Sanskrito įvadas

1. 3-oji paskaita Veiksmažodžio teorija. Namie:i‑kamieno, u‑kamieno, ī‑kamieno, ū‑kamieno daiktavardžių linksniavimas. Sanskrito įvadas lekt. Artūras Laisis VU Filologijos fakultetas arturas.laisis@inbox.lt http://www.eleves.ens.fr/home/laisis

2. Veiksmažodžio teorija Programa Iki šiol išmokome: - Šaknies ir kamieno, tematinių ir atematinių veiksmažodžių sąvokos. - Veikiamosios rūšies esamojo laiko galūnės. Paskaitos tikslai: - Medialinės rūšies sąvoka bei esamojo laiko galūnės. - Šaknies balsių kaitos sąvoka. Iš šaknies išvestinės formos: - Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis (taip pat vadinamas veiksmažodiniu būdvardžiu). Trumpai apie jo sintaksę. - Neveikiamosios rūšies esamojo laiko suformavimas. - Nekaitomosios formos: bendratis - Nekaitomosios formos: padalyvis (absoliutyvas). - Iš esamojo laiko kamieno išvestinės formos: - Imperfektas. - Liepamoji nuosaka (imperatyvas). - Esamojo laiko kamieno iš veiksmažodžio šaknies vedybos būdai. 10 asmenuočių suformavimas ir jų skiriamosios ypatybės.

3. Medialinė rūšis (1) • Indų gramatikų terminas – ātmanepada- (bv.) „žodis sau pačiam“. • Vakarietiškas terminas – iš senovės graikų gramatikos. Tarpinė rūšis tarp veikiamosios ir neveikiamosios rūšių. Tačiau, prokalbėje neveikiamosios rūšies nebuvo. • Palyginti: • yajāmi(यजामि) - aš (pats) aukoju (→ atlieku dvasininko pareigas). • yaje(यजे) - aš aukoju (→ moku dvasininkui už man skirtą aukojimą). • Skiriasi ir nuo: • ijye(इज्ये) - aš esu aukojamas (neveikamoji rūšis) • ātmanaṁ yajāmi (आत्मनं यजामि) - aš aukojuosi (pats save).

4. Medialinė rūšis (2) • - Į lietuvių kalbą dažnai kada galime versti medialinės rūšies formas sangrąžiniais veiksmažodžiais, tačiau toli gražu ne visada įmanoma (žr. praeitą pavyzdį). • - Dažnai kada klasikinėje kalboje nebėra svarbaus reikšmės skirtumo tarp abiejų rūšių. Vartojama viena ar kita dėl variacijos ar eilėdaros poreikių. • - Yra deponentų veiksmažodžių (pan. kaip lotynų kalboje), kurie turi tik medialinės rūšies formas, nepriklausomai nuo jų semantikos.

5. Medialinė rūšis (3)

6. Balsių kaitos sąvoka Pagrindinis šakninių išvestinių bruožas – šaknies balsių kaita (vok. Wurzelablaut, ang. root ablaut, pranc. apophonie radicale). Tam tikras išvestinis turės tam tikrą a balsio laipsnį: • Nulinis ar sumažintasis laipsnis (ø, a, i/ī, u/ū, r̥, l̥). • Pilnasis laipsnis (a, ā, e, o, ar, al) ar guṇa. • Ilgasis laipsnis (ā, ā, ai, au, ār, -) ar vr̥ddhi. Balsių kaita nėra būdinga tik šaknims! Ji gali veikti ir priesagose, galūnėse ir t.t. pagal žodžių darybos tipą.

7. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (1) Linksniuojama forma. Veikia kaip būdvardis (ă-/ā-kamieno). Dažniausiai šaknis turi nulinį laipsnį. Yra trys galimos priesagos, pridėtos prie pat šaknies: • -ta- (dažniausias variantas). • -ita- (iš tikrųjų, dėl istorinių priežasčių, -i- yra šaknies dalis). • -na- (rečiausias variantas). Distribucija tarp -ta- ir -ita- pagal šaknį (atspėti negalima). Tokios šaknys indų gramatikų tradicijoje vadinamos seṭ-šaknimis, kitos – aniṭ-šaknimis.

8. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (2) Visi X-osios asmenuotės veiksmažodžiai turi -ita- vietoje esamojo laiko -aya- priesagos. Variantą -na- turi ypač šaknys: - turinčios -r̥̄ vokalizmą : TR̥̄ → tīrṇa-, PR̥̄ → pūrṇa- - turintį galūninį -d: PAD → panna- - kai kurios kitos, turinčios kitągalūninį ilgąjį balsį: HĀ → hīna- - kai kurios kitos, turinčios galūninį -g ar -j : LAG → lagna-, VIJ → vigna-, BHAÑJ → bhagna-, MAJJ → magna-, ir kt.

9. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (3) Kaip yra matyti, sunkoka atspėti atitinkamą nulinį laipsnį. Sinchroninėje stadijoje yra kitokių nei įprastų balsių kaitaliojimųsi, pvz.: • PĀ → pīta- • STHĀ → sthīta- • KHYĀ → khyāta- • JÑĀ → jñāta- vsāJÑĀ → ājñapta- • DĀ → datta-, GHAS → jagdha- Šaknys su -aN- skiemenu turės arba -a-, arba -ān- vokalizmą: • GAM → gata- • MAN → mata- • KRAM → krānta- • JAN → jāta- • Išimtis: DAṀŚ → daṣṭa- (vidinysis sandhi: ś-t > ṣṭ)

10. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (4) Be įprasto būdvardžio vartojimo, neveik.r. būt.l. dalyvis dažnai atlieka savarankiško sakinio veiksmažodžio pareigas (kartais ir su pagalbinių veiksmažodžių AS / BHŪ esamuoju laiku). Susiderina pagal giminę ir skaičių su papildiniu (kaip įprasta neveikiamąja rušimi). Veiksmo veikėjas bus instrumentalio (įnagininko) laipsniu: kanyābhiḥ phalāni dattāni - कन्याभिः फलानि दत्तानि Mergaičių vaisiai duoti – Mergaitės davė vaisių. Jei nebus jokio vardažodžio vardininko laipsniu (besasmenis sakinys), dalyvis turės vsk. bv. g. galūnę: tenoktam [tena uktam] – तेनोक्तम् Jo sakyta – jis sakė. mama kr̥tam – मम कृतम् Mano daryta – aš dariau.

11. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (5) Tačiau būtojo laiko dalyvį turi ir nedarybiniai (intranzityviniai) veiksmažodžiai. Tokiu atveju rūšies opozicija – neutralizuojama, dalyvis suderinamas su veiksniu: sā gatā - Ji *eità (pamorfemiui) – †Jos eĩta (archaiškoj liet. k.) - Ji ėjusi (pažodžiui) – Ji ėjo. सा गता ciraṁ supto ‘smi - Ilgai *miegotas esu – Ilgai miegojęs esu – Aš ilgai miegojau. चिरं सुप्तो ऽस्मि

12. Neveikiamosios rūšiesbūtojo laiko dalyvis (5) → Tokiais atvejais nelabai tinka pavadinimas „neveikiamosios rūšies dalyvis“. Užtat pasiūlyta jį vadinti „veiksmažodiniu būdvardžiu“, tačiau tokiu pavadinimu jau žinomi kiti, reikiamybės reikšmę turintys, sanskrito išvestiniai (plg. liet. k. skaitytinas). „Neveikiamosios rūšies dalyvio“ pavaidinimas išlaikomas ir dėl lyginamosios kalbotyros poreikių (skt. datta-, lot. datus; gr. δοτός, liet. duotas). Ne visi nedarybiniai veiksmažodžiai turi šį dalyvį (pvz., AS neturi, o BHŪ turi).

