Sakinys

1. Sakinys Naudotas šaltinis http//ualgiman.dtiltas.lt Parengė specialioji pedagogė Ana Stankutė kristianaweebly.weebly.com

2. Sakinys Sakinio dalys Pagrindinės sakinio dalys Išplėstiniai ir neišplėstiniai sakiniai Antrininkės sakinio dalys Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai Sudėtinio sakinio sąvoka Papildinys Vienarūšės sakinio dalys Aplinkybės Kreipinys Pažyminys

3. Sakinys • Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją. • Sakinys yra mažiausias bendravimo vienetas. Tik juo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų.

4. Nė viena upė dar negrįžo iš jūros. • Duona už auksą brangesnė. • Kodėl žmonės nesėdi namie? • Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, o laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. • Jei staiga dingtų visi keliai, tai kur tada eitų žmonės?

5. Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis • Rytas. • Palaukit! • Sninga.

6. Gramatiškai nesusiję žodžiai sakinio nesudaro Pvz.: dangus įsižiebti pirmosios žvaigždės. Danguje įsižiebė pirmosiosžvaigždės.

7. Sakinio ribas šnekamojoje kalboje rodo intonacija (pavyzdžiui, tiesioginio sakinio gale balsas nuleidžiamas, prieš kitą sakinį daroma pauzė), o rašomojoje – skyrybos ženklai (taškas, klaustukas, šauktukas, daugtaškis).

8. Sakinio dalys • Žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus, vadinasi sakinio dalys. • Apie avilius tingiai dūzgė bitės. • Kas dūzgė? – bitės. • Ką veikė bitės? – dūzgė. • Kur dūzgė? – apie avilius. • Kaip dūzgė? – tingiai.

9. Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. • Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti kitoms sakinio dalims. • Tą centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys – papildinys, aplinkybės ir pažyminys.

10. Motina skaitė laišką. • Lauke sulojo šuo. • Tušti puodai garsiai skamba. • Gerdamas arklys žaismingai lūpomis sklaidė vandenį.

11. Išplėstiniai ir neišplėstiniai sakiniai • Pagal tai, ar sakiniuose yra antrininkių sakinio dalių (papildinių, aplinkybių, pažyminių) ar nėra, sakiniai skirstomi į išplėstinius ir neišplėstinius.

12. Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, yra neišplėstiniai, o turintys nors vieną antrininkę sakinio dalį – išplėstiniai sakiniai.

14. Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai • Sakiniai į vientisinius ir sudėtinius skirstomi pagal gramatinių centrų skaičių. Vieną gramatinį centrą turintys sakiniai yra vientisiniai: • Darbas žmogaus negadina.  • Pliūptelėjo sodrus pavasario lietus.

15. Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų – sudėtiniai: • Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje. • Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas.  • Kelias, kuriuo ji eina, veda per mišką.

16. Vientisinis sakinys • Sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, yra vientisinis sakinys. • Upės teka į jūrą. • Tu mamai grąžinai jėgas ir viltį. • Žemutinėj pily užgeso paskutinė šviesa. • Tolumoje dar tebegriaudėjo. • Tėvas krapšto, rausia mažus griovelius ir kažką niūniuoja sau po nosim. • Ežere nardė lydekos, kuojos, ešeriai. • Pastaba. Jeigu sakinyje yra vienas veiksnys ir keli jį apibūdinantys tariniai arba keli veiksniai ir vienas tarinys, toks sakinys yra vientisinis.

17. Pagrindinės sakinio dalys • Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? Veiksniu paprastai pasakomas asmuo arba daiktas, kuris ką nors veikia (veikė, veikdavo...), koks nors ar kas nors yra (buvo, būdavo...).

18. Saulė kaitina be jokio vėjelio. • Kas kaitina? – saulė. • Jie tuojau atplauks. • Kas atplauks? – jie. • Motina buvo laiminga. • Kas buvo laiminga? – motina. • Leonas buvo išvažiavęs į Džiugus. • Kas buvo išvažiavęs? – Leonas. • Vakare pradėjo rinktis žmonės. • Kas pradėjo rinktis? – žmonės.

19. Veiksnys dažniausiai reiškiamas daiktavardžio ir įvardžio vardininku. • Jis taip pat gali būti reiškiamas daiktavardiškai vartojamais   būdvardžių, skaitvardžių, dalyvių vardininkais, veiksmažodžio bendratimi, padalyviu.

20. Pagrindiniai veiksnio reiškimo būdai • Daiktavardžio vardininku • Diena juokiasi iš nakties darbo. • Pro langą įsibrauna saulė. • Jau krykščia kregždės po langu.  

21. Įvardžio vardininku • Visi ilgai žiūrėjo į degantį laužą. • Aš sustojau po ošiančiu ąžuolu. • Jūs būkite tvirti, iškęskit lemties smūgius. • Tai buvo mano klasės draugas.

