Edmundas Vaitiekus

1. Paprojektis“NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda” [TILTAS]Tarpinstituciniobendradarbiavimo sesija: NVO ir savivaldos institucijų partnerystė – kokia turėtų būti?2014-07-03N.Daugėliškis Edmundas Vaitiekus

2. Partnerystė

3. Bendradarbiavimas • yra priemonė, kuria naudodamiesi žmonės ir bendruomenės gali abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi. • Tai galima daryti per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės; arba tai gali vykti per formalias struktūras, pavyzdžiui, narystę vietos bendruomenėje

4. Bendradarbiavimas • padeda užmegzti gerus darbinius ryšius ir palankius santykius tarp žmonių, grupių ir organizacijų. • Užmegzti ir palaikyti tokius ryšius yra abipusiai naudinga. • Bendradarbiavimo ir kontaktų palaikymo vertė ir pranašumai didėja labiau, kuo aktyviau šioje veikloje dalyvaujate, o kuo daugiau darote, tuo efektyvesni tampate.

5. Keletas priežasčių, kodėl bendradarbiavimas yra naudingas: • Susidaro kolektyvinių veiksmų arba bendrų resursų panaudojimo galimybės, siekiant efektyviau išspręsti problemas. • Dalijimasis idėjomis ir informacija padės jums išvengti darbo dubliavimo, nereikalingų ar beprasmiškų veiksmų. • Apsijungus galima pasiekti tokių rezultatų, kurių būtų neįmanoma pasiekti veikiant atskirai grupei arba bendruomenei. • Bendradarbiavimas gali sukurti naujas idėjas arba galimybes naujoms iniciatyvoms arba požiūriams, kurie anksčiau nebuvo svarstyti. • Mokymasis iš kitų grupių patirties. Dažnai geriausiai galima pasimokyti iš kitų grupių nesėkmių istorijų, taip pat ir iš jų pasisekimų! • Grupės nariai įgyja pasitikėjimo ir motyvacijos imtis veiksmų savo veiklos srityje. • Tarptautinis bendradarbiavimas gali skatinti tarpusavio supratimą tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų.

6. Planuodamos bendradarbiavimą, bendruomenės grupės ir bendruomenės nariai turi atsižvelgti į tokius veiksnius: • Tam, kad iš tikrųjų galėtumėte bendradarbiauti, reikia turėti pakankamai laiko ir resursų, neatimant laiko ir energijos iš tiesioginių reikalų arba pernelyg neapkraunant susijusius žmones. • Galimybė per daug susižavėti /prisirišti prie senai gyvuojančių “sėkmingų” grupių/projektų, kas gali neigiamai paveikti grupių arba bendruomenių iniciatyvumą, manančių, kad joms tikriausiai nepavyks sulaukti tokios sėkmės. • Baimė, kad bendruomenės grupė gali prarasti savo nepriklausomumą, arba potencialius resursus (kas tikrai gali įvykti), susijungdama su kitais, nes tokia jau yra konkurencinga dabartinio finansavimo aplinkos prigimtis. • Rizika, kad pagrindinis darbo dėmesys arba regiono poreikiai paskęs nesuskaičiuojamoje daugybėje naujų idėjų ir inovacijų, kurios gali būti visai neaktualios bendruomenei.

7. Kas turėtų bendradarbiauti? • Bet kuris žmogus arba bendruomenės grupė gali bendradarbiauti su panašių pažiūrų žmonėmis. Bendruomenės grupei gali būti ypač naudinga bendradarbiauti su kita organizacija, įgyvendinančia arba jau užbaigusia panašų projektą ar veiklą. Tokiu būdu galima dalintis žiniomis ir bendruomenės grupės gali išvengti nesėkmių, kurias jau patyrė kiti. • Bendradarbiavimas gali būti vykdomas įvairiuose lygmenyse, svarbu, kad jūs aiškiai nusistatytumėte, su kokiomis specifinėmis grupėmis/agentūromis/organizacijomis ir pan. jūs norite bendradarbiauti, bei aiškiai įvardintumėte pasirinkimo priežastis. Tai turi būti atliekama kartu su visa grupe.