13. Neveikiamosios rūšiesesamasis laikas (1) - Pridedame prie šaknies nulinio laipsnio -ya- priesagą ir medialinės rūšies galūnes. DVIṢ → DVIṢ-ya- (dviṣye, dviṣyase, dviṣyate) द्विष्यते BANDH → BADH-ya- बध्यते (aN → *n̥ > a) GRAH → GR̥H-ya- गृह्यते (ar/ra → r̥) YAJ → IJ-ya-इज्यते DĀ → DĪ-ya- दीयते (ā# → ī) GAI → GĪ-ya- गीयते (ai#, au# → ī) JÑĀ → JÑĀ-ya- ज्ञायते (išimtis)

14. Neveikiamosios rūšiesesamasis laikas (2) CI → CĪ-ya चीयते (i#, u# → ī, ū) KR̥ → KIR-ya- किर्यते (Cr̥ → Cir) SMR̥ → SMAR-ya- स्मर्यते (CCr̥ → CCar) ŚR̥̄ → ŚĪR-ya- शीर्यते (Cr̥̄ → Cīr) PR̥̄ → PŪR-ya- पूर्यते (Pr̥̄ → Pūr) HVE → HŪ-ya- हूयते JAN → JĀ-ya जायते (išimtis) Visi X-osios asmenuotės veiksmažodžiai (įskaitant kauzatyvus) turi tą pačią šaknies formą, kaip veikiamosios/medialinės rūšies formos: LAKṢ-aya-ti > LAKṢ-ya-te, VĀD-aya-ti > VĀD-ya-te.

15. Bendratis (1) Bendratis yra nekaitojamoji forma. Vedų ir Avestos kalbose buvo keliolika skirtingų bendraties priesagų, o klasikiniame sanskrite beliko viena -(i)tum. Įprastai eina po šaknies pilnojo laipsnio (skirtingai nei neveik.r. būt.l. dalyvis). Būt. l. dalyvio -ita priesagą turintys veiksmažodžiai turės ir -itum. KR̥̄ → kartum GRAH → grahītum YUJ → yoktum JI → jetum DR̥Ś → draṣṭum BHŪ → bhavitum JĪV → jīvitum GAM → gantum SAH → soḍhum (!) TR̥̄ → taritum, tarītum Atitinka lotynų ir †lietuvių (rytų aukštaičių) siekinį (lot. factum, liet. einu javų pjautų= bend. k. „einu javų pjauti“).

16. Bendratis (2) • Sanskrite bendratis vartojama kaip kelių veiksmažodžių (pvz., „pradėti, galėti“) ir būdvardžių (pvz., „gabus“) papildinys. • Turėdami tik po vieną bendratį, veiksmažodžiai šia nuosaka negali išskirti rūšies: bendratis gali būti visų trijų rūšių, priklausomai nuo pagrindinio veiksmažodžio/būdvardžio: • saṁkhyātumārabdhaḥ – संख्यातुमारब्धः pradėjęs skaičiuoti (veik.r.) • nāhartuṁ [na ā-] śakyate – नाहर्तुं शक्यतेnegali būti atneštas/a (neveik.r.) • doṣo na śakyam ativartitum – दोषो न शक्यमतिवर्तितुम्šia yla (jam) neįmanoma atsikratyti (med.r.)

17. Absoliutyvas (padalyvis) (1) Nekaitomoji forma šalutiniame sakinyje. Absoliutyvo veiksį mes randame pagrindiniame sakinyje – nominatyvu (jei pagrindinis veiksmažodis yra veikiamosios ar medialinės rūšies) arba instrumentaliu (jei neveikiamosios rūšies). Absoliutyvo veiksmas įvyko prieš pagrindinį sakinio veiksmą. Į lietuvių kalbą absoliutyvą galime versti dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu, priklausomai nuo sakinio syntaksės ir reikšmės. Yra dvi absoliutyvo priesagos: priešdėliniai veiksmažodžiai turi -ya (kartais -tya), o paprastieji – -tvā. Šaknies morfologija panaši į būtojo dalyvio formą, vadinasi būdingas nulinis laipsnis.