22. Būdvardžio vardininku • Baltas balto nesuteps. • Aklas aklą netoli tenuves. • Sotus alkano neužjaučia.  

23. Skaitvardžio vardininku  • Du bėga, du veja. • Veiksmažodžio bendratimi  • Delsti neišmintinga ir pavojinga. • Laukti buvo nenaudinga. • Mokytis — mano pareiga.

24. Veiksnys gali būti reiškiamas ne tik vienu savarankišku žodžiu, bet ir dviejų ar kelių žodžių junginiu, samplaika ar net posakiu: • Prie tilto stovėjo žmonių būrelis. • Daugumas gyventojų buvo plento darbininkai. • Mes visi mokomės gyventi ir dirbti. • Mes suStepuku sukom žilvičio švilpukus. • Buvo matyti liepsnos kylant.

25. Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 metais. • Tarp kalnų tyvuliavo ežerai ežeriukai. • Netrukus pasigirdo ,,Atskrendsakalėlis per žalią girelę...“ • Įsidėmėtina, kad pažyminys, apibūdinantis veiksnį, nėra jo sudėtinė dalis. • Plg.: Atėjo šalta žiema. Tolimas svečias visada laukiamas.

26. Tarinys • Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Tarinys rodo, ką veikia (veikė, veikdavo...) veiksniu žymimas asmuo ar daiktas, koks ar kas jis yra (buvo...).

27. Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria ką nors pasakome (tariame) apie veiksnį: ką veiksnys veikia? kas jis (veiksnys) yra? koks jis (veiksnys) yra? • Erelis išskėtė sparnus. • Ta ugnis niekada neužges. • Įspūdis buvo didelis. • Pamoka buvo įpusėjusi. • Mūsų vaikai yra mūsų sparnai. • Nuo karščio net jūros vanduo ėmė virti.

28. Antrininkės sakinio dalys • Antrininkėms sakinio dalims priklauso papildinys, pažyminys, jo rūšis priedėlis ir įvairios aplinkybės.

29. Papildinys • Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? Šie klausimai keliami iš tarinio. • Negirk pradžios, girk pabaigą. • Ko negirk? – pradžios. • Ką girk? – pabaigą. • Lepinamam vaikui ragai dygsta. • Kam ragai dygsta? — vaikui.

30. Brolis sakė teisybę. • Ką sakė? – teisybę. • Tėvo žodžiai mus džiugina. • Ką džiugina? – mus. • Paskui šalia išgirdau bekalbant. • Ką išgirdau? – bekalbant. • Šaukštuproto neįkrėsi. • Kuo neįkrėsi? – šaukštu. • Ko neįkrėsi? – proto.

31. Papildinys reiškiamas tomis pačiomis kalbos dalimis kaip ir veiksnys – dažniausiai daiktavardžiu ir įvardžiu, taip pat daiktavardiškai vartojamu būdvardžiu ir dalyviu, veiksmažodžio bendratimi ir padalyviu.

32. 1. Daiktavardžio, įvardžio ir kitų kalbos dalių: • a) kilmininku • Krūtinė prisipildė gervių klyksmo. Šiluma kaulų nelaužo. • Čia kiškio tupėta. • Tu negąsdink manęs. • Žmonės gedėjo žuvusiųjų. • Baltas balto nesuteps. • Septyni vieno nelaukia

33. 1. Daiktavardžio, įvardžio ir kitų kalbos dalių: • b) naudininku • Dideliam laivui plačių vandenų reikia.  Drąsumas drąsumui nelygus. • Aš tau parodysiu kelią. • Saulė visiems šviečia. • Turtingam ir aitvaras neša. • Penktajam 1iepė palaukti. 

34. 1. Daiktavardžio, įvardžio ir kitų kalbos dalių: • c) galininku  • Petras suprato pavojų. • Dekite laužą! • Aukštą visi pamato. • Leisk mane arčiau prie ugnies.

35. 1. Daiktavardžio, įvardžio ir kitų kalbos dalių: • d) įnagininku • Pirštu duonos neatrieksi. • Pažadais sotus nebūsi. • Juo galima pasitikėti.  • e) linksniais su prielinksniais • Papasakok apie Suomiją. • Teisybė už saulę šviesesnė. • Su pilvu nepasiginčysi. • Norėčiau pasikalbėti su tavimi. 

36. 2. Veiksmažodžio bendratimi  • Berniukui atnešė valgyti. • 3. Padalyviu  • Niekas negirdėjo šaudant. 

37. Aplinkybės • Aplinkybės yra antrininkės sakinio dalys, kurios atsako į klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodėl? kuriuo tikslu?.. Šie klausimai keliami iš tarinio. • Didelė išmintis mažoj galvoj sutelpa. • Kur sutelpa? – galvoj. • Dabar prasidės pats darbo įkarštis. • Kada prasidės? – dabar. • Lauke triukšmingai sulojo šuo. • Kur sulojo? – lauke. • Kaip sulojo? – triukšmingai.