8. Populiariausi pavyzdžiai, kaip NVO gali bendradarbiauti: • Įstoti į skėtinę organizaciją ir dalyvauti jos organizuojamuose renginiuose; • Reguliariai leisti informacines brošiūras arba informacinius biuletenius, taip kad kiti galėtų sužinoti apie jūsų NVO veiklą; • Pakvieskite kalbėtojus į reguliarius susitikimus; metinį visuotinį susitikimą, bendruomenės arba viešuosius susitikimus; • Dalyvaukite kituose vietos renginiuose ir veikloje, nes ten turėsite galimybę susitikti ir dirbti su kitais žmonėmis;

9. Populiariausi pavyzdžiai, kaip NVO gali bendradarbiauti: • Nusistatykite, kokios organizacijos ir agentūros yra svarbiausios jūsų darbe ir nuolat jas informuokite apie tai, ką jūs veikiate, pavyzdžiui, pasisakydami pas juos; • Organizuokite bendrus renginius ir veiklą su kitomis, panašių pažiūrų grupėmis; • Dalyvaukite kitų NVO rengiamuose renginiuose ir konferencijose; • Apsilankykite kitose grupėse/organizacijose bei projektuose ir pasikalbėkite su jų nariais.

10. KAS YRA PARTNERYSTĖ? • Partnerystė yra procesas, kuriame dalyvauja labai įvairūs, tam pačiam ar skirtingiems sektoriams priklausantys veikėjai, bendru sutarimu susijungę apibrėžtam tikslui įgyvendinti. • Kitaip tariant, partnerystė – tai bendradarbiavimo santykiai tarp žmonių ar grupių, kurie sutinka pasidalyti atsakomybe siekiant konkretaus tikslo.

11. Partnerystės kūrimo etapai

12. PASIRENGIMAS PARTNERYSTEI • Šiame etape reikia:

13. PARTNERYSTĖS FORMULAVIMAS • Partnerystės formulavimo etapo tikslas – pasirašyti tinkamą ir visoms pusėms priimtiną Partnerystės sutartį. • Šiame etape kartu su partneriais reikia: • 1) Nustatyti, kaip bus organizuojamas tarpusavio bendradarbiavimas ir užtikrinamas įsipareigojimų vykdymas.

14. 2) Pasiskirstyti funkcijas, numatyti, kas už ką bus atsakingas. 3) Sukurti sprendimų priėmimo tvarką. 4) Pasirašyti Partnerystės sutartį.

15. PARTNERYSTĖS ĮGYVENDINIMAS • Partnerystės įgyvendinimo etapo tikslas – sėkmingai įgyvendinti projektą visiems partneriams atsakingai vykdant prisiimtus įsipareigojimus. • Šio etapo metu svarbu: 1) Parengti komunikacijos planą. 2) Aprašyti atsiskaitymo tvarką.

16. 3) Užtikrinti, kad visi partneriai būtų įtraukti į veiklą, patikrinti, ar užsibrėžti tikslai vis dar bendri visiems partneriams, ir stebėti, ar uždaviniai vykdomi taip, kaip buvo susitarta, ir ar daroma kokia nors pažanga.

17. POVEIKIS POLITIKAI IR PRAKTIKAI BEI TOLESNI VEIKSMAI • Poveikis politikai ir praktikai – naujų idėjų ir požiūrių integravimas ir įtraukimas į politiką ir praktiką, siekiant daryti joms poveikį. • Tolesnių veiksmų formulavimo tikslas – sudaryti planą, kuriame atsispindėtų, kaip toliau bus dirbama su veiklos metu pasiektais rezultatais, ar toliau bus tęsiama partnerystė.

