260 likes | 542 Views
2011m. KLIMATO KAIT OS PADARINIAI IR PASEK MĖS. Dr. Audronė Galvonaitė audrone.galvonaite@meteo.lt. Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vienos nuomonės, kad Žemės klimatas keičiasi. Vieni kalba apie globalinį atšilimą , kiti – apie naują ledynmetį ,
E N D
2011m. • KLIMATO KAITOS PADARINIAI IR PASEKMĖS • Dr. Audronė Galvonaitė • audrone.galvonaite@meteo.lt
Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vienos • nuomonės, kad Žemės klimatas keičiasi. • Vieni kalba apie globalinį atšilimą, • kiti – apie naują ledynmetį, • treti – netiki klimato pokyčių sukeltom • katastrofom ir jų neišvengiamumu... • Pabandysime pažiūrėti, kas vyksta ir • kas gresia.
Klausimai, į kuriuos • bandysime atsakyti 1.Kodėl kinta klimatas? 2. Ką žinome apie dabartinį klimato kitimą (pokyčius)? 3. Koks klimato kaitos poveikis aplinkai? 4. Ar verta susirūpinti dėl klimato kaitos? 5. Ką daryti?
Klimatas • tai ko Jūs tikitės, • orai • tai, ką gauname
Pagrindiniai klimato faktoriai • ir klimato kaitos priežastys • Klimato sistemos
Kas lemia klimato įvairovę bei jos pokyčius? • Vulkanai
Kas lemia klimato įvairovę bei jos pokyčius? • Vulkanai Eyjafjallajokull
Ką žinome apie • klimato svyravimus -NASA duomenimis Grenlandija kasmet netenka iki 200 m² ledo – du kartus daugiau nei prieš 10 metų. -20 a. Oro temperatūra kilo taip greitai, kaip dar niekada per visus 200 tūkst. metų (2001 m. IPCC ataskaita). -Aliaskos ledas nebeapsaugo pakrantės. Silpnėjant amžinajam įšalui smenga namai ir keliai („Klimato kaitos naujienos“). -Baltijos jūra iš sausumos kasmet atkariauja vidutiniškai 6,5 mm, taigi šio amžiaus pabaigoje Baltija ties Klaipėda pasieks 0,65 m aukštesnį lygį, todėl dalis Lietuvos teritorijos pajūrio bus užlieta (M. Žalakevičius). -Australijos miestelyje Dubba (Naujasis Pietų Velsas) jau šimtas metų kaip vyksta atšalimas. Visas pasaulis šyla, o Dubba šąla – teigia Markas Houden, australų mokslininkas iš CSIRO (Commonwealth Scientific and Industrial Reseach Organization). -Tuo pačiu metu kaip ir Žemėje Marse irgi vyksta pašiltėjimas ir pašaltėjimas, o ten juk nėra nei pramonės, nei žmoniųįtakos bei CO2 išmetimų. Tai rodo, kad pagrindinis kaltininkas yra Saulė. (Pulkovo observatorijos astronomas Chabibula Abdusamatov). -Jeigu į tą patį klausimą – apie globalinį atšilimą – specialistai pateikia du skirtingus atsakymus, tikėtina, kad šis klausimas yra ypatingai sudėtingas arba tiesiog gerokai supainiotas (Kapica).
Koks klimato poveikis aplinkai: • gamtai, žmogui, ūkiui (1) • Tai sukelia dirvų eroziją, skatina dykumų plitimą, pažeidžia natūralią ekosistemų pusiausvyrą • Sausringumo didėjimas atsiliepia šakniavaisių derlingumui • Ardomi jūros krantai
Koks klimato poveikis aplinkai: • gamtai, žmogui, ūkiui (2) • Vėliau užšąla ir anksčiau nutirpsta upės ir ežerai • Mažėja ledo ir sniego dangų plotai (dalis augalų gali iššalti) • Dėl kritulių trūkumo pradeda žydėti upės ir ežerai, dūsta žuvys
Koks klimato poveikis aplinkai: • gamtai, žmogui, ūkiui (3) • Nyksta augalų ir gyvūnų rūšys, atsiranda daugiau menkaverčių augalų, augalai sumaišo laikotarpius (pvz. žydi du kartus per metus – 2002 ir 2006 m. kaštonai, erškėtrožės, jazminai žydėjo rudenį, 2000 m. Žiemą žydėjo snieguolės) • Tirpstant ledynams ir amžinajam įšalui gali pakisti jūrų druskingumas, keistis žuvų populiacijos
Koks klimato poveikis aplinkai: • gamtai, žmogui, ūkiui (4) • Keičiasi vegatacijos laikotarpis (nuo 1960 m. jis pailgėjo 10 dienų) • Paukščių parskridimas ir išskridimas • Didėja geriamo vandens ir maisto trūkumas • Erkių sukeliamos ligos • Karščio bangos (kai ilgai laikosi labai aukšta temperatūra) • Dehidratacija
Klimatopokyčiai (4) • Lietuvoje 2010 m. vid. metinė oro temperatūra buvo 6,3 °C, tik 0,1 °C viršijo SKN
Klimatopokyčiai (5) • 2010 m. metinis kritulių kiekis buvo 861 mm, tai 128% standartinės klimato normos (675 mm)
Ar verta dabar susirūpinti • dėl klimato kaitos? Miestai, kurie nuskęs, jeigu vandenyno lygis pakils 7 metrais
Ar verta dabar susirūpinti • dėl klimato kaitos? • Būtina, nes klimato kaita paveiks unikalias gamtos ir ūkio sistemas • Prasidės grandininės globalinių procesų reakcijos • Dažniau kartosis ekstremalūs reiškiniai • Galimos didelio masto klimato anomalijos
Laikas imtis prisitaikymo politikos Prisitaikymas – tai veiksmai, kurių imamasi siekiant prisitaikyti prie šiuo metu kintančių klimato sąlygų. Prisitaikant siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šiuo metu patiriamų ir ateityje numatomų neigiamų klimato kaitos pasekmių grėsmę ir žalą. Tokie veiksniai – tai: veisti atsparias sausrai pasėlių veisles, rinktis gaisrams ir audroms atsparias medžių rūšis ir t.t.
Pradėkime kiekvienas nuo savęs! Mažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimą namų ūkyje: Naudojant automatinį elektros jungiklį vietoj paprasto – 40 kg/metus Perkant produktus supakuotus į tinkamas arba perdirbamas pakuotes – 110 kg/metus Naudojant elektrą taupančias lemputes – 250 kg/metus Įrengiant Saulės energijos sistemas vandens pašildymui – 360 kg/metus Dvi dienas per savaitę paliekant automobilį namuose (einant į darbą pėsčiomis, važiuojant dviračiu arba visuomeniniu transportu) – 750 kg/metus Auginant aplink namus medžius ir nudažant stogus: šviesiais dažais – karštame klimate ir tamsiais – šaltame – 2500 kg/metus
Į klimatą žiūrėkite taip, kaip į save. Jeigu mes gerbsime savo planetą, kurioje gyvename, kaip savo namus – ją išsaugosime.
Ačiū už dėmesį ! audrone.galvonaite@meteo.lt Telšiai, 2011-12-06