18. Absoliutyvas (padalyvis) (2) • Morfologija: KR̥ → kr̥-tvā VAC → uk-tvā SVAP → sup-tvā GRAH → gr̥hī-tvā STHĀ → sthi-tvā KRAM → krān-tvā X-osios asmenuotės veiksmažodžiai tebeturi -ay- priesagą: BODH → bodh-ayi-tvā

19. Absoliutyvas (padalyvis) (3) • Dėl -ya- priesagos absoliutyvo panašios taisyklės, kaip neveikiamosios rūšies esamojo laiko, nors yra keletas skirtumų. viMUC → vimuc-ya (muktvā) praVAS → proṣ-ya (uṣitvā, uṣṭvā) praDĀ → pradā-ya (dātvā, neveik. r. dīyate) Trumpuoju balsiu besibaigiančios šaknys: -tya abhiDRU → abhidru-tya (drutvā) am, an besibaigiančios šaknys: (-aN)-ya, (-a)-tya āGAM → āgam-ya, āgat-ya niHAN → nihat-ya praJAN → prajā-ya, prajan-ya

20. Absoliutyvas (padalyvis) (4) • X-osios asmenuotės veiksmažodžiai turi -ay- priesagą tik po trumpojo skiemens: viBHĀV-aya-ti → vi|bhā|v-ya saṁGAM-aya-ti → **saṁ|ga|mya → saṁgamay-ya taṁ bravīti prahasyendraḥ -Indras juokęsis jam sako तं ब्रवीति प्रहस्येन्द्रः gatvā śīghram ācakṣva – Atėjęs nedelsiant pranešk गत्वा शीघ्रमाचक्ष्व mantribhir militvā Damayantī vijñaptā – Ministrai susirinkę pranešė Damayantijai

21. Absoliutyvas (padalyvis) (5) • Absoliutyvas, kaip ir kiti dalyviai, neigiamas a- / an- priesaga. • Pats absoliutyvas gali turėti papildinių: • sandhyām anvāsta Nalo ´kr̥tvā pādayoḥ śaucam – vakare meldėsi Nalas, nepadaręs kojų prausimo. • सन्ध्यामन्वास्त नलो ऽकृत्वा पादयोः शौचम् । • Absoliutyvas su dalelyte api turi nuolaidos reikšmę. • Kai kurių veiksmažodžių absoliutyvai turi labai silpną reikšmę, juos galime versti kitokiais būdais: uddiśya उद्दिश्यlink, vardan; muktvā मुक्त्वा ir vihāya विहायbe, nepadarus; आदाय ādāya kartu su, ir t.t.

22. Esamojo laiko sistema Esamojo laiko sistema – tai keli paradigmai (laikai, nuosakos), kurių pagrindinė forma – bendras esamojo laiko kamienas. Skirtingus laikus, nuosakas... atskiria balsių kaita (atematiniuose žodžiuose) ir, kas svarbiausia, galūnės. - Tiesioginės nuosakos esamasis laikas. - (Tiesioginės nuosakos) imperfektas. → + Injunktyvas (†). Naudojamas tik vienu atveju klasikinėje kalboje. - Tariamoji nuosaka, arba konjunktyvas, subjunktyvas (†). Naudojamas tik vienu atveju klasikinėje kalboje. - Liepiamoji nuosaka, arba imperatyvas. - Geidžiamoji nuosaka, arba optatyvas.

23. Imperfektas (1) • Imperfekto (vieno iš trijų sintetinių būtųjų laikų) pagrindu stovi esamojo laiko kamienas (nesvarbu, kokiai asmenuotei šis bepriklausytų), pastarajam pridėjus: • - augmentą (tam tikras priešdėlis, panašu į graikų ἐ- ir armėnų ե- augmentą), t.y. būtojo laiko bendrą bruožą. Priebalsiu prasidedantys veiksmažodžiai turės augmentą a-. Balsiu prasidedantys veiksmažodžiai turės šio balsio vr̥ddhi laipsnį (dėl kontrakcijos su *a-). Priešdėliniai veiksmažodžiai turės įterptinį augmentą tarp šio ir šaknies (panašiai kaip graikų k.). • TUD (I)→ imperfekto kamienas a-tud- • AS ² (IV, esam.l. asyati) → āsya- • UKṢ (I) → aukṣa- • niḥGAM (I) → nir-a-gaccha- -antrines galūnes (žr. lentelę).

