Tiesioginiai ie škiniai

1. ETT jurisdikcija. Tiesioginiai ieškiniai: a) ieškiniai dėl EB teisės akto negaliojimo b) ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Netiesioginiai ieškiniai.

2. Tiesioginiai ieškiniai • Dėl teisės akto anuliavimo (230 str.) • Dėl neveikimo (232 str.) • Dėl žalos atlyginimo (235 str.) • EB ir tarnautojų ginčus (236 str.) • Taip pat kiti ginčai pagal 237 str. • Pagal EB arbitražinę išlygą • Pagal specialų VN susitarimą dėl Sutarties dalyko

3. Ieškiniai dėl teisės akto negaliojimo: EB 230 str. • [...] • Šiuo tikslu Teisingumo Teismas turi teisę nagrinėti valstybės narės, Tarybos ar Komisijos pareikštus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, šios Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo, arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. • Tomis pačiomis sąlygomis Teisingumo Teismas turi teisę spręsti Europos Parlamento, Audito Rūmų ir ECB dėl savo prerogatyvų gynimo pareikštus ieškinius. • Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali tokiomis pačiomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. • Šiame straipsnyje numatytų procesinių veiksmų imamasi per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos, arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

4. Kokių institucijų priimtų teisės aktų teisėtumą galima ginčyti pagal 230 str.? • (a) Parlamento ir Tarybos, • (b) Tarybos, • (c) Komisijos, • (d) Europos Centrinio Banko ir • (e) Parlamento teisės aktus, kai šiais siekiama sukelti teisines pasekmes.

5. Byla 60/81, IBM v. Komisiją • Ginčas dėl Komisijos sprendimo pradėti tyrimą dėl EB konkurencijos teisės pažeidimo bei laiško, kuriuo kompanijos marketingo principai buvo įvertinti neteisėtais, teisėtumo • Teismas: nei laiškas, kuriuo IBM informuota apie pradėtą procesą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, nei Komisijos protestas dėl įmonės marketingo principų negali būti vertinami ‘teisės aktais’, dėl kurių teisėtumo galima skųstis – jie nesukūrė įmonei nei teisių, nei pareigų. • Tam, kad teisės aktas būtų laikomas teisiškai privalomu, jis turi išreikšti galutinę institucijos nuostatą – nepakanka tarpinės pozicijos.

6. Kas gali pareikšti ieškinį dėl teisės akto anuliavimo? Locus standi reikalavimai

7. Pareiškėjų grupės • Privilegijuoti pareiškėjai (Taryba, Komisija, Parlamentas ir VN) • Pusiau privilegijuoti pareiškėjai (Audito rūmai ir Europos Centrinis Bankas), iki Nicos Sutarties – ir Europos Parlamentas • Neprivilegijuoti pareiškėjai (fiziniai ir juridiniai asmenys)

8. Kokiomis sąlygomis gali pareikšti ieškinius?

9. Neprivilegijuoti pareiškėjai gali kreiptis tik dėl: • jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.(230 str. 4 d.) • Tad galima skųstis tokiomis aplinkybėmis: • (a) sprendimas turi būti skirtas pareiškėjui • (b) sprendimas yra skirtas trečiajam asmeniui, tačiau yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su pareiškėju • (c) Sprendimas priimtas reglamento forma (t.y. užslėptas sprendimas), tačiau su tokiu reglamentu pareiškėjas turi būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

10. Asmuo laikomas tiesiogiai susijęs, kai: • priimtas teisės aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui be nacionalinių institucijų dalyvavimo. • kreiptis yra galima tais atvejais, jei valstybė narė turi kokios nors įtakos atitinkamo teisės akto taikymo apimčiai.