18. Svarbiausi partnerystės bruožai • formali institucinė struktūra. • Partnerystė privalo turėti apibrėžtą juridinį statusą. Tai reiškia, kad remiantis įstatymais, visi partnerystės nariai pirmiausia yra atsakingi už organizaciją, kurią jie valdo, o priklausomybė juos delegavusiai institucijai arba vietos valdžiai tampa mažiau svarbi;

19. Svarbiausi partnerystės bruožai • narystė modeliuojama pagal interesų skirtumus. Svarbu, kad partnerystė apimtų svarbiausius ir skirtingus vietos veikėjus. Dauguma partnerystės organizacijų pasižymi tuo, kad jos nariai atstovauja ne tik „horizontalų" (konkretaus regiono atstovai), bet ir „vertikalų išsidėstymą", nes pagal iš anksto aptartas proporcijas partnerystės veikloje dalyvauja visų lygių (nuo vietos iki nacionalinio pavaldumo institucijų) atstovai;

20. Svarbiausi partnerystės bruožai • įsipareigojimas vietos plėtrai strateginiu ir integracijos požiūriais. • Tai apima konkrečių sektorių programas (principas „iš viršaus žemyn") bei vietos žmonių pasiūlymus (principas „iš apačios į viršų"). Į bendradarbiavimą taip pat įtraukiamos institucijos, atstovaujančios įvairių sektorių interesams - švietimui, žemės ūkiui ir t. t.

21. Svarbiausi partnerystės bruožai • vietos autonomija pasirenkant prioritetus ir paskirstant lėšas. • Tokios autonomijos skatinimas yra labai novatoriškas dalykas, palyginus su įprasta viešųjų programų praktika;

22. Svarbiausi partnerystės bruožai • finansinė ir politinė parama iš nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjungos. Partnerystė užtikrina skaidrų ir efektyvų viešosios paramos panaudojimą;

23. Efektyvi partnerystė

24. Partnerystės kūrimo technika • NVO atlieka labai svarbų socialinės infrastruktūros vaidmenį telkiant gyventojus bendriems tikslams pasiekti. • Jei gyventojai nėra organizuoti, tada savanoriškų ir bendruomeninių organizacijų išugdymas, kad jos kartu su vietos valdžios ir verslo atstovais aktyviai įsitrauktų į vietos plėtros programų sudarymą ir įgyvendinimą, tampa labai svarbus

25. Partnerystės kūrimo technika • Kuriant ir tobulinant partnerystės organizaciją, partneriams turi būti iškelti aiškūs reikalavimai: partneriai turi atitikti keliamus tikslus, būti tikrai įsipareigoję ir įsitraukę į regiono plėtrą. • Tikslinga tokius reikalavimus ir įsipareigojimus užfiksuoti raštu, įpareigojančių dokumentų pavadinimai gali būti įvairiausi („bendra deklaracija", „bendra veiklos platforma" ar paprasti „protokolai"), tačiau svarbiausia, kad tuose dokumentuose partneriai užfiksuotų, kokius vaidmenis ir atsakomybę jie savanoriškai prisiima

26. Partnerystės kūrimo technika • Būtina užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos ir kiti steigėjai iš tiesų perduotųpartnerystei atsakomybę, kuri leistų partneriams rizikuoti ir imtis naujovių, nesikreipiant į aukštesniąją valdžią dėl pritarimo kiekvienam diskutuotinam sprendimui

27. Partnerystės kūrimo technika • Svarbią reikšmę turi tai, kiek dėmesio NVO skiria pradinio veiklos planavimo kokybei užtikrinti. Reikia laiko situacijos tyrimams atlikti, veiklos prioritetams ir priemonėms apibrėžti bei veiklos programai sudaryti, taip pat bendrų pastangų veiksmingoms darbo procedūroms nustatyti, pagaliau - reikia laiko NVO darbuotojų ir valdybos narių kompetencijai išugdyti ir „nugalėtojų komandos" pajautimui pasiekti

28. Partnerystės kūrimo technika • Reikia suderinti skirtingus veiklos būdus „iš viršaus žemyn" ir „iš apačios į viršų", kad neivaldžios, nei NVO siekiai nedominuotų vieni kitų atžvilgiu.