24. Imperfektas (2)Veikiamoji rūšis

25. Imperfektas (2)Medialinė rūšis

26. Liepiamoji nuosaka (1) - Naudojama panašiai kaip lietuvių kalboje, bet visi trys asmenys ją turi. - Veik. r. vsk. 2. a. galūnė skirtinga tematiniuose ir atematiniuose veiksmažodžiuose. - Atematiniuose veiksmažodžiuose vyksta balsių kaita. 1. a. formos (visais atvejais) ir veik. r. vsk. 2. a. forma turi pilnąjį laipsnį, visos kitos – nulinį. - Iš tikrųjų, 1. a. formos priklauso kitur neišlikusiajai tariamajai nuosakai. Vedų kalboje ji dar buvo visiškai atskira, plačiai vartojama. Klasikinėje kalboje kitų asmenų formų jau nėra.

27. Liepiamoji nuosaka (2)Veikiamoji rūšis

28. Liepiamoji nuosaka (3)Medialinė rūšis

29. Liepiamoji nuosaka (4)Iš vidinio sandhi taisyklių Dėmesio: atematiniai balsiniai kamienai kiekvienam laipsniui turės po dvi formas – vieną prieš priebalsį, o kitą prieš balsį, pvz. I (Y /_V) → E (AY /_V) « eiti ». Veik. r. 2 a. galūnė -dhi po balsio virsta -hi. Asmenuojant 2-osios asmenuotės veiksmažodžius matyti nemažai pokyčių dėl vidinio sandhi taisyklių.

30. Asmenuotės (1) Veiksmažodžius klasifikuojama pagal esamojo laiko kamieno formavimą – jo sąsają su šaknimi. Taigi, šita klasifikacija yra aktuali tik esamo laiko sistemai. Tačiau, kadangi ši yra dažniausiai vartojama kalboje, tai apskirtai patogus būdas analizuoti veiksmažodžius. Žodynai nurodo bent šaknį ir asmenuotę, dažniausiai ir patį esamojo laiko kamieną, dažnai dar kitas formas. Pagrindinė skiriamoji ypatybė – tematinio balsio prieš pat galūnę buvimas ar nebuvimas. Veiksmažodis bus tematinis arba atematinis. Tematiniams veiksmažodžiams būdingas tam tikras balsių kaitos laipsnis, tačiau paradigmų viduje balsių kaitos nebus. Todėl juos asmenuoti gerokai paprasčiau. X-oji asmenuotė atsirado gerokai vėliau. Tai daugiausia antriniai veiksmažodžiai (kauzatyvai...) arba vediniai iš daiktavardžių.

31. Asmenuotės (2)

32. Tematinės asmenuotės (1) • - Ketvirtajai ir dešimtajai asmenuotei būdinga tik jų priesaga, balsių laipsnis gali įvairuoti, kas netrukdo jų atpažinti. Į ketvirtąją asmenuotę labai panašus ir neveik. r. esamojo l. asmenavimas (žr. aukščiau; nesvarbu, kokia pamatinė veiksmažodžio asmenuotė). • - Šeštajai asmenuotei būdingas kirčiavimas (kirtis ant tematinio balsio, o pirmojoje – ant šaknies), tačiau šis klasikinėje kalboje dramatiškai pasikeitė: anksčiau jis sutapo su balsių kaita (dažniausiai ~ kirčiuotas balsis ↔ pilnasis laipsnis), dabar reikia remti vien balsių laipsniais. Keli I-osios asmenuotės veiksmažodžiai, neturintys pilnojo laipsnio, atrodo visai panašiai. • - Dauguma tematinių veiksmažodžių, turintčių kokią nors papildomą kamieno darybos priemonę (vr̥ddhi/ilgąjį balsį, priesagą -cch-, reduplikaciją...), priklauso pirmajai asmenuotei. • - X-osios asmenuotės veiksmažodžiai įprastai turi pilnąjį laipsnį; bet tuo atveju, jei numatomas kamienas būtų C(C)aC-aya-, tada gali turėti ilgąjį: C(C)āC-aya-. Vienas kitas veiksmažodis turi ir nulinį laipsnį.