11. Byla 123/77, UNICME ir kiti v. Tarybą • Tarybos reglamentas numatė Italijos institucijų teisę išduoti importo licencijas Japoniškiems motociklams • Unicme ir motociklų importuotojai kreipėsi dėl reglamento panaikinimo • importuotojai nebuvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes • Teisę išduoti licencijas turėjo Italijos vyriausybė: Importuotojų būklę įtakojo ne reglamentas, o vėlesnis Italijos vyriausybės sprendimas jiems neišduoti importo licencijų. • nors importuotojai negalėjo kreiptis dėl jų teisių apsaugos į ETT, ieškinį dėl atsisakymo išduoti importo licencijas jie galėjo pateikti nacionaliniams teismams. • Tokiu atveju, jei nacionaliniam teismui iškiltų EB teisės taikymo klausimas, jis galėtų kreiptis į ETT prašydamas prejudicinio sprendimo pagal EB 234 str.

12. Byla 62/70, Bock v. Komisiją • Bock kreipėsi į Vokietijos institucijas su prašymu išduoti importo licenciją kiniškiems grybams į Vokietiją. • Atsakymas – licencija nebus suteikta, kai tik bus gautas tam reikalingas Komisijos leidimas. • Komisija leido Vokietijai atsisakyti išduoti importo licencijas. • ETT sprendimas: Bock buvo tiesiogiai suinteresuotas sprendimu. • Nacionalinės institucijos neturėjo diskrecijos laisvės, nes ji jau buvo realizuota, pranešant Bock apie jų ketinimus nepatenkinti Bock prašymo, kai tik jos galės tai padaryti. Todėl Bock paveikė ne nacionalinių institucijų, o pats Komisijos sprendimas.

13. Konkrečiai susijęs – t.a. asmeniškai įtakoja pareiškėjo teisinę padėtį • Vokietija kreipėsi į Komisiją prašydama leidimo sumažinti mandarinams taikytiną muito mokestį. • Komisija atsisakė suteikti tokį leidimą. • Plaumann, mandarinų importuotojas, šį sprendimą apskundė. • ETT nusprendė, kad Plaumann nebuvo konkrečiai susijęs su Komisijos sprendimu. • Byla 25/62, Plaumann v. Komisiją

14. Tam, kad įrodytų esąs konkrečiai susijęs su sprendimu: • pareiškėjas turi įrodyti, kad sprendimas jį paveikė dėl tik jam vienam būdingų savybių: • Kurios skiria jį nuo visų kitų galimų pareiškėjų, ir • Kurios išskiria jį individualiai, lyg sprendimas būtų buvęs skirtas jam. • Plaumann byloje sprendimas vienodai įtakojo visus mandarinų importuotojus, ir Plaumann negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios jį išskirtų iš visų kitų galimų pareiškėjų.

15. Sprendimai, priimami reglamento forma • Du būdai įrodyti: • Dėl apimties ir prigimties reglamentu nesiekiama sukelti visuotinai taikomų pasekmių, todėl negalima akto apibūdinti kaip bendro pobūdžio teisės akto, t.y. pagal savo poveikį teisės aktas bus iš tiesų tik sprendimas. • netgi tikras reglamentas gali sukurti individualias pasekmes pareiškėjui ir tokiu būdu veikti kaip sprendimas

16. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

17. Atsakomybė už EB teisės pažeidimus: 1. Valstybės narės atsakomybė: • A) inicijuoja Komisija: • EB sutarties 226-228 str. – nagrinėja ETT (ne PIT!!!) • B) inicijuoja fizinis ar juridinis asmuo: • nagrinėja jurisdikciją turintis nacionalinis teismas (t.y. ne ETT!!!). 2. Europos Bendrijų institucijų atsakomybė: • Nagrinėja ETT (EB 235 str.)

18. Valstybių narių atsakomybė už EB teisės pažeidimus

19. EB S 226 str. • Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo samprotavimus. • Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui.

20. Procedūros eiga • Derybos (VN turi galimybę išspręsti EB teisės laikymosi klausimą ne ginčo tvarka) • Jei nepasiseka, VN formaliai informuojama apie pažeidimą Komisijos laišku • Jei ir po to VN nesiima priemonių, Komisija priima argumentuotą nuomonę dėl pažeidimo bei nustato terminą, per kurį VN turi ištaisyti pažeidimą • Jei VN nesilaiko termino, K perduoda klausimą ETT.