29. Vienas iš galimų partnerystės su rajono savivaldybe pavyzdžių: 1. X rajono savivaldybė remia bendruomenių kūrimąsi kaimiškose vietovėse bei iš dalies finansuoja jų veiklos plėtrą. 2. Lėšos skiriamos iš rajono savivaldybės biudžeto. 3. Lėšas Savivaldybės administracijos direktorius skiria (neskiria) atsižvelgdamas į X rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos komisijos siūlymą.

30. 1. Bendruomenių ir tautinių bendrijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja finansinės paramos teikimą bendruomenėms ir tautinėms bendrijoms kurtis bei jų veiklai skatinti. 2. Lėšos Bendruomenių ir tautinių bendrijų rėmimo programai skiriamos iš X rajono savivaldybės biudžeto. 3. Šios rėmimo programos tikslas – inicijuoti rajono bendruomenių ir tautinių bendrijų kūrimąsi ir skatinti jų veiklą bei bendradarbiavimą.

31. MINTYS APIE PARTNERYSTĘ • Partnerystė – veiksmingiausia interesų derinimo forma, leidžianti greičiausiai ir taikiomis priemonėmis pasiekti norimus rezultatus. • Partnerystė padeda greitai išspręsti iškilusias problemas, užtikrina ilgalaikę naudą moraline ir materialine prasme. • Partnerystė – ne sutartis, tai bendrumo jausmas.

32. Partnerystė nepripažįsta sienų. • Partnerystė – tai profesionalumas, kokybė, abipusis pasitikėjimas. • Partnerystė grindžiama ne asmeniniais lyderių santykiais, o bendrais interesais ir bendromis vertybėmis. • Partnerystės sudaro puikią galimybę mokytis kartu, siekiant bendrų principų.

33. Pasidalijimas patirtimi • Kas Jūsų NVO partneriai? • Partnerystės tikslai? • Bendros veiklos ir rezultatai? • Ką patartumėte kitoms NVO?

34. Praktinė užduotis • NVO partnerystės plano parengimas.

35. PATARIMAI

36. VIETINĖS VEIKLOS KOORDINAVIMAS • Sėkminga vietinė plėtra priklauso nuo komandinio darbo ir veiklos koordinavimo. • Koordinavimas vyksta 4 kryptimis: • tarp skirtingų valdymo lygių; • tarp vietinių valdžios institucijų; • tarp valdiškų ir privačių institucijų; • organizacijos viduje.

37. BENDRADARBIAVIMO LOGIKA • Visos dalyvaujančios institucijos turi vieną tikslą - plėtoti bendruomenę. • Bet jos ne visuomet turi bendrus tikslus ar užsiima panašia, viena kitą papildančia veikla. • Ieškokite priimtino pagrindo bendrai veiklai vykdyti. • Vietinė valdžia retai kada turi pakankamai lėšų. • Privatus sektorius turi patirties ir, galbūt, lėšų, kurios gali būti panaudotos reikiamiems tikslams įgyvendinti. • Užsienio ir vietiniai investuotojai nenoriai bendrauja su tomis organizacijomis, kurios nekoordinuoja veiklos tarpusavyje.

38. VYRIAUSYBINIS KOORDINAVIMAS • Geranoriškai bendraukite su ministerijomis ir kitomis vyriausybinėmis organizacijomis. • Apsvarstykite ir naudokitės valdžios pasiūlymais. • Įtraukite valdančiųjų struktūrų atstovus rengiant vietinės plėtros strategiją. • Ieškokite būdų, kaip dalyvauti ES projektuose.

39. BENDRADARBIAVIMAS SU VIETINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR INSTITUCIJOMIS • Įkurkite vietinę ryšių su kitomis institucijomis palaikymo grupę, kuri rinktųsi kas pusmetį ir nuolat spręstų aktualius bei visiems svarbius klausimus. • Grupės nariais būti pakvieskite įvairių organizacijų atstovus. • Išsiaiškinkite ir atkreipkite dėmesį į jų rūpesčius, supažindinkite juos su savo strategija, planais, nustatykite, kaip Jūsų planai atitinka jų, dirbkite kartu, išnaudodami savo ir jų turimą potencialą ir resursus bendruomenės labui.

