Sigita Dijokienė

1. Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas) Sigita Dijokienė

2. Mokyklos savęs vertinimas (Vidaus auditas) bendruomenei padeda atpažinti stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės gerinimą.

3. Praktikoje mokyklos savęs vertinimas atitinka atsakymų į tris klausimus: „Kaip mums sekasi? Iš kur mes žinome? Ką darysime toliau?

4. Savęs vertinimo procesas yra padalintas į dvi dalis: visos mokyklos veiklos įsivertinimą arba „platųjį auditą“ irpasirinktos vertinimo srities, temos ar išryškėjusios problemos giluminę analizę.

5. Savęs vertinimo metodai:KIEKYBINIO TYRIMO IMTIES SUDARYMAS. MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO ATLIKIMOPROCESAS -susideda iš penkių etapų, iš viso apimančių devynis žingsnius

6. GRUPĖS DISKUSIJOS Grupės diskusijos tikslas – kolegiškai dalintis patirtimi, mokytis vienas iš kito, kartu spręsti iškylančius sunkumus ir kartu mąstyti, kaip mes galime tobulinti mūsų mokyklą.

7. „MOKYKLOS KULTŪRA“ Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą (kokius idealus, elgesio lūkesčius, normas nurodo, ką deklaruoja)? Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų laikomasi?

8. Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo mokyklai? Kokia yra psichologinėatmosfera mokykloje? Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių?

9. Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasėje / mokykloje? • Koks yra tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis mokykloje? • Ar kiekvienas mokinys skatinamas siekti aukščiausio jam įmanomo lygio? Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai?

10. Kaip mokytojai ir mokiniai laikosi bendrų susitarimų? • Koks mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje? • Kaip mokykla kuria savo įvaizdį? Mokyklos, naudodamos šiuos instrumentus, gali sužinoti mokyklos kultūros stiprybes ir silpnasvietas

11. Klausimai ir instrumentai grupės diskusijai apie mokyklos kultūrą Vertybės, elgesio normos, principaiKokiuose mokyklos dokumentuose užfiksuotos mūsų mokyklos vertybės?• Kurios vertybės yra deklaruojamos mokyklos dokumentuose kaip svarbiausios?• Kaip deklaruojamos mokyklos vertybės atliepia esminius mokyklos veiklos aspektus?

12. YRA DABAR MOKYKLOJE Įvardinkite penkias svarbiausias mokyklos vertybes, kurios mokykloje yra propaguojamos • 1. ......................................................... • 2. ......................................................... • 3. ......................................................... • 4. ......................................................... • 5. .........................................................

13. NORĖTŲSI, KAD BŪTŲ MOKYKLOJE • Įvardinkite penkias mokyklos vertybes, kurios, • Jūsų manymu, turėtų būti mokykloje • 1. ......................................................... • 2. ......................................................... • 3. ......................................................... • 4. ......................................................... • 5. .........................................................

14. „UGDYMAS IR MOKYMASIS“ vertinimo instrumentų tikslas – padėti mokyklai nustatytimokykloje vykstančio ugdymo ir mokymosi ypatumus

15. Apie ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą Kaip suprantame, ką laikome ugdymo ‚individualizavimu‘ ir ‚diferencijavimu‘? Kaip konkrečiai tai pritaikome pamokose?• Kokie didžiausi sunkumai ‚individualizuojant‘ ir ‚diferencijuojant‘? Dėl kokių priežasčių?

16. Kaip galima būtų tobulinti ‚individualizavimą‘ ir ‚diferencijavimą‘ pamokose? • Kokios priemonės mums čia iš tiesų padėtų?

17. Ugdymo proceso tikslas Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinyspagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.(Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012)

18. Kodėl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokymą? Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine brandaMokiniai turi skirtingų sugebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirtiesMokiniai skirtingai daro pažangąMokiniai mokosi skirtingais stiliais

19. Ugdymo diferencijavimas Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, poreikiamskad kiekvienas pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų

20. Diferencijavimas • Diferencijavimas yra individualaus požiūrio į mokymą realizavimas: mokinių skirstymas į didesnes ar mažesnes grupes, keliant jose skirtingus mokymosi tikslus, taikant skirtingus metodus, priemones ir pan.

21. Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

22. Mokinių patirtis yra skirtinga, nes skiriasi ją įtakoję aplinkos ir asmeniniai veiksniai • Mokiniai skiriasi pagal • Poreikius • Sugebėjimus • Interesus • Polinkius • Mokymosi stilius. • Į visus šiuos skirtumus mokytojas gali atsižvelgti.

23. Visos klasės mokymas • Visi klasės mokiniai mokosi tą patį dalyką maždaug tuo pačiu metu ir tuo pačiu greičiu. Beveik visada mokykloje mokoma tokiu būdu. • Toks mokymo būdas nepakankamai lankstus, kad galima būtų atsižvelgti į skirtingą mokinių patirtį, gebėjimus, poreikius ar troškimus. • Gali sumažėti mokymosi motyvacija.

24. Individualus mokymas • mokiniai mokosi to paties dalyko, bet skirtingu tempu, daugelis pradeda mokytis skirtingu metu arba įsijungia skirtingose vietose. • tos pačios klasės mokiniai konkrečiu metu turės skirtingas užduotis. Pvz.mokoma naudotis kompiuteriu,dirbti su GPS

25. Individualizavimas Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų poreikių įvairiose situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą, susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu mokymo/si tempu. J. Laužikas, N.L.Gage, A. B. Marshall, T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.

26. Diferencijavimas Diferencijuotas mokymas siaurąja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, sudaromos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai.B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.

27. Ugdymo turinio diferencijavimas Diferencijavimas- ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniamsPritaikomaMokymo turinysMokymo ir mokymosi metodaiVertinimo būdaiDiferencijuojamaSuskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygįSuskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

28. Kiekvieno mokinio tobulėjimas stebimas pagal kai kuriuos ar visus šiuos dalykus; • kompetencijas, kurias mokinys įrodo turįs; • kiekvienam mokiniui atskirus vertinimo lapus, kuriuose pažymėta ankstesnė patirtis, tam tikro laiko pasiekimai, • testus.

29. Dažniausiai pasitaikanti klaida –palikti mokymą pratybų sąsiuviniui. • Su juo susijusi klaida –kalbėti su mokiniu tik tada, kai jie paprašo pagalbos. • Reikia: stebėti mokinių tobulėjimą, juos girti, kalbėtis apie sunkumus. • Stebėti jų darbą ir užduoti probleminius klausimus.(kas tau lig šiol buvo sunkiausia?)

30. Šių klaidų galima išvengti: • į programą įtraukti darbą poromis; • kolegų mokymą; • šiek tiek visos klasės mokymo; • surasti įdomius mokymosi šaltinius.

31. Labai svarbus formuojamasis vertinimas, kuris turi būti informatyvus: • aiškūs tikslai –mokiniai turi suprasti gero darbo kriterijus; • ,,medalis” –informacija apie tai, ką jie padarė gerai ir kodėl tai gerai. • misija –informacija apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti.

32. Individualizavimas turi pagerinti mokymosi pasiekimus,tačiau negalime pamiršti naujausių tyrimų išvadų,kurie rodo,jog mokinių pažangumui didžiausią poveikį turi: • darboklasėjeorganizavimobūdai, • atsižvelgimas į mokinio„aš“(ego),į jo asmeninį požiūrį, • ar mokinys pozityviai ir giliai priima naujas žinias. • kiek žinių bei kokio sudėtingumo gebėjimus mokinys išviso pajėgus tam tikrame savo raidos etape įgyti:negalima visų mokinių išmokyti visko.

33. Diferencijuojama pagal kurią nors vieną ryškią mokinio savybę,kuri būdinga bent keliems klasės mokiniams,pavyzdžiui,panašius gabumus,interesus ar polinkius kokiai nors veiklai,motyvacijos stiprumą,charakterio savybes ir pan.Taip gaunamos daugiau ar mažiau homogeniškos(panašios) mokinių grupės.

34. Tačiau sudaromos ir heterogeniškos grupes: sujungiami skirtingi mokiniai.Tokiose grupėse susidaro galimybės mokytis bendradarbiaujant,pagerinti ne tik akademinius,bet ir bendravimo,metakognityvinius, vertinimo,kt.svarbius gebėjimus.

35. Išeities taškas diferencijavimo formos pasirinkimui,grupės sudarymui yra • mokinių motyvacija, • Jų gebėjimai, • poreikiai, • interesai,polinkiai.

