksmai nepageidautini, nemalonūs asmeniui, kurio atžvilgiu jie atliekami? • V. Dvilaičio nuomone asmuo, atliekantis seksualinio pobūdžio veiksmus, turi suprasti iš aukos žvilgsnio, pasakymų, veido išraiškos ir kt., kad šie veiksmai asmeniui nepageidautini, nepriimtini ir nemalonūs. Tai patvirtina ir teismų praktika.
Atsakomybė Galiojantys teisės aktai Lietuvoje už seksualinį priekabiavimą numato: • baudžiamąją atsakomybę (LR BK 152 str. nustatoma sankcija bauda, laisvės apribojimas arba areštas), • administracinę atsakomybę (LR ATPK 41 (6) str. nustatoma sankcija nuo 100 iki 4000 Lt bauda), • drausminę ir materialinę atsakomybę pagal LR DK 235 str., 248 str., 250 str. • bei civilinę atsakomybę pagal LR CK 6.250 str., LR CK 2.25 str.
Pagal BK 152 str. 2 d. Už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas, ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. • BPK 407 str. numato, kad ši nusiklastama veika yra priskiriama privataus kaltinimo byloms. • Pagal BPK 409 str. Jeigu tokia veika turi visuomeninę reikšmę baudžiamąjį procesą dėl šios veikos turi teisę pradėti ir prokuroras nepriklausomai nuo to ar bus nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Priešingai nei kitų seksualinių nusikaltimų atveju, ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo neatliekamas. Kaltinimą teismepalaikys nukentėjusysis, kuris teisme įgis privatauskaltintojo statusą. Vadinasi, spręsti, kokią pažeistų asmensteisių gynybos priemonę taikyti, yra paties nukentėjusioasmens diskrecijos teisė. Pagal susiklosčiusią praktiką tyrimą tokiose bylose atlieka ir įrodymus padeda surinkti Lygių galimybių kontroleriai.
Kitų valstybių patirtis • Kitose šalyse seksualinio priekabiavimo problemai dėmesys pradėtas skirti taip pat neypatingai seniai. Labiausiai šioje srityje pažengusi JAV teismų praktika pradėjo formuotis tik nuo 1980 – ųjų metų. • JAV išskiriami du seksualinio priekabiavimo porūšiai: quid pro quo (akivaizdus šantažas – tai už tai) ir priešiškos darbo aplinkos situacijos. Įdomus su priešiškos darbo aplinkos teorija susijęs, taip vadinamas Goya atvejis. Profesorė, dėstanti auditorijoje, kurioje yra pakabinta puiki Francisco De Goya paveikslo Nuoga Maja reprodukcija, pareiškė, kad taip yra sudaroma jai priešiška darbo aplinka. Buvo pripažinta, kad taip ir yra.
Įdomūs faktai Priekabiautojasdažniausiai yra asmuo, dirbantis vadovaujantį darbą arba turintis įgaliojimus duoti privalomus pavedimus,arba tas asmuo, nuo kurio darbuotojas, klientas,studentas ar kitas asmuo yra priklausomas. Seksualinispriekabiavimas beveik visada vyksta tarp bendradarbių ar asmenų, susijusių tam tikrais priklausomumosantykiais. Seksualinį priekabiavimą dažniausiailemia didesnė priekabiautojo jėga bei socialinė ar ekonominė jo galia aukos atžvilgiu, didesnėįtaka tamtikrai visuomenės grupei, pasitikėjimas savimi, savopadėties visuomenėje sureikšminimas ar neadekvatusvertinimas, o neretai ir profesinis pranašumas. Daugdažniau tokias „galingųjų“ pozicijas užima vyrai neimoterys.Pagal statistinius duomenis,moterys Lietuvoje, uždirbdamos mažiau neivyrai, žymiai rečiau eina vadovaujančias pareigas tiekekonominėje, tiek politinėje srityje, todėl šiuo požiūriuyra „priklausomi pavaldiniai“.
Priekabiautojas aukosatžvilgiu dažniausiai vykdo psichologinį spaudimą, žadėdamas už tai „atsilyginti“ geresniu darbu ar apskritaisuteikimugalimybės dirbti įstaigoje, įmonėje,taip pat pareigų paaukštinimu ar įvairiais materialiniobei kitokio pobūdžio skatinimais, lengvatomis ir pan.
Atpažinimas praktikojeSiekiant seksualinį priekabiavimą atpažinti praktikoje,siūlytina atkreipti dėmesį ir išanalizuoti šias šio veiksmo (ar besitęsiančių veiksmų) sudedamąsiasdalis: 1. Elgesio pasireiškimą, kuris gali būti žodinis irfizinis: • veiksmais, verčiančiais auką jaustis nepatogiai; • pokalbiais, pokalbio tema ar pasakytais žodžiais,verčiančiais auką jaustis nemaloniai; • tokių aplinkybių sudarymu, kai auka priverčiama rizikuoti; • žodžiu ar fizinio pobūdžio elgesiu, sukuriančiu bauginančią, žeminančią, priešišką, įžeidžiančią aplinką. 2. Auką, kuri gali būti tos pačios arba priešingoslyties, tačiau seksualinis priekabiavimas aukos atžvilgiuvisada vykdomas būtent dėl jo ar jos lyties. 3. Priekabiautoją, kuris gali būti vadovas, viršininkas,bendradarbis ar būti susijęs tarnybosar kitokiais priklausomumo santykiais.