33. Tematinės asmenuotės (2) • Pavyzdžiai (standartiniai): • TUD, VI → tudati. • TUṢ, IV → tuṣyati. • TUL, X → tolayati. • TR̥P, IV → tr̥pyati. • TR̥̄, I → tarati. • BUDH, I → bodhati. • MIL, VI → milati. • RABH, I → rabhate. • CYU, I → cyavate. • GAṆ, X → gaṇayati. • VARṆ, X → varṇayati. • KR̥, (VIII → karoti) → kauzatyvas, X → kārayati

34. Tematinės asmenuotės (3) • Iš nestandartinių pavyzdžių: • NIND, I → nindati (nulinis laipsnis – dažnai su C(C)VCC vksm.). • JĪV, I → jīvati (nulinis laipsnis – dažnai su C(C)v̄C vksm.). • CAM, I → cāmati (ilgasis laipsnis). • KRAM, I → krāmati, kramate (ilgasis laipsnis + balsių kaita!). • GAM, I → gacchati (-cch- priesaga < indoeuropiečių *-s-). • R̥, I → r̥cchati (-cch- priesaga). • GUH, I → gūhati (ilgasis balsas). • DAṀŚ, I → daśati (nulinis laipsnis?) • GHRĀ, I → jighrati (reduplikacija) • STHĀ, I → tiṣṭhati (reduplikacija; gr. ἵστημι, bet sanskrite temat.) • PĀ, I → pibati (reduplikacija) • SAD, I → sīdati (reduplikacija)

35. Tematinės asmenuotės (4) Esamojo laiko reduplikacijos taisyklės: C1C2V(*H/C) → C2i-C1C2(*H/C)-a- (≠ gr. στη- → *σιστη- > ἵστημι). C1RV(*H/C) → C1i-C1RV(*H/C)-a-. Gomurinis priebalsis prieš i virsta palataliniu (g/gh → j, k/kh → c), vyriauja šaknies aspiruotas priešbalsis (Graßmann’o dėsnis). Dažnai reikia turėti omeny dar kitas, sudėtingesnes istorinės fonetikos ir vidinio sandhi taisykles. GHRĀ: *ghraH → *ghi-ghrH-a- > *jhi-ghrH-a- > jighra-. STHĀ: *stah2 → *ti-sth2-a- > *ti-ṣṭh2-a > tiṣṭha-. PĀ: *peh3 → *pi-ph3-a- > *pi-b-a- > piba-. SAD: *sed- → *si-sd-a- > *si-zd-a- > *sīda-. Šios taisyklės galioja ir kitiems reduplikuotiesiems veiksmažodžiems (būtet III-ajai asmenuotei).

36. Tematinės asmenuotės (5) Iš nestandartinių pavyzdžių (tęsinys): BHRAM, IV → bhrāmyati (tarytum ilgasis laipsnis, iš tikrųjų < nulinis laipsnis *bhrm̥H-ya-). DR̥Ś, IV → paśyati (vartojama visai kitokia šaknis). IṢ, VI → icchati (-cch- priesaga). PRAŚ, VI → pr̥cchati (-cch- priesaga). KR̥T, VI → kr̥ntati (nekintamoji -N- priesaga). MUC, VI → muñcati (nekintamoji -N- priesaga). LIP, VI → limpati (nekintamoji -N- priesaga). VID, VI → vindati (nekintamoji -N- priesaga).

