1 / 42

Pelkių įvairovė ir reikšmė

Pelkių įvairovė ir reikšmė. Gargždų “Kranto” vid. m-klos geografijos mokytoja A. Remeikienė. Turinys. Kas yra pelkės Pelkių paplitimas Pelkių kilmė Kaip susidaro pelkės Pelkių tipai Pelkių augalai Pelkių reikšmė Saugomos pelkės Pelkių nusausinimas.

janet
Download Presentation

Pelkių įvairovė ir reikšmė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Pelkių įvairovė ir reikšmė Gargždų “Kranto” vid. m-klos geografijos mokytoja A. Remeikienė

  2. Turinys • Kas yra pelkės • Pelkių paplitimas • Pelkių kilmė • Kaip susidaro pelkės • Pelkių tipai • Pelkių augalai • Pelkių reikšmė • Saugomos pelkės • Pelkių nusausinimas

  3. Pelkės – nuolat šlapi žemės paviršiaus plotai su savita augalija, kuriai nunykus susidaro durpės.Svarbiausia sąlyga pelkėms susidaryti – drėgmės perteklius

  4. Pelkė lietuvių kalboje turi ne vieną pavadinimą – tai bala, raistas, plynia, tyruliai, lieknos, palios, liūnas, piaunis, plovas, kirba, burlungis ir kt.

  5. Pelkės Lietuvoje apima apie 4150 km², arba maždaug 6,4 %šalies ploto

  6. Daugiausia pelkių yra Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Marijampolės, Telšių rajonuose.Taip pat užpelkėjusios yra Nemuno delta, Pajūrio žemuma

  7. Mažiausiai užpelkėję Pakruojo, Pasvalio, Šakių rajonai

  8. Pelkėtumas Lietuvoje

  9. Pelkės susidarymas • Sunykę ežero augalai virsta dumblu ir kaupiasi dugne • Pakrantės augalai išplinta visame ežere • Seklaus ir užaugusio ežero vandenyje ima trūkti deguonies • Augalų irimo procesai lėtėja • Formuojasi ne visai susiskaidžiusi augalų liekanų masė – durpės • Durpės klostosi ant dumblo • Ežeras pamažu užanka ir virsta pelke

  10. Pelkių kilmė • Dauguma Lietuvos pelkių yra ežerinės kilmės • Sausumos pelkės susidaro paviršiaus pažemėjimuose, kuriuose kaupiasi gruntinis ar kritulių vanduo

  11. Pelkės yra nevienodos. Skiriasi jų paviršiaus išgaubtumas, mityba, augalija

  12. Pelkių tipai • Žemapelkės • Tarpinės pelkės • Aukštapelkės

  13. Daugiausia Lietuvoje yra žemapelkių. Jos sudaro 71 % visų pelkių ploto.Aukštapelkės užima 22 %,tarpinės pelkės – 7 %

  14. Žemapelkė • Paviršius įgaubtas, žemėjantis nuo pakraščių į vidurį • Maitina gruntinis vanduo • Šlapios visus metus

  15. Žemapelkių paplitimas Merkio ir Vokės upių slėniuose susidariusios Lietuvos didžiosios žemapelkės – Baltosios Vokės, Naujienos, Šakos pelkės. Mažos pelkaitės paplitusios Rytų Lietuvoje

  16. Žemapelkės augalai Mineraliniu vandeniu maitinamose žemapelkėse auga alksniai, viksvos, nendrės, asiūkliai, meldai, žaliosios samanos ir kiti mažai rūgščią terpę mėgstantys augalai

  17. Žemapelkės augalai Žaliosios samanos

  18. Baltoji lelija meldai

  19. nendrės asiūkliai

  20. Tarpinės pelkės Vasarą maitinamos daugiausia krituliais, kuriuose nėra mineralinių medžiagų.

  21. Tarpinės pelkės augalai Šalia žemapelkei būdingų augalų atsiranda mėgstantys rūgštesnę terpę augalai. Tai kiminai, spanguolės, saidros

  22. kiminai spanguolės

  23. Aukštapelkė • Paviršius išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį • Pelkės viduryje sausiau, pakraščiuose – šlapiau • Maitina kritulių vanduo

  24. Aukštapelkės Didžiosios Lietuvos pelkės – Čepkelių, Žuvinto, Kamanų ir kitos – yra aukštapelkės

  25. Aukštapelkės augalai Labai rūgščioje terpėje auga gailiai, viržiai, vaivorai, spanguolės, balžuvos, tekšės, durpyniniai bereiniai, švyliai, kūlingiai, saidros, viena kita pušelė

  26. varnauogės kiminai

  27. Siauralapė balžuva

  28. vaivorai

  29. Kupstinis švylys Kupstinė kūlingė

  30. Baltoji saidra Durpyninis bereinis

  31. tekšė gailiai

  32. viržiai

  33. saulašarė

  34. Pelkių reikšmė • Kaupiasi durpės • Auga saviti augalai • Kai kurie augalai turi gydomųjų savybių • Dera vertingos uogos • Peri reti paukščiai • Prieglobstį randa žvėrys • Yra savotiškos vandens saugyklos • Reguliuoja vandens režimą • Iš jų prasideda upės • Švarina atmosferą • Yra tarsi Žemės metraščiai

  35. Pelkių apsauga Pelkės yra saugomos ir globojamos. Pelkės paskelbtos rezervatais, botaniniais draustiniais

  36. Pelkės – rezervatai • Čepkeliai • Žuvintas • Kamanos • Viešvilė • Girutiškis Rezervatuose neleidžiama jokia veikla, kuri galėtų pažeisti natūralius gamtos procesus. Pašaliniams draudžiama vaikščioti be administracijos leidimo

  37. Čepkelių rezervatas

  38. Kamanų rezervatas

  39. Viešvilės rezervatas

  40. Žuvinto rezervatas

  41. Girutiškio rezervatas

  42. Nauda Pelkės paverstos durpynais, kultūrinėmis pievomis, dirbamais laukais Žala Nyksta pelkių augalai ir gyvūnai Senka upės Sausėja likusios pelkės Pelkių nusausinimas

More Related