38. Galėjai bent metrą pasukti į šoną. • Kiek galėjai pasukti? – bent metrą. • Kur pasukti? – į šoną. • Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo. • Kaip atsitinka? – taip. • Kada atsitinka? – visados. • Dėl ko atsitinka? – dėl išsiblaškymo.

39. Pagal reikšmę aplinkybės skirstomos į • vietos, • laiko, • būdo. • kiekybės, • priežasties, • tikslo, • sąlygos • nuolaidos aplinkybes.

40. Pažyminys • Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, kuri jungiama prie daiktavardžiu reiškiamos sakinio dalies ir žymi daikto požymį bei atsako į klausimus • koks? kokia? • kuris? kuri? • kelintas? kelinta? • kieno?

41. Pažyminys apibūdina daiktavardžiais reiškiamas sakinio dalis: veiksnį, papildinį, kai kurias aplinkybes, tarinio vardinę dalį. • Šaltas prakaitas žliaugte žliaugia. • Koks prakaitas? – šaltas. • Skrenda naktis pro banguojantį debesį. • Kokį debesį? – banguojantį. • Žvyruotu pylimu sučežėjo žingsniai. • Kokiu pylimu – žvyruotu.

42. Rudens giedra neilgai tetveria. • Kieno giedra? – rudens. • Ilžė – paklusnianytos marti. • Kokia marti? – paklusni. • Kieno marti – anytos. • Šiltoje pastogėje buvo šalta. • Kokioje pastogėje?  – šiltoje.

43. Pagrindinė kalbos dalis, kuria reiškiamas pažyminys, yra būdvardis. Be to, pažyminiu dažnai gali eiti daiktavardis, įvardis, skaitvardis, dalyvis. Pažyminiu apibūdinama sakinio dalis vadinama pažymimuoju žodžiu. Pateiktuosiuose sakiniuose tokie žodžiai yra prakaitas, debesį, pylimu, giedra, marti, pastogėje.

44. Vienarūšės sakinio dalys • Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys.

45. Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas. • Ką skaičiavo? – sekundes, minutes, valandas – vienarūšiai papildiniai čia valdomi tarinio skaičiavo. • Jonas arė ir akėjo kiauras dienas. • Ką veikė Jonas? – arė ir akėjo –  vienarūšiai tariniai arė, akėjo tarpusavio sąsajos ryšiu susiję su veiksniu Jonas.

46. Ilgai dulkė smulkus, įkyrus lietus. • Koks lietus? – smulkus, įkyrus – vienarūšiai pažyminiai smulkus, įkyrus apibūdina veiksnį lietus ir yra su juo suderinti. • Valandos slenka lėtai, skausmingai. • Kaip slenka? – lėtai, skausmingai – vienarūšės būdo aplinkybės lėtai, skausmingai yra prišlietos prie tarinio slenka. • Povilas nuėjo iki daržinės, atidarė duris ir pasižiūrėjo į vidų. • Ką veikė Povilas? – nuėjo, atidarė ir pasižiūrėjo – vienarūšiai tariniai nuėjo, atidarė, pasižiūrėjo tarpusavio sąsajos ryšiu yra susiję su veiksniu Povilas.

47. Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą, bet priklausančios ne tai pačiai sakinio daliai, nėra vienarūšės. Antai sakinyje Mokyklos kieme stovėjo muziejaus autobusas yra du nederinamieji pažyminiai (mokyklos, muziejaus), atsakantys į tą patį klausimą (kieno?), bet pirmasis priklauso vietos aplinkybei kieme, o antrasis – veiksniui autobusas.

48. Vienarūšėmis sakinio dalimis nelaikomos ir tikslinamosios aplinkybės. • Kitoje ežero pusėje, ant kalvos, taip pat stovėjo trobelė. • Vidudienį, per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai.

49. Vienarūšių sakinio dalių jungtukai • Vienarūšės sakinio dalys viena su kita gali būti jungiamos sujungiamaisiais jungtukais ir, o, bet, tačiau, ar, arba, bei, nei ir kt. • Vyrai paleido į darbų kirvius ir pjūklus. • Melagis pasaulį pereis, bet nesugrįš. • Bušė nieko nebesakė, o ėmėsi darbo. • Niekas laukuose nedirbo, nevažiavo į malūną ar pas kalvį, nelankė kaimynų. • Čia gerai kibdavo kuojos, ešeriai bei kitos žuvys.

50. Norint paryškinti sakinio dalių vienarūšiškumą, kai kurie jungtukai kartojami prieš kiekvieną vienarūšę sakinio dalį. • Visi staiga pamiršo ir liūdesį, ir skausmą. • Nei į kairę, nei į dešinę nebuvo jokio kelio. • Svečius į stotį lydės arba Algirdas, arba Modestas.