21. EB sutarties 228 str. • 1. Jei Teisingumo Teismas nustato, kad valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią Sutartį, reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. • 2. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė tokių priemonių nesiėmė, tai ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo samprotavimus, pareiškia pagrįstą nuomonę, nurodydama, kurių Teisingumo Teismo sprendimo reikalavimų ta valstybė narė neįvykdė. • Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą terminą nesiima būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio arba baudos mokesčio dydį. • Jei Teisingumo Teismas nustato, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė jo sprendimo, jis gali paskirti jai už tai sumokėti vienkartinį arba baudos mokestį.

22. Įgyvendinimo procedūros trūkumai • Nėra mechanizmo, kuris užtikrintų priteistų sumų išreikalavimą iš valstybių • Teismas neturi jurisdikcijos įsakyti VN imtis veiksmų • Teismas neturi jurisdikcijos nustatyti termino, per kurį VN turi paklusti jo sprendimui

23. 228 str. Procedūra pradėta naudotis tik nuo 1996 m. (Komisijos memorandumas OJ C242/6 ir OJ C63/2) už pažeidimus nuo ES sutarties įsigaliojimo (1993 m. lapkr. 1 d.) • Bauda apskaičiuojama atsižvelgiant į: • Pažeidimo sunkumą (tiek pačios normos svarbą, tiek pažeidimo pasekmes) • Negali būti simbolinės • Atsižvelgiama į tai, kiek balsų VN turi Taryboje bei jos pajėgumą sumokėti.

24. Byla C-387/97, Komisija v. Graikiją • Byla dėl toksinių atliekų išmetimo • Pirmoji byla, kurioje skirta bauda pagal šią procedūrą • Teismas patvirtino, kad Komisijos pasiūlyti kriterijai dėl baudos skyrimo yra adekvatūs baudai apskaičiuoti. • Sutiko su tuo, kad Graikijos pažeidimas buvo labai rimtas • Skyrė 20000 eurų baudą per dieną nuo sprendimo priėmimo.

25. Valstybių atsakomybė už direktyvų neįgyvendinimą

26. Byla 6/90 & 9/90, Frankovič • Frankovič darbdavys buvo neišmokėjęs atlyginimo. Įmonė tapo nemoki. Pagal Italijos teisę Frankovič neturėjo galimybės jo išsireikalauti. • EB šioje srityje buvo priėmusi direktyvą, kuri reikalavo numatyti darbuotojų apsaugos nuo įmonių bankroto pasekmių priemones. Jos būtų įgalinusios nemokių įmonių darbuotojus gauti bent dalį savo darbo užmokesčio. • Italija nebuvo direktyvos įgyvendinusi.

27. Teismo sprendimas • Direktyva nebuvo pakankamai tiksli, kad galėtų veikti tiesiogiai, o netiesioginis veikimas šiuo atveju taip pat nebuvo galimas, nes Italija apskritai neturėjo jokio įstatymo, kurį būtų galima aiškinti pagal direktyvos tekstą ir tikslą. • Italijai kilo pareiga atlyginti Frankovič patirtą žalą. Kriterijai: • Direktyva buvo siekiama suteikti teises asmenims; • Direktyvos tekstas leidžia nustatyti šių teisių turinį; • Žala kilo dėl to, kad valstybė neįgyvendino direktyvos (turi būti priežastinis ryšys tarp EB teisės pažeidimo ir žalos, kuri kyla asmeniui).

28. Byla 46/93, 48/93 Brasserie du Pecheur &Factortame III • Jungtinė byla dėl valstybių atsakomybę už Pirminės teisės pažeidimus reglamentuojančių kriterijų: • Brasserie du Pecheur: kokia apimtimi Vokietija turi atlyginti Prancūzijoje įsisteigusiai alaus daryklai kilusią žalą dėl Vokietijos nustatytų teisinių kliūčių laisvam prekių judėjimui • Factortame III: kokia apimtimi Didžioji Britanija turi atlyginti Ispanijos žvejams kilusią žalą dėl 1988 m. žvejybos akto, pagal kurį Ispanijos žvejams uždrausta žvejoti Didžiosios Britanijos teritoriniuose vandenyse.