36. Mokymosi motyvacijos komponentai • veiklos proceso patrauklumas; • rezultato patrauklumas; • emocijos.

37. Motyvai, glūdintys mokomojoje veikloje susiję su: • mokymosi turiniu, kai mokymąsi skatina noras sužinoti ką nors nauja; • mokymosi procesu, kai noras pademonstruoti intelektualinį aktyvumą skatina mokytis.

38. Ką turime išsiaiškinti apie savo mokinius: • Kodėl šie mokiniai pasirinko šį dalyką arba kursą; • Kaip šie mokiniai išmoksta geriausiai? • Ko jie tikrai nežino ar nemoka daryti? • Kokiais mokymo metodais juos galima išmokyti geriausiai? • Ar šie mokiniai turi reikiamų mokymosi įgūdžių? • Kokios šių mokinių turimos žinios? • Ar šie mokiniai dar turi kitokių poreikių?(fizinių, psichologinių, sveikatos, mokymosi, priežiūros, kitų poreikių) • Ar jie į mokymąsi žiūri konstruktyviai?

39. Diferencijavimo būdai • Pagal užduotį, rezultatą ir skirtą laiką; • Pagal skirtingus mokymosi būdus ir paramos poreikius; • Pagal savarankiškų užduočių ir tikslų nustatymą.

40. Taikykite tokį mokymą, kad visi mokiniai kurtų prasmes (aktyviai veikdami pamokoje, kurdami reikšmes ir prasmes, pasinaudodami jau turimomis žiniomis ir gebėjimais); • Užduotis dėstyti ne ,,rėčio”, o ,,kopėčių principu”

41. Aukštesniųjų gebėjimų užduotis suskaidyti į mažesnius segmentus ir mokyti jų ,,tiltų tiesimo” principu

42. (mokinys atlieka užduotį, mokinys apmąsto nuveiktus darbus ir apsvarsto mokytojo komentarus dėl turinio ir pačios atlikimo eigos, kai mokinio atmintis santykinai tuščia, mokytojas paprašo, kad mokinys dėmesį sutelktų į darbo eigą, o ne į turinį, kad išryškintų paties veikimo aspektus);

43. Pasitelkti meistriškumo ir tobulėjimo užduočių junginį Gabesniems mokiniams bent jau užduoties ar pamokos pabaigoje skirti papildomo darbo (kelis atvirus klausimus ir užduotis, kelias aukštesniųjų gebėjimų reikalaujančias užduotis);

44. Duoti mokiniams tiek laiko, kiek jiems reikia, pasitelkiant šaltiniais paremtą mokymąsi, meistriškumo mokymąsi, kuriam vadovauja pats mokinys.

45. Diferencijuoti šaltinius; • Leisti mokiniams pristatyti darbą duota tema skirtingais būdais (kaip pranešimą, kaip ,,minčių žemėlapį’, kaip tinklapį ar pan.)

46. Užduoti aukštesnių gebėjimų reikalaujančių klausimų (pagal Bloomo taksonomiją); • Pateikti paprastų gebėjimų reikalaujančių užduočių, kad užtikrintume, kad silpnesnieji mokiniai pereitų ,,visus Bloomo žingsnelius”;

47. Pasitelkti metodus, tinkamus įvairiems mokymosi būdams; • Pasitelkti darbą grupėje ir teikti tokias užduotis, kad mokiniai galėtų vienas kitam padėti;

48. Puikiai išnaudoti draugų vertinimą ir draugų pagalbą; • Išsiaiškinti asmeninius poreikius ir numatyti asmeninius tikslus, kuriais tie poreikiai būtų patenkinti;

49. Pasitelkiamas pozityvus skatinimas; • Pasitelkiamas savęs vertinimas, kad paaiškėtų tolesni mokymosi tikslai; • Nustatomi individualūs daug reikalaujantys, bet pasiekiami tikslai.

50. Pripažinti kiekvieną asmenį; • Suvesti drauge mokinius, galinčius vienas kitam padėti, arba suburti mokinių ,,mokymosi komandas” ir kiekvienam nariui skirti tikslą padėti vienas kitam. • Į darbą su klase įtraukti mokymosi pagalbą.