Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana 1877 - 1930

1. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana1877 - 1930

2. Biografija • Rašytoja gimė Medingėnų dvare, savo motinos Stanislavos Šiukštaitės tėviškėje. • Paskatinta biąiulio Povilo Višinskio, Marija Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus – įvairius kaimo gyvenimo vaizdelius, kuriuose buvo aukštinami kilnieji žmogaus dvasiniai pradai, smerkiamos moralinės ydos.

3. Kūrybos bruožai • Pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. • Lietuvių prozą rašytoja kreipė intelektualesnio žmogaus dvasinių išgyvenimų vaizdavimo linkme, praturtino jos problematiką, skirdama daug dėmesio etikos klausimams, stengėsi paįvairinti kūrinių kompoziciją ir stilių.

4. Sename dvare • Šiuo pavadinimu, rašytoja perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas buvo ir praėjo jau seniai.

5. Apie kūrinį. • Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. • Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai.

6. Apysakoje parodomi ir lietuvių nacionalinio judėjimo atgarsiai, besiskverbiantys į bajoriškosios dvarininkijos tarpą, atskleidžiami jos santykiai su lietuvių visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. • Apysakos kompozicija yra gerai apgalvota. Nuo išorinio dvaro vaizdo, nuo siauros šeimyninės aplinkos einama prie platesnio gyvenimo reiškinių rato, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis ir paslaptimis - prie svarbių visuomeninių klausimų.

7. Pagrindiniai veikėjai. • Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, lietuvybės gynėja, labai savitos dvasios moteris, savo vidinį pasaulį atskleidžianti užrašuose, savotiškame sielos dienoraštyje. • Mažoji aštuonmetė Irusia, pasakotojos antrininkė, kurios įspūdžiai, mintys, pastebėjimai sudaro didžiąją pasakojimo dalį. Mergaitė labai švelni, gera. Ji myli savo mamatę, trokšta, kad ir ši jos niekada nepamirštų. • Sūnūs: Jonelis ir Nika.

8. Temos ir problemos • Kodėl nyksta tautos dora ir moralė? • Kokia laukia Lietuvos žmonų ateitis? • Kodėl gyvenime viskas laikina? • „Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys?“ • „Kodėl viso ko galas yra mirtis?“ • „Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri?“ • Tėvų ir vaikų santykiai. • Mirtis, jos svarba. • Motinos meilė. • Pareigos svarba. • Praeities ir dabarties priešprieša. • Mamos ir dukters ryšys.

9. Citatos • „Tad, kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos [literatūros] gėrį. Svaiginuosi poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...<...> Turiu muzikos, turiu literatūros - ko gi daugiau begaliu trokšti?“ • „Darbas – meiliausias prietelis ir linksmintojas, jei ne per ilgas ir jei duoda laiko augti kitoms žmogaus dvasios jėgoms, ir prakeikimas, rūstaus Dievo aną baisiąją valandą pirmajam žmogui ištartas.“

10. Ačiū už dėmesį  • Darbą atliko: Jekaterina Jacenko4A6