29. Teismo sprendimas • valstybės atsakomybės sąlygos turi būti panašios į sąlygas, kurias numatė EB sutarties 288 str. dėl atlyginimo žalos, kilusios dėl EB institucijų veiksmų: • Pažeidimu nesilaikoma EB teisės normos, kuria siekiama suteikti individui teisę; • Pažeidimas pakankamai šiurkštus; • Tarp valstybės įsipareigojimo pažeidimo ir pareiškėjui kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

30. EB institucijų atsakomybė už žalą, kilusią dėl jų veiksmų

31. EB 288 str. Bendrijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. Deliktinės atsakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai. Pirmesnė dalis tomis pačiomis sąlygomis taikoma žalai, kurią padaro ECB ar jo tarnautojai, eidami savo pareigas. Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Bendrijai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

32. EB 288 str. 2 d. Žala atlyginama: • Pagal valstybėms narėms bendrus bendruosius teisės principus • Atlyginama bet kokia žala • Kurią padaro EB institucijos ar jos tarnautojai eidami savo pareigas • Bet: EB ir ES sutartys nėra ‘institucijų aktai’, tai valstybių narių susitarimai, todėl dėl jų kilusi žala nėra atlyginama pagal 288 str. (žr. BylaT-113/96, Dubois)

33. Žalos atlyginimui taikytina teisė • Ką reiškia ‘pagal valstybėms narėms bendrus bendruosius teisės principus’? • ETT išaiškinimas Byloje 4/69Alfons Luticke v. Komisiją: • Pareiškėjui kilo reali žala (turtinė arba neturtinė) • EB institucija elgėsi neteisėtai • Tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir asmeniui kilusios žalos buvo priežastinis ryšys

34. Byla 4/69, Luticke • Faktinės aplinkybės: Luticke kreipėsi į ETT su prašymu priteisti žalą iš EB institucijų už tai, kad Komisija nesiėmė veiksmų raginant Vokietiją pakeisti savo įstatymus, kuriais nustatė tam tikrus mokesčius. • Šie mokesčiai neva prieštaravo EB teisei. • Teismas: Komisija nepadarė pažeidimo, tad nebuvo pagrindo asmeniui atlyginti jam kilusios žalos.

35. Netiesioginiai ieškiniai: Prašymai priimti prejudicinius sprendimus Nacionalinių teismų santykis su Europos Teisingumo Teismu

36. rūšys • EB 234 str. • EB 61-69 str. • ES 35 str.

37. EB 234 str. • Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: • šios Sutarties aiškinimo; • Bendrijos institucijų ir ECB aktų galiojimo ir išaiškinimo; • Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, kai tuose statutuose tai numatyta. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą.

38. Kas turi teisę kreiptis į ETT dėl prejudicinių sprendimų • ‚valstybės narės teismas‘ (žr. 2 ir 3 d.). Ne visiškai tikslus vertimas. Turi būti ‘tribunolas’ • Ar ginčų nagrinėjimo institucija gali kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo, sprendžia ne nacionalinė teisė, o pats ETT. Kriterijai: • ar institucija įsteigta pagal įstatymą, • ar ji nuolat veikianti, • ar jos jurisdikcija yra privaloma asmenims, • ar ji nagrinėja tarp šalių kilusius ginčus, • ar ji priimdama sprendimus taiko teisės normas • Ar ji nepriklausoma • Byla 61/65 Vaassen-Goebbels, Byla 14/86 Pretore di Salò

39. Teisė ir pareiga kreiptis dėl PS • Abstrakčioji teorija - tos institucijos, kurių sprendimų niekada negalima apskųsti, gali kreiptis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą • Konkrečioji teorija - reikia nustatyti, ar institucijos, kuri kreipiasi prejudicinio sprendimo, sprendimas gali būti apskųstas nagrinėjamoje byloje (Byla 6/64, Costa v. E.N.E.L.)