37. Atematinės asmenuotės (1) • - Apskritai atematinėse asmenuotėse daug daugiau matyti įvairovės, nei tematinėse. • - Yra esminis skirtumas tarp II-osios ir III-osios asmenuočių, iš vienos pusės, ir visų kitų, iš kitos pusės. Skiriasi balsių kaitos vieta: priesagų dėka, V-osios, VII-osios, VIII-osios ir IX-osios asmenuotėse pačios šaknies forma nesikeičia – tik priesagos balsio laipsnis. • - Priešingai, II-ojoje, III-ojoje ir VII-ojoje asmenuotėse keičiasi pačios šaknies balsio laipsnis. Šaknis turės po du laipsnius – pilnąjį ir nulinį – ir, atitinkamai, iki keturių formų – prieš priebalsinę ar balsinę galūnę. • - Taigi, pastarosiose asmenuotėse, ypatingai II-ojoje, veikia daugelis vidinio sandhi taisyklių. Dėl pedagoginių priežasčių šią asmenuotę netgi geriau padalyti į skirtingus pogrupius, pagal paskutinį šaknies priebalsį (žinoma, balsiu besibaigančios šaknys mažiau sudėtingos). • - V-oji ir VIII-oji asmenuotės prokalbėje buvo tik viena kategorija, atsiskyrė dėl fonetinių priežasčių. Panaši istorija ir su VII-ąja ir IX-ąja.

38. Atematinės asmenuotės (2) • Visose atematinėse asmenuotėse matome tą pačią balsių kaitos laipsnių distribuciją (esamajame laike): • Veikiamosios rūšies vienaskaita → pilnasis laipsnis. • Visi kiti atvejai → nulinis laipsnis. • Kiti laikai ir kitos nuosakos gali rodyti kitokią distribuciją (plg. aukščiau išdėstytą liepiamąją nuosaką).

39. VII-oji asmenuotė (1) • VII-ajai asmenuotei priklauso intarpiniai veiksmažodžiai. Tokius mes jau matėme VI-ojoje asmenuotėje (KR̥T → kr̥-n-t-ati), bet kadangi kirtis buvo galūninė, balsių kaitos šaknyje nebuvo. • → Keičiasi priesagos forma: pilnasis laipsnis – -na-, nulinis - -n-. Priesaga įterpta prieš paskutinį šaknies priebalsį: CVC → esamasis laikas CV-na-C- / CV-n-C-. • → Dėl vidinio sandhi taisyklių paskutinis balsis dažnai prisitaiko prie pirmojo galūnės priebalsio (arba atvirkščiai). • Pvz., BHUJ ‘valgyti’ → veik. r. esamojo laiko vsk. 1.a. bhu-na-j-mi, 2.a. bhu-na-k-ṣi (RUKI taisyklė), 3.a. bhu-na-k-ti (palatalinis > gomurinis), ir t.t. • → Dėl vidinio sandhi taisyklių priesagos nulinio laipsnio forma prisitaiko prie šaknies balsio ir paskutinio priebalsio (n → ṅ, ñ, ṇ, n, m). • Pvz., BHUJ → med. r. esamojo laiko vsk. 1.a. bhuñje, 3.a. bhuṅkte. • RUDH → veik. r. esamojo laiko vsk. 1.a. ruṇaddhmi (n > ṇ), 2.a. ruṇatsi, 3.a. ruṇaddhi (Bartholomæ’o dėsnis); med. r. 1.a. rundhe, 2.a. runtse, 3.a. runddhe (Bartholomæ’o dėsnis).

40. VII-oji asmenuotė (2)

41. VII-oji asmenuotė (3)

42. VII-oji asmenuotė (4)

43. V-oji asmenuotė (1) • - V-ajai asmenuotei būdingas -no- / -nu- intarpas (plg. graikų δείκνῡμι / δείκνῠμεν). Prieš sekantį balsį formos bus -nav- ir -nv- : • Plg. su-no-mi (veik.r. esamojo laiko vsk. 1.a.) ir a-su-nav-am (veik.r. imperfekto vsk. 1.a.). • Plg. su-nu-maḥ (veik.r. esamojo laiko dgsk. 1.a.) ir su-nv-anti (veik.r. esamojo laiko dgsk. 3.a.). • Balsio buvimo priesagoje dėka, nekyla didelių sandhi problemų. Gali būti tik įprasta cerebralizacija, pvz. ŚRU śr̥-ṇo-mi (n > ṇ), śr̥-ṇo-ṣi (RUKI), śr̥-ṇo-ti, śr̥-ṇu-vaḥ ir t.t. • Pati šaknis rodo nulinio laipsnio formą.