4. Elgesio pobūdį, kuris turi būti užgaulus ir būtinaiseksualinio pobūdžio (priekabiaujama taip pat galibūti dėl asmens lyties, bet jeigu jis nebus seksualiniopobūdžio, nebus įvardijamas seksualiniu priekabiavimu): • kuris gali pasireikšti fiziniu veiksmu, žodžiuarba kita neverbaline forma; • kuris visada turi būti nepageidaujamas; • gali būti žiaurus, griežtas, reikalaujantis, nevienaveikšmis. 5. Seksualinio priekabiavimo pasekmės, kurios leidžiadaryti išvadą, kad priekabiautojas: • sukuria bauginančią, įžeidžiančią darbinę aplinką; • atitinkamu būdu veikia darbuotojo darbą, tarnybą,mokslą: • kai kuriais atvejais padaro aukai psichologinę žalą. Pasekmės Ilgai besitęsianti emocinėįtampa gali sukelti aukaifizinę ar psichinę ligą, pavyzdžiui, šleikštulį, pasibjaurėjimą,galvos skausmą, nuovargį, depresiją. Visi šie reiškiniai gali turėti įtakos asmeniniam žmogausgyvenimui, jo darbo kokybei. Seksualinio priekabiavimoauka gali būti priversta palikti darbà ar atsisakytimokymo programos, kad išvengtų susitikimų supriekabiautoju. Pasitikėjimo savimi praradimas, sveikatossutrikimas, neteisingas asmenybės įvertinimas,nutrauktas darbas gali padaryti aukai ilgalaikį ekonominį poveikį, t.y. nesugebėjimą ilgą laiką rasti kitodarbo ir pan.
KAIP ATSKIRTISEKSUALINĮ PRIEKABIAVIMĄNUO FLIRTO AR DRAUGIŠKO DĖMESIO? Norint suvokti, ar asmuo tapo seksualinio priekabiavimoauka, rekomenduotina pirmiausia išanalizuoti jo reakcijąį priekabiautojo veiksmus bei vidinį nusiteikimą to asmens poelgių atžvilgiu. Svarbu, ar pasakyti žodžiai, komentarai ar fiziniai veiksmai to žmogaus neįžeidžia,netrikdo, nežemina, neužgauna, ar jie yra seksualiniopobūdžio ir kaip ilgai jie tęsiasi. Būtina prisiminti,kokie santykiai jį siejo anksčiau ir sieja dabar su priekabiautoju,kaip jie keitėsi, kada pradėjo trikdytipriekabiautojo elgesys tą žmogų. Taip pat reikėtų pamąstyti, arpriekabiautojas turi pagrindo tikėtis, kad jo komentarai yra priimtini ir malonūs nukentėjusiajam.
Pavyzdžiai – situacijos, kurias galimadažnai pamatyti ir išgirsti darbo vietose: • vyras kabinete rankomis apkabina moterį ar paglosto jos plaukus; • vienas bendradarbių pasakoja įžeidžiantį, su intymiomis detalėmis, pokštą – anekdotą; • vienas bendradarbių pasako: „Tu atrodai puikiai“arba „Tavo plaukai nuostabūs“, arba „Tu atrodaiseksualiai“, arba „Su kuo praleidai naktį?“. Labai svarbi nukentėjusiojo asmeninė reakcija į panašaus pobūdžio priekabes,ar jos įžeidžia nukentėjusiojo orumą, žemina, niekina.Draugiškas palankumas, flirtas, kuris dažniausiaibūna malonus abiem flirtuojantiems, negali būtitapatinamas su seksualiniu priekabiavimu. Jau pats žodis „priekabiavimas“ turi neigiamą, nemalonų, nepalankų atspalvį.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas„priekabę“ apibūdina taip: „dingstis(ginčui,barniui, peštynėms)“, o žodis „priekabiauti“ reiškia„ieškoti priekabių“. Taigi, remiantis lingvistiniu žodžių „priekabė“ ir „priekabiauti“ aiškinimu, darytinaišvada, kad priekabiavimas yra nemalonus, nepalankuselgesys, dėl kurio gali atsirasti ar atsiranda neigiamų pasekmių. Tikėtina, jog priekabiautojas tokiaisveiksmais siekia paflirtuoti, „pajuokauti“, atkreipti į save dėmesį, net negalvodamas apie tokio elgesio pasekmesir nesuvokdamas, kad aukai toks elgesys yranepriimtinas. Todėl visada yra svarbu nedelsiant perspėtipriekabiautoją, jog tokie veiksmai, elgesys yranepriimtini ir paprašyti liautis.
Siekiant atskirti seksualinį priekabiavimą nuodraugiško mandagumo ar rodomo palankumo, svarbuišsiaiškinti nukentėjusiojo požiūrįįšiuos veiksmus, t.y. tų veiksmų, kurie gali būti įvardijami seksualiniu priekabiavimu,subjektyvųnukentėjusiojo vertinimą. Kartais tokie komentarai yra panašūs į komplimentus,tačiau jeigu jie nukentėjusįjį verčia jaustis nepatogiai,dėl to jis atsiduria keblioje, nemalonioje padėtyje, jeigu jį tai žemina, įžeidžia, jeigu dėl to jis nebepajėgia vykdytitarnybinių užduočių, studijuoti – tai jau seksualinispriekabiavimas.
Išvados • Įstatymo saugoma vertybė - asmens seksualinio apsisprendimo laisvė • Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo • Veika – vulgarūs ar panašūs veiksmai, pasiūlymai arba užuominos, nukreipti paskatinti kitą asmenį seksualiniam bendravimui su kaltininku • Aplinkybė - nukentėjusiojo asmens tarnybinis ar kitoks priklausomumas nuo kaltininko.Juridinę reikšmę turi tik formalus priklausomumas • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Baudžiamasis nusižengimas yra baigtas nuo vulgarių ar panašių veiksmų arba nuo tokio pat pobūdžio pasiūlymų arba užuominų pareiškimo momento (formalioji sudėtis)