40. Byla 146 & 166/73, Rheinmuhlen • apeliacinės instancijos teismo potvarkiu byla buvo grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. • Pirmos instancijos teismas mėgino perduoti bylą ETT. • Tam paprieštaravo ieškovas. • Perduotas klausimas: ar gali žemesnės instancijos nacionalinis teismas tokiais atvejais prašyti prejudicinio sprendimo, turint omeny tai, kad pagal Vokietijos teisę žemesnės instancijos teismus įpareigoja aukštesnių teismų sprendimai.

41. ETT sprendimas • tokiais atvejais žemesnės instancijos teismas išlaiko teisę prašyti prejudicinio sprendimo. • Šios teisės negali riboti jokia nacionalinės teisės norma, pagal kurią tokie teismai privalo sekti aukštesnės instancijos teismo nurodymais.

42. kriterijai dėl pareigos prašyti prejudicinio sprendimo

43. Byla 283/81, CILFITdi Gavardo SpA v. Sveikatos apsaugos ministeriją • tekstilės gamintojai skundėsi dėl mokesčio vilnai, kuris neva prieštaravo EB teisei. • Italijos vyriausybė: PS nebuvo būtinas, nes buvo visiškai aišku, kaip šioje byloje reikia aiškinti EB teisę. • ETT: netgi paskutinės instancijos teismas, kurio sprendimai neskundžiami, neprivalo perduoti bylos prejudiciniam sprendimui, jei nustatoma bent viena iš trijų sąlygų: • Keliamas EB teisės klausimas neturėtų įtakos bylos sprendimui • ETT jau yra pasisakęs byloje iškilusiu EB teisės klausimu • EB teisės taikymo ir aiškinimo klausimas yra aiškus (taikytina acte clair doktrina).

44. Nacionalinis teismas turi diskreciją prašyti PS nepriklausomai nuo to, ar: • Ankstesni PS yra dėl nacionalinių teisės aktų ar dėl EB teisės aktų teisėtumo • Išlaiko diskreciją kreiptis netgi jei jau yra PS panašiu klausimu

45. Acte claire doktrina: ETT kriterijai • Ginčijamo teisės akto nuostata turi vienodą prasmę ir yra visiškai aiški visomis EB kalbomis • EB teisės sąvokos turinys turi vienodai aiškią prasmę visose VN. • teisės aktas turi būti aiškinamas visos EB teisės kontekste, ypatingai atsižvelgiant į EB teisės tikslus ir raidos tendencijas tuo metu, kai iškyla aiškinimo klausimas.

46. ETT gali atsisakyti priimti nagrinėti prejudicinį sprendimą

47. ETT gali atsisakyti priimti PS • 1) nacionalinis teismas neišaiškino bylos aplinkybių; • 2) tarp šalių realiai nėra ginčo • 3) perduoti klausimai yra hipotetiniai.

48. Hipotetinio klausimo pvz: • Perduotas klausimas: ar tam tikros bausmių rūšys, numatytos Italijos teisėje, suderinamos su EB teise • Teismas atsisakė atsakyti į šį klausimą, nes buvo nagrinėjama ne baudžiamoji, o civilinė byla. • Byla C-2/97, Societa Italiana Petroli SpA (IP) v. Borsana Srl,

49. Prejudicinio sprendimo teisinė reikšmė • ETT EB teisės klausimo išaiškinimas ir atsakymas dėl EB teisės akto teisinės galios privalomas nacionaliniams teismams. • Gavus ETT atsakymą, nedraudžiama kreiptis dėl patikslinimo. • Jei ETT konstatuoja, kad EB teisės aktas neteisėtas: laikoma, kad neturi jokių teisinių pasekmių. ETT gali apriboti savo sprendimo grįžtamąjį galiojimą.