E N D
MIKALOJUS DAUKŠA (1527(1538) – 1613)
BIOGRAFIJA • Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojus Daukša gimė pirmoje Babėnuose (Kėdainių raj.). Jo šeimos protėviu laikomas Vytauto laikų vaidila, turėjęs keturis sūnus. Apie kanauninko Daukšos jaunystę žinių taip pat neišliko. Tiksliai nežinoma, kur jis mokėsi. Manoma, kad Vakarų Europos universitetuose. Kunigu galėjo būti įšventintas 1560-1562 m. 1570 m. kun. M. Daukša paskirtas Krakių parapijos klebonu, o 1572 m. - Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku ir persikėlė į Varnius. 1576 m., paskyrus Žemaičių vyskupu Merkelį Giedraitį, kan. M. Daukša tapo pagalbininku ruošiant ir spausdinant religinę literatūrą lietuvių kalba. • 1613 m. mirė Varniuose.
M. Daukšos darbai • 1595 m. “Katekizmas” (“Katekizmas, arba Mokslas kiekvienam krikščioni”). Knyga versta iš lenkiškojo ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos katekizmo. Tai seniausia išlikusi LDK išleista knyga, kurios žinomas išlikęs vienas egzempliorius, saugomas VU.
M. Daukšos darbai • 1599 m. išleista lenkų jėzuito Jokūbo Vujeko “Postilės” vertimas (650 pusl.). Žinomi 6(5) egzemplioriai. 5 (4)saugomi Lietuvoje, vienas Vatikane. • “Postilės” sandara: 1. Lotyniškas ketureilis, skirtas M. Giedraičio herbui. 2. Lotyniška 8 eilučių epigrama, skirta M. Giedraičiui. 3. Lotyniška prakalba į M. Giedraitį. 4. Lenkiška “Prakalba į malonųjį skaitytoją”. 5. Pamokslai. • “Prakalboje” smerkiamas prasidėjęs bajorijos lenkėjimas, lietuvių kalbos paniekinimas, žadinama tautinė savimonė.
Svarbiausi tautos bruožai • Bendra teritorija – tėvų žemė. • Istoriškai susiformavę papročiai. • Kalba.
Veiksniai, nulėmę M. Daukšos požiūrį į gimtąją kalbą. • Gimtoji vaikystės ir aplinkos kalba – lietuvių. • Ryšys su liaudimi, smulkiąja bajorija. • Kova dėl Lietuvos savarankiškumo po Liublino unijos. • Renesansas.