44. V-oji asmenuotė (2)

45. VIII-oji asmenuotė • - VIII-oji asmenuotė yra iš esmės tolygi V-ajai. Pagal tradicinę analizę ji turinti -o- / -u- intarpą, tačiau pastebėtina, kad visos šios asmenuotės šaknys baigiasi nosiniu priebalsiu. Atitinkamai, indų gramatikai neteisingai išanalizavę balsių kaitą: • TAN tan-o-ti / tan-u-te (iš tikrųjų *tn̥-ne-ti / *tn̥-nu-to > ta-no-ti / ta-nu-te). • - Kiek kitokias formas turi veiksmažodis KR̥ kar-o-ti (Vedų k. †kr̥ṇoti): pilnąjį laipsnį karo-, bet nulinį – kuru-, o prieš m, y, v – tik kur- : • karomi, karoṣi, karoti, kurvaḥ, kurutaḥ, kurmaḥ, kurutha, kurvanti

46. IX-oji asmenuotė (I) • IX-ajai asmenuotei būdingas -nā- / -nī- intarpas. Dauguma šios asmenuotės veiksmažodžių turės būtojo laiko dalyvio -ita/-īta (seṭ-šaknys) arba -ṇa priesagą (ilgųjų balsių šaknys). Tiek būtojo laiko formą, tiek intarpą duoda suprasti laringalo buvimas šaknies pabaigoje prokalbėje. • Nulinis laipsnis prieš sekantį balsį – -n- (*-nHV- > *-nV, o *-nHC- > *-n̥̄C-). • Pvz. AŚi < ide. *h2eh3 → esamojo laiko kamienas aś-nā- / aś-nī- < ide. *h2e-né-h3- / *h2e-n-h3- ́ ; būtojo laiko dalyvis aśita- < ide. *h2(e)h3-tó-. • Pvz. MĪ < ide. *m(e)H → esamojo laiko kamienas mi-nā- / mi-nī- < ide. *mi-ne-H- / *mi-n-H- ; būtojo laiko dalyvis mīta- < ide. *miH-tó-. • Nėra didelių problemų su vidiniu sandhi. Pati šaknis rodo nulinį laipsnį.

47. IX-oji asmenuotė (2)

48. II-oji asmenuotė (1) • Galūnė pridedama prie pačios šaknies. Kai susiduria du priebalsiai (šaknies pabaiga + galūnės pradžia), veikia įvairios sandhi taisyklės. Todėl ši asmenuotė yra žimiai sudėtingesnė. Reikia padalyti į pogrupius pagal šaknies formą (ypač, jei baigiasi priebalsiu). Čia galime minėti tik kelis atvejus. • - Šaknis baigiasi balsiu, pvz., I (jau matėm imperfektą ir liepiamąją nuosaką) → Pilnasis laipsnis E (AY-V), nulinis laipsnis I (Y-V). Mažai problemų su sandhi (pvz., *e-si > eṣi). • - Šaknis baigiasi s priebalsiu, pvz., AS (jau matėm esamąjį laiką) → Pilnasis laipsnis AS, nulinis laipsnis S. Mažai problemų su sandhi. • - Šaknis baigiasi n priebalsiu, pvz., HAN → Pilnasis laipsnis HAN, nulinis laipsnis HA- (GHN-V). Esamasis laikas hanmi, haṁsi, hanti, hanvaḥ (išimtis), hathaḥ, hataḥ, hanmaḥ (išimtis), hatha, ghnanti. • - YĀ, ĀS, SŪ, ĪŚ... → nematome balsių kaitos. • - O dabar nagrinėkime kelis sunkesnius atvejus (sandhi atžvilgiu).

49. II-oji asmenuotė (2)

50. II-oji asmenuotė (3) h < *gh (ž. vsk. 3.a. < *dogh-ti prieš Bartholomæ’o dėsnį). Vyksta čia ir Graßmann’o dėsnis (viename skiemeny galima tik po vieną aspiruotą priebalsį)