40. BENDRADARBIAVIMAS SU PRIVAČIU SEKTORIUMI • Įsteikite vietinę privataus sektoriaus patariamąją grupę, kuri rinktųsi kas pusmetį bei nuolat spręstų aktualius ir visiems svarbius klausimus. • Pakvieskite Pramonės ir prekybos rūmų, verslo klubų, bankų, viešbučių, gamyklų, parduotuvių, statybos bendrovių, nekilnojamo turto agentūrų vadovus, teisininkus ir kt. (optimalus jų skaičius - 12) prisijungti prie grupės. • Pakartotinai atkreipkite jų dėmesį į strategiją, informuokite juos apie savo planus, dirbkite kartu, naudodami Jūsų ir jų išteklius bendruomenės labui. • Pabandykite sujungti išteklius.

41. RYŠIAI SU VIETOS VALDŽIA • Atminkite: ne tik ekonominės plėtros skyrius, bet ir kiti savivaldybės padaliniai turi aktyviai prisidėti. • Iš Jūsų institucijos darbuotojų suformuokite strategijos grupę, kuri padėtų rengti strategiją arba pateiktų savo pasiūlymus ir pastabas. • Į pagalbą pasikvieskite švietimo, komunalinio ūkio ir rajono plėtros skyrius. • Meras, vicemeras ar ekonominės plėtros skyriaus vedėjas turėtų tokiai grupei pirmininkauti.

42. RYŠIAI SU VISUOMENE, KONSULTACIJOS • Nuolatos per spaudą ir TV supažindinkite visuomenę su Jūsų planais ir plėtros veikla. • Palaikykite gerus santykius su vietiniais TV ir spaudos žurnalistais. • Sudarykite galimybes visuomenei komentuoti Jūsų strategiją susirinkimų ar parodų metu, taip pat renkite gyventojų apklausas. • Į projektus įtraukite moksleivius ir studentus.

43. BENDRA TIRIAMOJI VEIKLA • Daugiau tikimybės, kad organizacijos dirbs kartu tuomet, kai jos tikės tuo, ką daro, kad tai bus daroma tinkamai, ir kad jiems bus naudinga dirbti kartu. • Taigi, įtraukite kitas organizacijas į tyrimus, pasitelkdami darbo grupes, sudarytas iš skirtingų organizacijų atstovų. • Paaiškinkite jiems strategiją, kokiais būdais ji bus įgyvendinama, kas atsakingas už kiekvieną komponentą.

44. BENDRAIS INTERESAIS BESIREMIANTI PLĖTRA • Sukvieskite visas suinteresuotas organizacijas, norėdami išsiaiškinti jų tikslus ir rasti bendrus interesus. • Tuomet išmokite dirbti kartu visiems aktualiose srityse.

45. BENDRA REKLAMINĖ VEIKLA • Dirbkite kartu su kitomis organizacijomis, nes tuomet: • atrodysite kaip viena komanda; • sutaupysite lėšų; • efektyviai išnaudosite personalą. • Bendradarbiaukite: • gamindami brošiūras; • organizuodami akcijas ir lankydami renginius; • ieškodami paramos bendriems projektams.

46. BENDRAS PROJEKTŲ VYKDYMAS • Vietinių institucijų bendradarbiavimas yra projekto sėkmės garantas; • Dirbkite kaip pelno siekianti struktūra - naudokite Vakarų verslo filosofiją, kuri teigia, kad bendradarbiaudamas praturtėja kiekvienas ir kad organizacijos turi pasitikėti viena kita; • Jeigu pasitikėjimas yra pamintas, beatodairiškai nutraukite ryšius su susitarimų laužytoju; • Paskirkite vadovaujančią organizaciją, sekite ja, bet priminkite, kad lyderis be pasekėjų, ne lyderis.

47. Klausimai?